Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Samjuelis Beketas

No description
by

Vardenis Pavardenis

on 5 November 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Samjuelis Beketas

Samjuelis Beketas
„Belaukiant Godo"

Lakis
Lakis - gležnas, išsprogusiomis akimis,dribamčiom putom. Simboliškas yra ir Lakio vardas (žodis Lucky iš anglų kalbos – laimingas, pasisekęs), kuris yra dažnai suteikiamas namuose laikomiems šunims, ar kitiems gyvūnams. Taigi Lakis irgi yra tarsi gyvūnas, kuris visiškai priklauso nuo savo šeimininko.
Lakis - paklusnus vergas, ne tik tempiantis Poco nešulius ir botogą, kuriuo jį muša, bet ir šoka bei mąsto už jį. Vėliau antroje dalyje jis nebegali kalbėti ir beveik nebepajuda: „Visiškas nebylys. Jis negali netgi dejuoti."
Poco
POCO- praktiškas, paviršutiniškas žmogus, pasitikintis savimi ir gyvenantis iliuzijomis.
Jaučiasi esantis pranašesnis už kitus, savo pranašumą aiškina vaidmenų paskirimu, kad žmogus nieko nelemia, tik atlieka jam paskirtą vaidmenį : „Nepamirškit, kad mudu galėjom susikeisti vietomis. Jeigu būtų kitaip susiklostę. Kiekvienam savo.“
Visas dėmesys nuolat turi būti sutelktas į jį: „Nemėgstu kalbėti į tuštumą."
Sadistas, kankinantis Lakį: Jis mano, kad aš, matydamas jo ištvermę, atsižadėsiu savo sprendimo . Štai koks niekingas jo išskaičiavimas. Tarsi man trūktų juodadarbių!"
Antrame veiksme Poco tampa aklas:„Vieną gražią dieną pabudau aklas kaip likimas.“
Estragonas- „Gogo"
Jaučiaisi ęsąs poetas, užmarštus: „O kurį šeštadienį? Ir ar šiandien šeštadienis? Ar, ko gero, sekmadienis? Arba pirmadienis? Arba penktadienis?"
Tinginys, pasyvus, vadovaujasi instinktais, jam svarbu pamiegoti ir pavalgyti, nuolat purkštaujantis, kad jam trugdo miegoti: „Miegojau. Kodėl tu man niekad neleidi pamiegoti? " Nemato prasmės laukti Godo, ir vis neišlaukia iki galo.
Vladimiras- „Didi"
Vladimiras yra atsakingas, prisimena praeitį, jam patinka pastovumas.
Vladimiras tiki, kad ateis Godo: „Mes nebe vieni lauksime nakties, lauksime Godo, lauksim lauksim. "
Vladimiras - analitikas, linkės į filosofavimą: „ Ar aš miegojau kai kiti kentėjo? Ar aš miegu šiuo metu? Ką pasakysiu apie šią dieną rytoj, kai man atrodys, jog nebemiegu? "
Vladimiras drąsesnis ir kilnesnis, globoja Estragoną: „Esteragonas užmiega. Vladimiras nusivelka švarką, užkloja jam pečius..."
Pjesėje gausu žmogų žeminančių situacijų, prievartos, pabrėžiama priklausomybė nuo daiktų:
Esteragoną kankina spaudžiantys batai : „Gana.Padėk man nusitraukti tą šlamštą."
Vladimiras dėvi nepatogią skrybelę: „Manoji spaudė. Kaip čia pasakius? Veržė."
Lakis apsikrovęs nereikalingais lagaminais, kurių viduje smėlis.„Apie nešulius. Kodėl? Laikyti be perstojo.Niekados nepadėti žemėn. Kodėl?"
Dviejų dalių pjesė „Belaukiant Godo" prancūziškai buvo parašyta 1948, o paskelbta 1952m. Iš pradžių ne vienas teatras atsisakė ją statyti. 1953m. Paryžiuje nedideliame teatre "Theatre de Babylone" įvyko premjera. Pjesė visam laikui į istoriją įėjo kaip absurdo dramaturgijos šedevras.
"Belaukiant Godo"
TEMA IR PAGRINDINĖ MINTIS
TEMA- LAUKIMAS. Visą gyvenimą ko nors laukiama: įvykio, žmogaus ar mirties. Laukimas ir išsigelbėjimo viltis yra būdas išvengti kančios kylančios iš žmogaus būties suvokimo. Laukimas neaišku ko, kažko nekonkretaus, kažko, kas galbūt suteiks bent šiokią tokią prasmę. Tai yra absurdiškas gyvenimas. Veikėjai pagalvoja ir apie mirtį, kaip išeitį iš šios beprasmiško, uždaro rato.

