Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Copy of Fizika - iliuzija

No description
by

Roberta Cibulskaitė

on 21 March 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Copy of Fizika - iliuzija

Kaip fizika susijusi su iliuzijom?
Rensselaer Politechnikos Instituto esančio Niujorke, JAV mokslininkas Mark'as Changizi atrado visų optinių iliuzijų paslaptį: jos veikia dėl to, kad smegenys sugeba "matyti" ateitį. Changizi teigimu: "Iliuzijos atsiranda, kai smegenys bando suvokti ateitį, tačiau suvokimas neatitinka realybės".
Anamorfozė - tai daikto atvaizdo iškraipymas.
Optinės iliuzijos ir apgaulės
Kaip užsidirbti milijonus?
Šešėlių kinematografija - tai animacijos tipas, kur keli vaizdai sujungiami taip, kad nuotraukos būtų viena šalia kitos, bet padalintos į vieno pikselio pločio dalis.
"Taip ar Ne?"
Deividas Koperfildas

Optinė iliuzija – tai vaizdiniai, kurie sukelia skirtumus tarp vizualiai suvokiamos tikrovės ir tarp objektyvios tikrovės.

Deividas Koperfildas kasmet surengia apie 500 pasirodymų. Jis laimėjo 21 „EMI“ apdovanojimą. Taip pat jis yra vienintelis magas, kuris turi žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje. Koperfildui priklauso 11 Gineso pasaulio rekordų, iš kurių vienas už solinį pasirodymą, į kurį parduota daugiausiai bilietų (40 milijonų). 2009 metais jis pateko į 50 turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Darbą parengė LSMU mokyklos, 10c kl. mokinės Livija Šarauskytė ir Robertina Cibulskaitė, mokytoja Salomėja Kukauskienė
2015 m., Kaunas
Turinys
Tikslas
Kaip fizika susijusi su iluzijomis?
Iliuzijos rūšys
Literalinė iliuzija
Fiziologinė iliuzija
Subjektyvioji iliuzija
Šešėlių kinematografija
Kaip užsidirbti milijonus?
Šaltiniai
Ačiū už dėmesį!
Darbo tikslas: supažindinti su optinėmis iliuzijomis, apgaulėmis ir paaiškinti jų susidarymą.
Septintoje klasėje mokėmės, kad fizika skirstoma į mechaniką, termodinamiką, optiką ir t.t.
Visos mūsų matomos iliuzijos būtent daugiausiai ir susijusios su fizikos šaka - optika.
Optika - tai fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos reiškinius.
Literalinė optinė iliuzija sukuria vaizdą, kuris skiriasi nuo objekto, nuo kurio ateinanti šviesa patenka į akį ir yra užregistruojama fotoreceptorių. Ties tuo žingsniu jau prasideda subjektyvus žmogaus vizualinis suvokimas.
Fiziologinė optinė iliuzija pasireiškia dėl spalvos, apšviestumo, pakreipimo, judėjimo ir kt.
Subjektyvaus suvokimo optinė apgaulė pasireiškia, kai akys ir smegenys bei jungtys tarp jų, pasąmonėje sukuria klaidingą tikro daikto atvaizdą.
Naudota literatūra:
Vikipedija;
Vladas Valentinavičius "Fizika. 10kl.";
YouTube;
www.delfi.lt;
www.enciklopedija.lt;
www.technologijos.lt;
www.15min.lt.
Raudonos linijos yra visiškai tiesios, tačiau jei kiek ilgiau sutelksite žvilgsnį ties vidurio tašku, atrodys, jog jos išlinksta į išorę.
Šviesai patekus į akies tinklainę, maždaug dešimtadalis sekundės praeina, kol smegenys signalą konvertuoja į vaizdinį pasaulio suvokimą. Mokslininkai jau seniau žinojo apie šį vėlinimą, tačiau buvo diskutuojama, kaip konkrečiai mes kompensuojame šį reiškinį. Vienos teorijos šalininkai teigė, jog mūsų motorinė judėjimo sistema kažkaip modifikuoja kūno judesius, taip panaikinant vėlinimo įtaką.

