Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Baroko muzika

Visuotine muzikos istorija
by

Rock Rocker

on 18 November 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Baroko muzika

Baroko muzikinė kultūra (XVIIa. pr. — XVIIIa.vid.) •didingas, monumentalus margas, teatrališkas;
•dekoratyvus, puošnus
•mene daug metaforų, alegorijų, simbolių. Baroko epochos menas: Muzikoje vyrauja 2 komponavimo sistemos: polifoninė
homofoninė Polifoninė muzika: Laisvasis polifoninis stilius
Svarbiausias elementas — konkreti išbaigta muzikinė tema plėtojama visuose balsuose
laisvesnis temos vystymas
disonansai
temos variantai
šuoliai balsovadoje
chromatizmai. Homofoninė muzika: Plinta homofonija
Įsivyrauja Mažoras—Minoras
Faktūra skirstoma į sluoksnius: 1) Melodija:
Vienbalsė su pritarimu
vienbalsė tema — plati, daininga, ornamentuota 2) Viduriniai balsai — pritaria, sieja melodiją ir bosą, užpildo faktūrą. 3) Harmoninis pagrindas basso continuo/generalinis bosas/cifruotas skaitmeninis bosas — melodija lydintis bosas, nuo kurio į viršų konstruojama pritarimo harmonija.
žymimas skaitmenimis, nurodančiais akordo tipą. Populiariausios muzikinės formos: Fuga (lot.bėgimas) — tobuliausia, sudetingiausia polifoninės muzikos forma ir žanras, pagrįstas vienos ar kelių temų imitavimu tam tikra tvarka.
Būna du trys keturi penki ir daugiau balsų
Vienadermės arba dvidermės
būdingas pastovus balsų judėjimas Fugos struktūra: 1. Ekspozicija (išdėstymas) 2. Vidurinė dalis (temos plėtojimas) 3. Repriza (pakartojimas, atnaujinimas) Tema parodoma viename balse, po to paeiliui įstoja kituose balsuose. Vadas — atsakymas. Tema plėtojama:
įvairiuose balsuose
nepastovumas
įvairios temos modifikacijos
temos plėtojimas šalutinėse tonacijose Temos sugrįžimas į pagr. tonaciją.
Dinamiškesnė
veržlesnė
dažnos stretos
užbaigiama CODA Čakona, pasakalija — variacijos nekintamu bosu (basso ostinato) senovinės sonatos, senovinės rondo — dviejų, trijų dalių. Muzikos Žanrai: Bažnytinės ir pasaulietinės pagr. žanrų grupės:
Vokaliniai — instrumentiniai
Instrumentiniai
Opera (sceninis žanras) 1) Vokaliniai-instrumentiniai žanrai: BAROKO EPOCHOS INSTRUMENTINĖ MUZIKA Tampa savarankiška, nuo vokalinės nebepriklausoma kūrybos sritimi. Sąlygojo:
1.Instrumentų tobulinimas:
klavišinių (klavesinas, vargonai)
smuiko (smuiko meistrų mokykla Kremonoje, suformavusi klasikinį smuiko pavidalą). 2.Orkestro susiformavimas. Baroko laikų orkestras nedidelis, vadinamas kapela, o jos vadovas (dirigentas) – kapelmeisteriu. Svarbiausias estetinis principas — nustebinti, sužavėti •Mišios – bažnytinis daugiadalis vokalinis-instrumentinis kūrinys chorui, solistamas, orkestrui (ar vargonais). Lotynų kalba.
•Oratorija – stambus daugiadalis vokalinis-instrumentinis kūrinys chorui, solistams, orkestrui pagal epinį, biblijinį, mitolognį, istorinį ar kitokį siužetą, skirtas koncertiniam atlikimui. Gali būti bažnytinės ir pasaulietinės.
•Pasija – oratorijos žanro kūrinys apie Kristaus kančios istoriją.
