Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Italų teatras (renesansas)

No description
by

Lukas Alsys

on 24 October 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Italų teatras (renesansas)

Italų renesanso teatras Renesansas Renesansas (pranc. Renaissance– atgimimas) – Europos laikotarpis, (XIV – XVI amžius), kultūros judėjimas ir meno stilius, kuriam būdingas beatodairiškas mėginimas atgaivinti kitą kultūrą, daugelyje sričių ir žanrų imituoti Antiką. Renesansą kaip kultūros epochą charakterizuoja humanizmo sąvoka, akcentuojanti antropocentrizmo, individualizmo, tikėjimo mokslo pažanga, kritinio mąstymo vertybes. Renesanse pakito menininko statusas.
Viduramžių menas – anonimiškas, pagrįstas kolektyviniu darbu,
o renesanse pabrėžiama autorystė, menininko individualumas ir
novatoriškumas. Viduramžiais menininkai prilygo amatininkams,
renesanse siekta mokslininkų statuso. Renesanso teatras Ryškiausias italų renesanso vaisius buvo didysis operos menas. Paprastą, muzikos lydimą pjesė mitologiniu ar legendiniu sužetu, kur svarbiausi žodžiai perkeitė į naują meno rūšį, kurioje muzika turėjo didžiausią reikšmę. Italija yra pelnytai užsitarnavusi moderniojo teatro lopšio vardą, nes teatrų architektūros ir scenografijos grožiu, taip pat operos ir baleto išpuoselėjimu – pastarasis radosi iš dvarų pramogų, kai baigiamąjį šokį šokdavo ir svečiai, ir artistai. Egzitavo dar vienas, atitraukęs teatralų talentus iš kitų sričių, - tai commedia dell‘arte. Ši teatro forma rutuliojusis lygegrečiai su rimtuoju akademiniu teatru, kliovėsi pirmiausia ne dramaturgu, o aktorium. Jos dialogas, prasidėjęs paprastu dviejų komiku apsikeitimu frazėmis ir išaugęs į ištisą pjesę su pagrindiniu ir šalutiniu sužetais ir visa trupe aktorių, nuo pradžios iki pabaigos improvizuojamas, nors būdavo turimas ir siužeto ar scenarijaus karkasas, kad aktoriai nenukryptų į lankas. Būtų galima paminėti commedia dell‘arte ištaką pantonimos teatrą Kopenhagos „Tivoli“, kuris gyvuoja iki šių dienų. Commedia dell‘arte įtaką Europoje padarė labai didėlę. Daugelis kitų commedia dell‘arte personažų įamžino Prancūzijos klasicizmo teatras, nes blėstant jų šlovei Italijoje, jie padarė naują karjerą Paryžiuje. Pagrindinis komizmo šaltinis buvo tvirtai nustatyti veikėjų tipai, kurie kartojosi visuose vaidinimuose. Kiekvienas veikėjas buvo prisidengęs kauke, kurią žiūrovai gerai žinojo ir iš anksto numanė, ko tikėtis iš vienos ar kitos kaukės. Veikėjų tipai buvo iš įvairių Italijos vietovių, todėl komedija del arte pasižymėjo plačiu tautiniu užmoju. Tačiau labiausiai komedijoje del arte žiūrovus linksmino tarnai, vadinamieji dzaniai. Tų tarnų vėlgi būdavo įvairiausių tipų, kurių kiekvienas pasižymėjo tik jam būdingu bruožu. Veiksmą dažniausiai lemdavo meilės intriga, kurios esmę sudarė tėvų arba globėjų mėginimai neleisti susitikinėti įsimylėjėliams. Teatro kaukės Venecijos pirkliams atstovavo senas gašlus „raguotas vyras” Pantalonė. Iš Bolonės – seniausio Europoje universiteto miesto – buvo kildinamas Daktaras, pedantiškas, nuolat tuščiai plepąs mokslinčius. Avantiūristo Kapitono kaukė buvo paveldėta iš to meto Italijoje nuotykių ieškančių ispanų kariškių. Žymiausios Dell'Arte teatro mokyklos Celebration Barn Theatre (Paryžiuje)

International School of the Comic Actor (Italijoje)

Dell'Arte International School of Physical Theatre Blue Lake (Kalifornijoje)

Accademia dell'Arte in Arezzo (Italijoje)

The Roving Classical Commedia University (keliaujantis) Išvados Italų renesansas atnešė teatro kultūrai tikrą atgimimą. Ryškiausias italų renesanso vaisius buvo didysis operos menas. Paprastą, muzikos lydimą pjesė mitologiniu ar legendiniu sužetu, kur svarbiausi žodžiai perkeitė į naują meno rūšį, kurioje muzika turėjo didžiausią reikšmę. Didonė ir Enėjas Henrio Perselio operoje „Didonė ir Enėjas“ (Dido and Aeneas) įtaigiai pavaizduota Kartaginos karalienės Didonės ir trojiečio Enėjo tragiška meilės istorija. Libretą parašė garsus tų laikų anglų poetas Naumas Teitas (Nahum Tate) pagal Vergilijaus poemą „Eneida“. Kartaginos karalienė Didonė įsimyli Trojos didvyrį Enėją. Jie sudaro sąjungą. Istorija būtų graži ir laiminga, jei ne keršto deivės erinijos. Jos primena Enėjui seną dievų ištarmę: jis turi pasiekti Italiją ir įkurti Romos miestą. Deivės įsako didvyriui palikti Kartaginą. Bet, pamatęs savo mylimosios skausmą, Enėjas nusprendžia nepaklusti dievų valiai ir pasilikti. Didonė, suprasdama besąlygišką Enėjo meilę ir numatydama jos pavojus, nusprendžia pasiaukoti dėl mylimojo gyvenimo ir laimės. Célia Zambon, Heather Appel, and Rebekah Ambrosini
2006m. kovas. Šaltiniai http://www.youtube.com/watch?v=TeCvD-epZ2c http://www.britannica.com/EBchecked/topic/127742/commedia-dellarte http://t2.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQesC9Ll0Wd29RTWc6COyIKCtfQ53YRPnCEo8dP-qCjbS0SHGhS Renaissance Drama: An Anthology of Plays and Entertainments http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesansas http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/27325.html Lukas Alsys 3F
2012 Klaipėda
Full transcript