Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Žemėje yra dvi šaltųjų sritis:

No description
by

Demonas Bugagaga

on 21 January 2016

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Žemėje yra dvi šaltųjų sritis:

Žemėje yra dvi šaltųjų sritys: šiaurinė aprėpia Arkties vandenyno pakrantę ir salas, pietinė - Antarktidos žemyną. Vidutinė metų temperatūra šiose teritorijose žemesnė negu -10°C, todėl formuojasi žemyniniai ledynai.
Šaltosiose dykumose klimatas itin atšiaurus. Žiemą viešpatauja poliarinė naktis, oro temperatūra nukrinta iki -50°C ir žemiau, dažnai siaučia pūgos. Vasarą ateina poliarinė diena, tačiau šiluma nelepina. Saulės atokaitoje temperatūra pakyla daugiau nei 0°C, todėl ledynų pakraščiuose ištirpsta sniegas, iš ledo gniaužtų vaduojasi pakrantės. Vasara trumpa, trunka vos mėnesį ar kiek ilgiau.

Prisitaikę išgyventi ekstremaliomis sąlygomis
Šaltųjų dykumų gyvūnai prisitaikę į aplinką atiduoti kuo mažiau šilumos. Išspinduliuotos energijos kiekis priklauso nuo kūno paviršiaus ploto ir tūrio santykio. Kuo kūnas didesnis, tuo šis santykis mažesnis. Kartu mažesnis ir išspinduliuojamos šiluminės energijos kiekis. Štai kodėl vėpliai, ruoniai ir baltieji lokiai yra tokie dideli.
Nemažai šilumos išspinduliuoja ir atsikišusios kūno dalys. Dėl to šaltųjų kraštų žinduolių ausysmažos.
Šaltųjų dykumų gyvūnai stengiasi sukaupti storą poodinį riebalų sluoksnį. Daugumos jų, išsiskyria jūrinius, kailis storas su tankia pavilne. Riebalai ir kailis sudaro du termoizoliacinius sluoksnius, kurie sumažina šiluminės energijos nuostolius, o riebaluose sukauptos maisto atsargos pededa išgyventi sunkmetį.

Šaltųjų dykumų gyvūnų kailis arba plunksnos dažniausiai būna baltos spalvos. Pavasarį, kai sniegas pradeda tirpti, gyvūnai šeriasi ir keičia apdaro spalvą. Tik baltieji lokiai išlieka balti.









Ruonių jaunikliai nemoka plaukti, todėl kelis mėnesius praleidžia ant ledo. Jų kailis irgi baltas, tad padeda susilieti su aplinka.
Baltasis lokys - stambiausias sausumos plėšrūnas (kūno masė - 800 kg, ilgis - iki 3,5 m). Gyvena Arkties vandenyno salose ir pakrantėse. Medžioja daugiausia onius, kartais poliarines lapes ar smulkius graužikus. Neatsisako banginių, vėlpių dvėsenos, paragauja ir kiaušinių, uogų ar jūrinių dumblių. Šis gyvūnas puikiai prisitaikęs išgyventi atšiauraus šaltųjų dykumų klimato sąlygomis.
Karštosios dykumos plyti daugiausia atogrąžų klimato juostuose. Vasarą jos labai karšta. Dieną oro temperatūra gali pakilti iki 50°C ir daugiau. Sutemus ji sparčiai krinta, nes paviršius greitai išspinduliuoja šilumą ir atvėsta. Taip nutinka, nes dykumose retai kada būna debesų, kurie neleidžia išsisklaidyti šiluminiai energijai,
Dykumose labai sausa. Per metus iškrinta 100 mm ir mažiau kritulių. Dėl aukštos temperatūros ir sauso oro drėgmė labai greitai išgaruoja. Kritulių iškrinta nereguliariai, pavyzdžiui, gali lyti tik kartą per metus. Kai kur nelijo jau šimtą metų. Dėl šių priežaščių dykumose beveik nėra gėlo vandens telkinių.
Dykumų augalai pajėgia apsirūpinti vandeniu ir taupiai jį naudoti. Vienų plačiai išsikerojusi šaknų sistema po lietaus reitai susiurbia drėgmę. Kitų šaknys labai ilgos ir siekia giliai slūgsantį gruntinį vandenį. Dykumų augalų lapai mažo ploto. Jie padengti storu vaškiniu sluoksniu, turi mažai žiotelių, todėl išgarina mažai vandens. Žoliniai augalai sausrą išgyvena sėklose. Po lietaus jos greitai sudygsta, augalai skuba žydėti, subrandina sėklas ir žuva.
Dykumos žinuolių kailis retas, poodinis riebalų sluoksnis plonas. Kai kurie iš jų turi didelio ploto atsikišusių kūno dalių. Jos padeda išspinduliuoti šilumos perteklių ir neperkaisti.









Smulkūs dykumų graužikai rausia urvus, siekiant išvengti karščio, o naktį išlenda ieškoti maisto.
Dykumų gyvūnai ilgai ištveria be vandens. Kai kurie gali ir visai negerti. Vandens jie gauna iš maisto ir kvėpavimo reakcijų. Gyvūnai labai taupiai naudoja vandenį: šalina koncentruota šlapimą, sausas išmatas.
Vienas iš tokių žinduolių yra kupranugaris. Jis minta daugiausia žoliniais augalais. Gali ėsti dygias žoles. Prispyrus bėdai, graužia kaulus(taip pat kai gyvūnui neuštenka kalcio), gali suėsti medvilninius audinius.
Skiriami dviejų rūšių kupranugariai: vienkupriai ir dvikupriai. Pirmieji paplitę Artimųjų R. ir Afrikos dykumose, o antrieji - Vidurio Azijos dykumose. Abi rūšys yra prijaukintos ir laikomos mėsai ir pienui. Jie taip pat naudojami kaip nešuliniai gyvūnai. Kupranugariai puikiai prisitaikę išgyventi rūstaus karštųjų dykumų klimato sąlygoimis.



Ačiū už dėmesį!!!
Full transcript