Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Moters paveikslas lietuvių literatūroje

No description
by

Justina Stefanskaja

on 10 May 2017

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Moters paveikslas lietuvių literatūroje

Moters paveikslas lietuvių literatūroje
Dramos konflikto priežastis – Ona Duonutė;
Dramoje ji – Lydos kunigaikštytė, įkalinta kunigaikščio pilyje, kad nesusituoktų su sužadėtiniu Lenkijoje bei, kad Volynės bei Podolės žemės neatitektų Lenkijai;
Iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti jaunutė, trapi mergelė;
Tačiau kūrinio eigoje ji išryskėja kaip stipri asmenybė, pasižyminti sugebėjimu priimti jai skirtą dalią;
Šatrijos Ragana
"Sename dvare"(1922m.)
Mamatė stengiasi neprarasti aukštų idealų ir sieloje liūdi dėl jų nepasiekiamumo;
Turtingu dvasiniu pasauliu apdovanota motina savo dienoraštyje bodisi ūkio darbais, skaudžiai reaguoja į jos nesuprantančio vyro žodžius ir poelgius;
Dienoraštyje ji išryškėja kaip svajotoja, idealistė, nuolat besiilginti grožio;
Mamatei ypač skaudu matyti lėtą dvaro mirtį - sulenkėjusius giminaičius, įsigalinti prakticizmą, dykaduonvimą ir tuščius lėbavimus;
Buvo įprasta, kad moteris yra nuolanki, paklusni, tyli ir rami namų šeimininkė. Kartais moteris tyliai sutikdavo jai nepalankius likimo smūgius, sunkiai išgyvendavo vyro žeminimą, bet prieš jį nekeldavo balso, daug ką praleisdavo negirdomis ir tyliai kęsdavo. Kažkokia vidinė stiprybė jai teikdavo jėgų nepalūžti, nesuklupti. Tokia nuolanki moteris dažniausiai vaizduojama XIX-XX a. Literatūroje, o XXI a. ji išlaisvėja, keičiasi ne tik išore, bet ir vidumi.
Juozas Tumas-Vaižgantas
"Dėdės ir dėdienės"(1921m.)
Vaižganto moterys - gamtos padarai;
Severija - darbšti, "slauni ir verta nemenko likimo" mergina, tik "jos gyvenimas kitaip pasuko savo ratą";
Nepatenkinta tėvų namų aplinka,ji sukuria savo pasaulį - tai lyg svajonė apie darnų gyvenimą;
Dėl Severjos susikerta dviejų vyrū troškimai ir laimi aktyvesnis ir labiau savimi pasitikintis Rapolas Geišė;
Bučiniais ir glamonėmis jis pažadina Severjos moteriškąją prigimtį - kurti šeimą ir susilaukti vaikų;
Ištekėjusi už dvaro tijūno, mylima ir lepinama, moteris pajunta laimės pilnatvę;
Tačiau panaikinus baudžiavą, Severjai tenka dirbti už du;
Tokia moteriškai trapi ji palūžta nuo gyvenimo išbandymų, bet vidinė stiprybė padeda vėl atsitiesti;
Mirus vyrui, neranda vietos nei Geišių, nei savo gimtuosiuose namuose;
Severja pajunta darbo beprasmiškumą ir pradeda lankytis karčemoje kartu su kaimo vyrais;
Tačiau tai tik laikinas maištas, kuriam nutrūkus, Severja paguodą randa maldoje ir susitaiko su dėdienės dalia;
Vincas Krėvė-Mickevičius
"Skirgaila"(1924m.)
Viena pagrindinių apysakoje vaizduojamų veikėjų - Mamatė;
Tai jausminga, giliai religinga, stubtiliai jaučianti meną, gamtos grožį moteris;
Jai atrodo, kad vidurnaktį "kiekvienas daiktas gyvena, mąsto ir jaučia";
Aplinkui matyti grožį, svajoti, muzikuoti ir skaityti poeziją kartu su vaikais, būti kiekvieno "gailestinga seserim"-tokį ji jaučia pašaukimą;
Mamatė trokšta didesnės prasmės, negu gali duoti kasdienis gyvenimas;
Ji nori meilės, artimo žmogaus, abipusio supratimo;
Full transcript