•Kantata – (it. cantare ,,dainuoti“) kelių dalių kūrinys chorui, solistams, orkestrui. Būna bažnytinės ir pasaulietinės, dažniausiai proginės, šventinės. "Stabat Mater" – kantatinio pobūdžio, bažnyt., "Magnificat" – šventinis bažnytinis kūrinys Instrumentiniai žanrai: •Sonata (trio sonata) kelių skirtingo pobūdžio dalių kūrinys instrumentiniam ansambliui. Ji skirta atlikti 3 partijom: 2 melodiniams instr. (pvz. smuikas, obojus, fleita) ir basso continuo (dažniausiai atlieka 2 instr. (pvz. violončelė ir klavesinas, fagotas ir vargonai). Melodiniai instumentai: Smuikas Obojus Fleita Violenčelė Klavesinas Basso Continuo instrumentai
bažnytinė (sonata da chiesa), paprastai 4 dalių: lėta-greita-lėta-greita
kamerinė (sonata da camera), pasaulietinė, paprastai 3 dalių (greita-lėta-greita), kurios grindžiamos šokiais. Vargonai Fagotas Tokių sonatų tipų klasikinių pavyzdžių kūrėjas – smuiko virtuozas, kapelmeisteris, italų kompozitorius Arcangello Corelli (Arkandželo Koreli, 1653-1713). Arcangelo Corelli •Koncertas (lot. rungtis, varžytis, it. concerto grojimas kartu). Naujas orkestrinis žanras. 2 tipai: G.F.Handel Arcangelo Corelli 1.Concerto grosso (it. didysis koncertas). Esmė: prie kelių soluojančių instrumentų protarpiais prisijungia visas orkestras (tutti). Dalių skaičius nevienodas, dažniausiai 4. Kūrėjai: kompozitoriai A.Corelli, A.Vivaldi, G.F.Handel, J.S.Bach ir kt. A. Vivaldi J.S.Bach A. Vivaldi 2.Solinis koncertas Orkestrui priešpastatyti 1, 2 solistai, (dažniausiai smuikas ir obojus). Kiek vėliau (A.Vivaldi kūryboje) solisto partija individualizuojama, pripildoma virtuoziniais epizodais. 3 dalių (greita-lėta-greita) Obojus Smuikas Žinomiausias solinio koncerto kūrėjas – A. Vivaldi •Siuita (pranc. suite eilė, seka). Italijoje siuita vadinama partita. Kūrinys instrumentui ar instr. ansambliui (orkestrui) sudarytas iš kelių nedidelių savarankiškų kontrastingų dalių. Klasikinę siuitą sudaro 4 vienos tonacijos, tačiau skirtingo charakterio, tempo, ritmo bei kilmės dvaro šokiai: 1)alemanda – ramus 4 d. metro vokiškas šokis;
2)kuranta – greitas 3 d. metro prancūziškas šokis;
3)sarabanda – lėtas 3 d. metro ispaniškas šokis;
4)žiga – škotiškas 6\8 arba 9\8 metro labai greitas šokis.
Tarp šių dalių, būdavo įterpiami ir kiti šokiai (menuetas, gavotas, bure) ar ne šokio pobūdžio dalys (arija). Klavesino muzika Klavesinas baroko epochoje tampa populiariu instr., paplito buityje, kaip solinis ir kaip privalomas orkestro instr Būdinga kamerinės formos:
programinė siuita, sonata, rondo
programinė pjesė Francois Couperin L.C.Daquin Jean Philippe Rameau Žymesni kūrėjai: Domenico Scarlatti. Populiarūs ,,Pratimai arba pjesės klavesinui”, pavadinti sonatomis (555). Domenico Scarlatti Operos žanro gimimas: Opera (it., lot. veikalas, kūrinys) – muzikinis, draminis kūrinys, pagrįstas žodžio, sceninio veiksmo, muzikos, vaizduojamojo meno, šokio sinteze. Operos idėja atsirado Florencijoje, kur 1573 m. grafų Dž. Bardžio, J. Korsio rūmuose susikūrė meno salonas – Camerata (Kamerata), į kurį rinkdavosi Florencijos poetai, dailininkai, muzikai, filosofai
Cameratos nariai dainininkas Jakopo Peri ir poetas Ottavio Rinuccini 1597 m. Florencijoje sukūrė pirmąją operą ,,Dafne”
Vėliau J. Peri ir G. Caccini (Kačini) sukūrė dar vieną dramma per musica – „Euridikė“ (1600). VENECIJOS OPERA 1637 m. Venecijoje atidarytas pirmas viešas operos teatras
Venecijoje 1639 m. pirmą kartą pavartotas operos terminas
