Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Baltijos valstybės ES

No description
by

Justina Budžiūtė

on 12 May 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Baltijos valstybės ES

- Sudėtingas stojimo procesas
->> Kopenhagos kriterijai, demokratinių institucijų kūrimas, perėjimas prie rinkos ekonomikos;
Baltijos valstybių integracija į Europos Sąjungą
Image by Tom Mooring
Gera reputacija
-Remiantis ES vertybėmis svarbūs veiksniai kuriant reputaciją yra demokratija, užtikrintos žmogaus teisės, požiūris į ES integracijos gilinimą.
Lietuvos koalicijų kūrimo Europos sąjungoje galimybės
Baltijos valstybės Europos Sąjungos integracijos procese
Justina Budžiūtė
Mykolo Romerio universitetas

Mažosios valstybės
Europos Sąjungos integracijos procese
Galimybės didinti struktūrinę galią;

Iššūkiai -
diferencijuotos integracijos rizika;
ribotos galimybės veikti sprendimų priėmimą ES.
->> Dvigubos daugumos principas ES Taryboje.
-Žinių ir patirties trūkumas;
- Struktūrinės kliūtys.
MAŽOS VALSTYBĖS
SUMANI STRATEGIJA

Kooperatyvus elgesys
-nacionalinių preferencijų kaip bendrų ES interesų pristatymas.
->> Baltijos valstybėms šį įvaizdį suteikė probleminiai santykiai su Rusija.
->> grėsmės sulaikymas iš Rytų per aktyvų dalyvavimą Rytų partnerystės programoje.
- „vieno klausimo“ šalies įvaizdžio vengimas;
- kompromisų ieškojimas;
->> nesėkminga patirtis - Baltijos valstybių izoliacija joms panaudojus veto prieš ES ir Rusijos sutarimą.
-->> Sunkumai Lietuvai - lenkų mažumos klausimai, integraciją stabdančios iniaciatyvos šalyje pvz. siekis uždrausti parduoti žemę užsieniečiams.
-->> Pasiekimai - parama Rytų partnerystės šalims.
kooperatyvus
elgesys
įtikinamas
preferencijų gynimas-propagavimas
sėkmingas
pirmininkavimas
ES Tarybai
valstybės kaip lobisto veikla
koalicijų kūrimas
Stipri argumentacija
-svarbu apeliuoti į fundamentalias ES normas ir vertybes, kurias atmesti būtų sunku.
-->> Baltijos valstybės gindamos Rytų partnerystės politiką siekė parodyti, kad yra vedinos demokratinių vertybių ir žmogaus teisių.
Valstybės kaip lobisto veikla
-siekis paveikti institucinius veikėjus, kurie sudaro ES darbotvarkę;
-ilgalaikių santykių kūrimas.
Pirmininkavimas ES Tarybai
-Valstybėms suteikiama ypatinga svarba ne tik Europos Sąjungos lygiu, bet jos iškeliamos į „pasaulinę sceną“;
- Sudarinėdamos ES darbotvarkę pirmininkaujanti valstybė gali iškelti savo preferencijas.
->> Baltijos valstybes vienijančios preferencijos yra stiprinti energetinį saugumą, Rytų partnerystę, bendrąją rinką ir palaikyti ES plėtimąsi.
Koalicijų kūrimas
- po didžiosios plėtros padidėjęs mažųjų valstybių skaičius sudaro galimybes potencialiai mažųjų valstybių koalicijai instituciniais klausimais;

-derinant formalius ir neformalius veiksmus koalicijoje didėja mažųjų valstybių struktūrinė galia.
Šiaurės dimensija
-decentralizacija;
-horizontaliųjų ryšių svarba;
-atsisakymas kontroliuoti ir prognozuoti socialinę aplinką;
-skiriančios sienos samprata keičiama valstybes vienijančio pasienio sąvoką.
Rytų dimensija
-siekia pritraukti ES rytines kaimynes prie ES standartų;
-neatlieka vienijančios funkcijos;
-aiškiai išskiriama Lenkija ir ES nepriklausančios valstybės.
Lietuva ir Lenkija
-Skirtingi interesai institucinės sąrangos klausimais;

-Lenkija stiprina dvišalius santykius su Vokietija ir Prancūzija, todėl silpnėja santykiai su tradicinėmis sąjungininkėmis Vidurio ir Rytų Europos Regione.
- Sutampa pozicijos dėl užsienio politikos, saugumo ir gynybos, ekonominės plėtros

- Šalis sieja bendra istorija;

- Lietuva galėtų pasinaudoti Lenkijos struktūrine ir santykine galia, didesne įtaka ES struktūrose.

Šiaurės šalys ir Baltijos valstybės
-Šalys nėra suinteresuotos diferencijuota integracija ES;

- Bendras interesas Baltijos jūros regione sukurti ekonominės galios centrą kaip alternatyvą kitiems ES regioninės ekonomikos centrams.

-Bendradarbiavimas per tokias struktūras kaip NB-6, NB-8 efektyviau sutelkia šalis ir formuoja bendras pozicijas, kurios vėliau būtų ginamos ES.
Lietuvos ir Šiaurės šalių istorijoje nėra bendrų motyvų.
-Valstybės pažangos stategijoje „Lietuva 2030“ siekiama Lietuvos integraciją į Šiaurės ir Baltijos regioną.

- Perėmus sėkmingą patirtį iš Šiaurės šalių, Lietuva galėtų tapti savotiška centrine jungtimi, skleidžiančia demokratines vertybes Rytų kaimynystės šalims.
-Baltijos valstybės gilindamos integraciją Europos Sąjungoje susiduria su struktūrinėmis mažųjų valstybių kliūtimis.

- Pradėta naudotis mažos valstybės sumanios strategijos veikimo būdais, tačiau dauguma jų yra nepakankamai išplėtoti ir per siaurai naudojami.
-->> Pagrindinis uždavinys Lietuvai - sukurti nuolatinę koaliciją ES viduje, kuri padidintų jos veikimo galimybes.
Baltijos valstybės Europos Sąjungos integracijos procese. Išvados
Full transcript