Loading presentation...
Prezi is an interactive zooming presentation

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

jav pilietinis karas

No description
by

zi vile

on 14 December 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of jav pilietinis karas

Projektą parengė Živilė Grigalevičiūtė Jav pilietinis karas
1861-1865 m. Turinys Naudota literatūra : 1. Karo priežastys
2. Karo eiga
3. Karo pasėkmės
4. Konstitucijos pakeitimai (13,14,15 punktai)
5. Kuklusklanas (KKK)
6. 1863m. mūšis prie Getisbergo •Pietūs buvo priversti kapituliuoti. Nušautas A.Linkolnas.
•Žuvo 600 tūkst. žmonių, nuniokotos pietinės valstijos.
•Pietūs grįžo į sąjungą.
•Tryliktoji konstitucijos pataisa panaikino vergiją, bet baltieji vėl ėmė dominuoti ir vykdyti rasinę segregaciją – iš juodaodžių atimta balsavimo teisė, jie terorizuojami (nuo 1870 m.). Karo pasekmės 1865 m. JAV kongresas patvirtino konstitucijos pataisas.
Pataisos:
> 13-oji – panaikino vergiją, pradėjo vykdyti Pietų rekonstrukciją (turėjo pertvarkyti pietines valstijas, įjungti jas į Sąjungą, po karo įvedė fedeacinę kariuomenę).
> 14-oji – 1868 m. suteikė negrams pilietines teises.
> 15-oji – 1870 m. negrams suteikė rinkimų teisę. Konstitucijos pakeitimai (13,14,15 punktai) 1.Naujųjų amžių istorija (II tomas). 1798 – 1870 m.
Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Vilnius 1954, 835p.
2.Naujųjų amžių istorija. Europos ir Amerikos šalys.
Pirmasis periodas. Vilnius “Mintis” 1989, 787p.
3.Leninas V.I. Laiškas Amerikos darbininkams.
Raštai, 28 t., Vilnius 1954, 658p.
4.Adrew Bernas. Naujausiųjų laikų istorija. (“Alma Littera” Vilnius 1997, 143p.)
5. The AMERICAN HERITAGE Picture History of the civil war (Doubleday & Company, Inc.)
6. Stephane Audion-Rouzeau "Les grandes batailles de l'histoire". (Larousse, Paris, 2005, 188-189psl.)
7. Internetas Karo priežastys •Šiaurinių valstijų dominavimas kongrese (išaugęs gyventojų skaičius užtikrino vietų daugumą).
•Ekonominis susiskaldymas: pramoninė Šiaurė norėjo didelių muitų, o žemės ūkį vystę Pietūs palaikė laisvą prekybą.
•Šiaurė stojo už tvirtą federaciją, Pietūs gynė atskirų valstijų teises.
•Pietuose buvo išlikusi vergija, o Šiaurėje vis stiprėjo aboliucionistinis judėjimas.
•Dauguma JAV prezidentų buvo kilę iš pietinių valstijų, tačiau kai prezidentu buvo išrinktas Šiaurės kandidatas A.Linkolnas (1860m.), vienuolika pietinių valstijų atsiskyrė nuo Sąjungos ir susibūrė į konfederaciją. Kuklusklanas Tai slapta rasistinė organizacija JAV. Ji susikūrė 1865 po pilietinio karo. Pretekstas buvo vergijos panaikinimas ir reikalavimas suteikti juodaodžiams lygias teises su baltaodžiais. K nariai siekė teroristiniais išpuoliais neleisti, kad juodaodžių teisės būtų sulygintos su baltųjų. Išpuoliuose K nariai naudojo linčo teismą, terorizavo ne tik juodaodžius, bet ir juos palaikiusius baltaodžius amerikiečius. 1871 K buvo uždraustas, todėl toliau savo veiklą tęsė pogrindyje. Karo eiga Pilietinis karas prasidėjo 1861 m. balandžio 13 d., kai konfederatai užpuolė Samterio fortą Pietų Karolinoje[1]. Balandžio 15 d. Linkolnas kreipėsi į valstijas ir pareikalavo atsiųsti karių, kurių atvyko 75 tūkst., atgauti fortus, apginti sostinę, "išsaugoti Sąjungą", kuri, jo nuomone, vis dar egzistavo, nepaisant atsiskyrusių valstijų veiksmų. Pirmas rimtas susidūrimas Bull Run pirmame mūšyje baigėsi netikėtu Sąjungos pralaimėjimu, bet abi pusės suprato, kad karas bus ilgas ir kruvinas.
Karas vyko dviejuose frontuose: Vakarų ir Rytų. Vakaruose sąjungininkai sėkmingai sumušė konfederatus. Rytuose Sąjungai sekėsi prasčiau. 1861 m. vasarą generolui Irvin McDowell įsakyta viename dideliame mūšyje nugalėti naujai suformuotą Šiaurės Rytų Virdžinijos armiją. Tačiau pirmasis Bull Run mūšis baigėsi konfederatų pergale ir George B. McClellan tapo nauju sąjungininkų armijos vadu. Po naujos Patomako armijos reorganizacijos jis nesugebėjo užimti konfederatų sostinės Ričmondo Virdžinijoje ir turėjo trauktis dėl naujai paskirto konfederatų generolo Robert E. Lee spaudimo.
Lee, pasitikėdamas savo armija, po antros pergalės Bull Run mūšyje įsiveržė į Šiaurę, bet buvo sustabdytas kruviname Antietamo mūšyje. Nepaisant pergalės, McClellan atsisakė vytis nusilpusią Lee armiją ir buvo nušalintas nuo posto. Naująjį generolą Ambrose Burnside sutriuškino mažesnė Lee armija Frederiksburgo mūšyje 1862 m. pabaigoje. Lee vėl laimėjo Šancelorsvilio mūšį. 1863 m. gegužę, prarasdamas pagrindinį savo padėjėją Stonewall Jackson. Lee įsiveržė į Pensilvaniją, ieškodamas išteklių ir norėdamas nuvarginti Šiaurę. Tačiau jis buvo sumuštas Getisburgo mūšyje 1863 m. liepos 1-3 d. ir vos pabėgo į Virdžiniją. Tų metų liepos 4 d. Ulysses S. Grant užėmė Misisipės slėnį Viksburgo mūšyje, padalindamas Konfederaciją. Linkolnas paskyrė Grantą Sąjungos armijų vyriausiuoju vadu.
Paskutiniai du karo metai buvo nuostolingi abiem pusėms. Grantas norėjo išsekinti Lee armiją. Sekinantis karas buvo padalintas į tris kampanijas. Per Sausumos kampaniją Lee buvo priverstas atsitraukti į Petersburgą, o per Ričmondo-Petersburgo kampaniją Grantas apgulė Petersburgo miestą. Po 10 mėnesių apgulties miestas pasidavė. Bet Grego tvirtovės gynyba leido Lee armijai palikti miestą. Paskutinė Apomatokso kampanija baigėsi, kai Lee pasidavė 1865 m. balandžio 9 d. Po to pasidavė ir kitos konfederatų armijos. Mūšis prie Getisbergo Getisbergo mūšis buvo mūšis tarp JAV (Sąjungos) ir Amerikos Valstijų Konferederacijos, įvykęs 1863 metų liepos 1-3 dienomis. Mūšis vyko Adamso apylinkėje, Pensilvanijos valstijoje. Šis mūšis yra pats kruviniausias JAV pilietinio karo mūšis. Mūšis laikomas persilaužimu pilietiniame kare, kadangi šiaurinėms valstijoms pavyko sustabdyti konfederatus ir priversti juos trauktis.
Full transcript