Pirmas ryškiausiais Venecijos operų kūrėjas – kompozitorius Claudio Monteverdi (1567-1643). sukūrė operą „Orfėjas“. operos žanro kūrinys su ištisai skambančia muzika. Dauguma jo operų neišliko, iš operos „Ariadnė“ žinoma tik Ariadnės rauda (naujo tipo arija lamento – arija-rauda, jaudinanti, liūdna), išlikusios pilnos operos „Odisėjo sugrįžimas”, „Popėjos karūnavimas” ir ,,Orfėjas” C. Monteverdi įtvirtino bendrąją operos schemą, kurios nuo tol ir laikomasi: •arijos, kuriomis veikėjai atskleidžia savo jausmus;
•veiksmą plėtojantys rečitatyvai;
•efektingi didžiuliai chorai;
•pirmą kartą panaudota uvertiūra (pranc. atidarymas, pradžia), (greita-lėta-greita);
•dėmesys orkestrui , orkestras griežia uvertiūrą ir interliudijas keičiant scenos dekoracijas. NEAPOLIO OPERA: XVII a.pab. susiformavo Neapolio operinė mokykla, kurios stilius, apibendrinęs operos žanro pasiekimus, greitai užvaldė didžiąją Europos dalį. Būdinga:
bel canto (bel kanto, it. gražus dainavimas), kurio svarbiausi bruožai: gražus garsas aukštame registre, virtuoziškas pagražinimų atlikimas.
Svarbiausias dainininkų raiškos būdas operoje tapo arija da capo, su būdinga trijų padalų (ABA) struktūra
Svarbus tampa rečitatyvas, kalbai artimo dainavimo tipas. Jo vaidmuo operoje – plėtoti veiksmą arba pasakoti kokius nors vykius. Rečitatyvo tipai: •recitativo secco (seko, sausasis rečitatyvas) – greitakalbis, improvizacinis, tempo bei ritmo laisvė, palydimas retais klavesino akordais. Naudojamas veiksmo vystymui.
•recitativo accompagnato (akompanjato, su pritarimu), išraiškinga deklamacija palydima orkestro, rečitatyvas melodingesnis. Naudojamas herojų jausmams, pergyvenimams perteikti. Susiformavo du operų tipai: •opera seria (rimtoji opera) (istoriniai, mitologiniai, pasakiniai siužetai), žymiausias kūrėjas – Alessandro Scarlatti (1660-1725), iškilaus klavesininės muzikos kūrėjo D. Scarlatti tėvas.
•opera buffa (komiškoji opera). Pirmąją tokią operą ,,Tarnaitė ponia“ sukūrė Giovanni Pergolezi (1710-1736), vienas ryškiausių baroko kompozitorių.
Operoms rašomos uvertiūros, 3 dalių (greita-lėta-greita). Giovanni Pergolezi Arcangelo Corelli OPERA PRANCŪZIJOJE prancūziško stiliaus operą-seria, vadinamą lyrine tragedija Aristokratijos skonis lėmė specifinius teatro požymius:
gražaus reginio
prabangiomis dekoracijomis
meniškais kostiumais
spalvingomis, efektingomis baleto scenomis. Žymiausias kūrėjas – Jean Baptiste karaliaus rūmų kompozitorius. 15 operų (garsiausios „Alcestė“, „Tesėjas“, „Armidė“) ir gausybės baletų autorius. Jean Baptiste Prancūzų lyrinei tragedijai būdinga: •Rečitatyvas, ritmiškai sudėtingesnis, palydimas spalvingesnio orkestr. pritarimo
•išvystytos arijos-monologai
•gausios baleto ir choro scenos;
•didelė operos apimtis
•uvertiūra, taip vadinama prancūziškoji, skiriamasis bruožas – 3 dalys: lėta (iškilminga, gausybė puošmenų, pasažų) - greita (vidurinis epizodas) - lėta. OPERA ANGLIJOJE Žymiausias baroko epochos anglų kompozitorius buvo Henry Purcell (Perselis,1659-1695). Vienintelė opera „Didonė ir Enėjas“ (1689) parašyta Vergilijaus (senovės Romos poeto) epo „Eneida“ motyvais.. Po Perselo mirties anglų operai įtaką darė italai. Čia nuo 1712 m. operas kūrė vokiečių kompozitorius G.F.Handelis. G.F.Handel Henry Purcell A.Vivaldi ANTONIO VIVALDI (1678-1741). Genialus baroko epochos italų muzikas:
•kompozitorius;
•smuikininikas-virtuozas
•pedagogas, paruošęs nemažą būrį smuikininkų;
•dirigentas (kapelmeisteris), Venecijoje įkūręs vieną puikiausių Europoje orkestrų A.Vivaldžio gyvenimas ir kūryba susiję su Venecija:
Gimęs Šv.Morkaus katedros smuikininko šeimoje.
