Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Barokas

No description
by

Koti Vitkauskaitė

on 11 November 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Barokas

Paplitimas ir bruožai
Barokas
parengė Kotryna Vitkauskaitė ir Algirdas Šimkūnas
BAROKAS- meno kryptis
XVII-XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.
Pradėjo formuotis XV a. pab.
Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, religinės kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, vidurinių amžių tradicijų gaivinimas.
Baroko susiformavimas
Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio feodalinės visuomenės pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, socialinio gyvenimo ir visuomenės sąmonės formų (ypač ideologijos) prieštaravimą.
Jį veikė ir antifeodalinis valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui demokratiškumo, maištingumo.
Reformacijos šalininkai baroko meną stengėsi panaudoti naujų religinių tradicijų kūrimui.
Baroko raidą ypač skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai, siekę įamžinti bažnyčios, valstybės ir savo pačių jėgą ir didybę. Baroko menas išreiškė pasaulio suvokimo ir atsipindėjimo prieštaringumą, jausmo ir intelekto įtampą.

Idėjos
Baroko raidai įtakos turėjo mokslo laimėjimai.
Naują pasaulėžiūrą stimuliavo
M.Kuperniko,
Dž.Bruno,
G.Galilėjaus kosmologinės teorijos, sugriovusios reakcinės dvasininkijos remiamą geocentrinės sistemos teoriją.
B. Paskalio tikimybių teorija.
G.V.Leibnico Matematikos tyrinėjimai.
I.Niutono fizikos dėsniai.
Barokas ir mokslas
Baroko literatūra pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje. XVII a. išplito visoje Europoje. Baroko literatūrai būdinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religinės mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu, alegorizmu.
Baroko literatūra įteisino parodaksalų mąstymą, dėmesį žmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir įvaizdžiams teikė naują prasmę, jungė juos su bibliniais motyvais. Baroko stiliui būdinga rafinuotas ekspresyvumas, metaforiškumas, hiperbolizacija, sudėtingos retorinės konstrukcijos ir kartu šnekamosios kalbos posakiai, vulgarizmai, makaroniškumas.
Baroko literatūra
Lyrika,
riterinis fantastinis epas,
alegorinis ir meilės romanas,
religinė, rūmų ir liaudinė turgaus aikščių drama,
siaubo tragedija.


šaltiniai
studijoms.lt
moku.lt/darbai
Labiausiai paplitę baroko literatūros žanrai
Baroko epochos žmogaus sąmonė

Baroko menas.
Literatūra išreiškia nestabilią,krizėje atsidūrusio žmogaus sąmonę. Renesanso idėjų žlugimas atvedė prie vadinamosios barokinės minties krizės. Įvairūs mokslo atradimai (Amerikos atradimas,Galilėjaus astronominiai atradimai) nukelia visatos ribas į begalybę. Žmogus pasiduoda skepticizmui ir nepasitikėjimui, aplinkinį pasaulį laiko iliuzija ir regimybe.Žmogus pajunta grįžimo į primityvų chaosą jausmą, kartu ant jo dar krinta kerštingo Dievo ir nenuspėjamo bei žiauraus likimo šešėlis, karai ir religinės nesantaikos išpopuliarina prievartos temą.
Barokinės tragedijos teoretikai reikalauja vaizduoti karalius, mūšius, žmogžudystes, trėmimus, išdavystes, verksmus, dejones, šūksnius. Manoma,kad kuo tragedija žiauresnė,tuo ji geresnė.
Baroko poezija taip pat vaizduoja fizinę ir moralinę kančią. Taigi baroko epochos literatūrą įkvepia dramatiška ir tragiška istorija, ir toks pats dramatiškas žmogaus likimas.

Baroko literatūros idealai
Baroko literatūra kviečia atidžiau įsižiūrėti į šį chaotišką pasaulį. Tik mąstydamas apie mirtį žmogus ima suvokti gyvenimo grožį, tik po nakties išbandymų jį apima džiaugsmas pasirodžius šviesai. Tad baroko
literatūra, ypač poezija, kviečia ieškoti tiesos įveikiant neviltį, mirtį ir maištą;
ji rodo,kad tiesa glūdi už to, ką žmogus mato prieš akis.Iškeliama mintis, kad žmogus vis dėlto gali paveikti savo likimą. Be šventojo gyvenimo vaizdų, literatūra kantriai formuoja herojaus, kovotojo paveikslą; dar geriau, kai jie abu – šventasis ir kovotojas - suartėja. Vaizduodama herojiškus pavyzdžius literatūra kalba apie žmogų, kuris blaiviai ir savanoriškai pasirenka kovą, jis yra didžiadvasiškumo šaltinis. Baroko literatūrą galima laikyti didelių herojiškų polėkių ir idealizuotų asmenybių epocha.


www. ....
www.google.lt
www. trampampam.
Full transcript