Deividas Koperfildas be jokios abejonės, jau įrašytas į garsiausių pasaulio iliuzionistų istoriją. Žymiausios jo iliuzijos: Niujorko Laisvės statulos „pradingimas“, „levitacija“ per Didįjį Kanjoną ir „perėjimas“ kiaurai Didžiąją Kinų sieną. Kaip jam visa tai pavyksta? Viskas dėl puikių jo fizikos žinių. Visi gasiausi jo triukai yra paremti optinėmis apgaulėmis.
Yra trys pagrindinės optinių apgaulių rūšys:
• Literalinė optinė iliuzija ;
• Fiziologinė optinė iliuzija ;
• Subjektyvaus suvokimo optinė iliuzija.
Krioklio efektas
Šis efektas vadinamas "krioklio iliuzija", nes jis pirmą kartą buvo pastebėtas 1834 m. Škotijoje, žvelgiant į krioklį netoli Foyerso.
Kaip ši iliuzija susidaro?
Iliuziją suvokimo procesuose sukelia galvos smegenų ląstelės, reaguojančios į judėjimą viena kryptimi. Kai šios ląstelės pavargsta, aktyvuojasi kitos ląstelės, kurios reaguoja į judėjimą priešinga kryptimi. Nustojus žiūrėti į objektą ir žvilgsnį nusukus kitur, susidaro optinė iliuzija, kad regėjimo lauke viskas juda.
Šią iliuziją pirmą kartą savo veikale "Parva Naturalia" minėjo dar Aristotelis. Tačiau išsamiai apgaulingą judančios aplinkos efektą pirmasis 1820 m. aprašė Janas Evangelista. Jį šios optinės iliuzijos "priepuolis" ištiko po to, kai jis pažiūrėjo kavalerijos paradą.
Po keliolikos metų, 1834 m. tą patį suvokimo reiškinį savo kailiu patyrė ir aprašė Foyerso krioklio vandenis Škotijoje ilgą laiką stebėjęs Robertas Addamsas. Iliuzija prasideda ilgą laiką įdėmiai žiūrint į krioklio kaskadas.
Vaizdo medžiagoje demonstruojami laikrodžio rodyklės kryptimi besisukantys juodos ir baltos spalvos žiedai, o jų viduryje atsiranda ir pranyksta raidės, į kurias ir reikia sutelkti žvilgsnį. Kuo ilgiau žiūrėsite į raides, tuo ryškesnė po to bus optinė iliuzija.
Maskuojamasis įtaisas
Mokslininkai rado labai paprastą būdą, kurį pasitelkus objektų negalima aptikti optiškai.
Mokslininkai kruopščiai subalansavo atstumą tarp lęšių ir taip sukūrė tam tikrą jų optinį kampą.
3-D mikroskopas
Jis susideda iš dviejų parabolinių veidrodžių, sudėtų vienas priešais kitą. Viršutiniame veidrodyje yra skylutė, kurioje matome hologramos efektą.
Ant apatinio veidrodžio padedame nedidelį objektą: žaisliuką, monetą ar kelis vandens lašus. Uždėję ant viršaus antrąjį parabolinį veidrodį skylutėje pamatysime išlindusį objektą, kurį įdėjome apačioje. Jeigu jį bandysite paliesti - žinoma nepavyks, tai tik holograma.
Iliuzijos veikimo principas
Šviesa krisdama ant objekto nuo jo atsispindi ir spindulys krinta ant viršutinio veidrodžio. Nuo jo šviesa atsispindi ir krinta ant apatinio veidrodžio.
Nuo apatinio veidrodžio atsispindėjęs vaizdas pasiekia viršutinio veidrodžio skylutę, kur ir matome susidariusį objekto atvaizdą (pavaizduota paveikslėlyje viršuje).
Paveikslas, vedžiojantis žiūrovo žvilgsnį
Tai stereoskopinis paveikslas arba trimatė iliuzija.
Žiūrint į šį Vindzoro rūmuose kabantį paveikslą, iš pradžių susidaro įspūdis, jog žiūri ne į paveikslą, o į didelės raiškos plokščią ekraną. Mūsų žvilgsnį vedžioja jame rodomas vaizdas. Vis dėlto elektronikos šiame meno kūrinyje – nė gramo. Vien popierius ir spalvos.
Reiškinio esmė yra labai paprasta. Neodimio magnetas, krisdamas pro vario cilindrą, sukuria elektros srovę. Elektros srovė, besisukdama cilindre, sukuria magnetinį lauką. Bet sukurtas magnetinis laukas yra nukreiptas priešinga kryptimi nei paties magneto nuolatinis magnetinis laukas, todėl atsiranda pasipriešinimo jėga, kuri stabdo magneto judėjimą. Tai vadinama Lenco dėsniu.
Beje, kad ir kiek stiprintume magnetą, visiškai jo sustabdyti nepavyks. Taip yra todėl, kad pasipriešinimo jėga atsiranda tik tada, kai cilindre kinta magnetinis laukas. Jei magnetas nejuda, laukas nekinta ir pasipriešinimo jėgos nėra.
Mokslo „magija“

Bandymas
Vaizdo medžiaga:
http://www.davidcopperfield.com/html/
Full transcript