užsitarnavo smuikininko virtuozo vardą – Maestro di Violino.
buvo įšventintas į kunigusJis
dirbo muzikos mokytoju, orchestro vadovu ir muz. direktoriumi mergaičių mokykloje-prieglaudoje – Ospedale della pieta. A.V. turėjo kas savaitę savo mokiniams ir orkestrui sukurti įvairaus žanro kūrinių. Po kelių sėkmingų operų premjerų tampa ir žinomu operų kūrėju. Jis kviečiamas statyti operas ne tik Italijoje.
1740 m. A.V. persikėlė į Vieną, čia susirgo ir mirė visiškame skurde 1741m. liepos 28 d. Kūryba: Rašė daug įvairaus žanro kūrinius (apie 770 kūrinių).:
450 solinių koncertų (220 smuikui, kiti – kitokiems styginiams (27 violončelei, mandolinai, violai d’amore) ir pučiamiesiems (37 fagotui, 11 obojui, 16 fleitai, valtornai, trimitui).
Išliko apie šimtas koncertų 2-4 solistams (4 smuikams) ir orkestrui, 50 Concerti grossi.
90 solo bei trio sonatų.
49 operų
24 kantatų, oratorijų bei bažnytinės chorinės muzikos autorius. 4 kloncertas ,,Žiema“. Šaltis, speigas. Paguodą randi kambaryje prie židinio (II d., labai populiari melodija – serenada). III d. prasidėjusi šaltųjų ir šiltųjų vėjų dvikova pranašauja, kad artėja pavasaris. Baroko muzikinė kultūra (XVIIa. pr. — XVIIIa.vid.) Labiausiai nusipelnė solinio koncerto žanro sukūrimu. Koncertai žavi:
šviesiu, optimistiniu charakteriu
žvaliomis melodijomis
veržliu ritmu. Koncertuose smuikui įdiegė:
naujas smuikavimo technikos priemones
praplėtė dinamiką niuansais (nuo ppp iki fff)
įvedė solisto kadencijas
Kūrinių muzika vaizdinga.
pirmasis naudoja programinio koncerto žanrą, 28 koncertams duodamas pavadinimus: „Audra jūroje“, ,,Pastoralė“, ,,Įtarumas“, ,,Gegutė“, „Naktis“, ,,Prie šventosios kapo“ ir kt.
„Metų laikai“ – 4 koncertai smuikui ir orkestrui op. 8, 1724.
Kiekvieną koncertą sudaro 3 dalys (greita-lėta-greita), su programa.
Programinis kūrinys, kompozitorius partitūroje pateikia poetinį tekstą, kuris sukonkretina muzikinius vaizdus.
Virtuoziška smuiko partija.
1 koncertas ,,Pavasaris“ skaidrus, šviesus. I d. čiulba paukščiai, čiurlena upelis, nugriaudėja pavasarinis griustinis, visi sveikina bundantį pavasarį. II d. Snaudžiančio piemenėlio paveikslėlis. III d. šokinė pastoralinė scena (piemenėlių šokis). A. Vivaldis muzikos garsais tarsi piešia kūrinio pavadinime nurodytus vaizdus – tai garsų tapyba. 2 koncertas ,,Vasara“. Nepakeliamas karštis, viskas aprimo, tingu, girdisi pavieniai paukščių balsai, artinasi vasaros audra. 3 koncertas ,,Ruduo“. Baigę rudens darbus linksminasi valstiečiai. Pailsėję išsiruošia į medžioklę (III d. La caccia).
Full transcript