PAGRINDINĖ MINTIS - žmogaus gyvenimas - tai amžinas absurdiškų, nereikšmingų įvykių pasikartojimas.
Belaikė, begalinė erdvė, kuri pati savaime yra kančia žmogui.
Vienintelės apčiuopiamos atramos yra medis ir žemė : „Kaimo kelias, šalia medis."
Centre esantis medis simbolizuoja galimybę pasirinkti išeitį - mirtį.
Scenovaizdis perteikia veikėjų Vladimiro ir Esteragono dvasinio pasaulio skirtumus.

SCENOVAIZDIS(veiksmo vieta)
Veiskmo laikas
Didžioji dalis veiksmo vyksta vakare, naktį: „Vakaras"
Diena vaizduojama tik kaip ,akimirka, kuri tęsiasi trumpai : " Akimirką nušvinta diena."
Veiksmo laikas simbuolizuoja tai, kad šviesos tarpsnis žmogaus gyvenime trunka neilgai.
Pats pavadinimas yra siejamas su Dievu. (Godo - malonybinė žodžio God(Dievas) forma), tačiau Dievas nėra vaizduojamas kaip gerasis išganytojas, kaip įprasta, o atvirkščiai, kuriamas žiauraus, kaprizingo ir nesilaikančio duoto žodžio paveikslas.
Pjesėje yra nuorodų į Šventąjį raštą: Poco atsiliepia šaukiamas Kainu ir Abeliu, Poco veda Lakį į Kristaus Išganytojo mugę, Esteragonas sako vaikščiosęs basas kaip Jėzus, o Lakio monologe kalbama apie asmeninį dievą.
RELIGIJOS MOTYVAI
Darbo tikslas ir uždaviniai
TIKSLAS - perskaityti ir pristatyti S.Beketo pjesę Belaukiant Godo
UŽDAVINIAI:
atskleisti pjesės temą ir pagrindę mintį;
pristatyti veikėjus;
atskleisti pagrindines problemas ;
įrodyti, kad ši pjesė - egzistencialistinis kūrybinys;
TURINYS
Darbo tikslas ir uždaviniai
Pjesė „Belaukiant Godo"
Tema ir pagrindinė mintis
Veikėjų charakteristika:
Lakis
Poco
Estragonas
Vladimiras
Veiksmo vieta
Priklausomybė nuo daiktų
Veiksmo laikas
Religijos motyvas
Kalba
Likimas
Spektaklio ištrauka
Šaltiniai
"Kuo daugiau susitinku žmonių, tuo esu laimingesnis. Net su menkiausiu padaru susidūręs kažką sužinai, kažkuo praturtėji, labiau pajunti savo laimę."
„Kaip tik pradžia yra sunkiausia."
Kalba
Autorius parodo, jog kalba, žodžiai negali atspindėti vidinio pasaulio išgyvenimų.
Taip pat, jog kalbos neuniversalumas dažnai gali tapti nesusikalbėjimo tarp žmonių priežastimi, kuomet, tai kas turi būti pasakyta, taip ir lieka viduje. Tai ypač atsispindi kito dramos personažo, Lakio monologe, kuomet jam liepiama mąstyti ir jis stengiasi žodžiais išreikšti tai, ką jaučia:„<...> į padanges tokias mėlynas kartais ir po šiai dienai ir sklidinas ramybės kuri nors ir neamžina vis dėlto tokia geidžiama bet neužbėkime už akių antra vertus neužbaigtų tyrimų dėka neužbėkime už akių<...>"
Priklausomybė nuo daiktų
LIKIMAS
Likimas yra šeimininkas, kuris valdo žmones ir nubrėžia kiekvieno asmens gyvenimo linijas, pats žmogus yra bejėgis ką nors pakeisti.
„Vieną gražią dieną pabudau aklas kaip likimas.“
„Nepamirškit, kad mudu galėjom susikeisti vietomis. Jeigu būtų kitaip susiklostę. Kiekvienam savo.“
Parengė : Gabrielė Kacucevičiūtė IVf
ŠALTINIAI
XIX amžiaus skaitiniai 2000 m.
http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/literaturologija/1999/uoginait43-46.pdf
Literatūros vadovėlis 12 klasei, 1 dalis
http://mokslai.lt/referatai/analize/samuelio-beckett-o-belaukiant-godo-puslapis5.html
Full transcript