Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Kazimieras Būga

No description
by

Raminta Kerpytė

on 26 February 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Kazimieras Būga

1890
1915
1970
1865
1924
Kazimieras Būga
Vaikystė
1879 m. lapkričio 6 dieną gimė valstiečių šeimoje. Būgų šeima buvo gana gausi: keturi sūnūs ir keturios dukterys, todėl tėvams nelengva buvo aprūpinti savo vaikus ir leisti jiemsįgyti išsilavinimą. Mažasis Kazimieras elementorių išmoko skaityti iš tėvo, vėliau dvi žiemas mokėsi pas daraktorių, tada Dusetų valsčiaus mokykloje ir Zarasų apskrities mokykloje. Vėliau tėvas jį nuvežė į Peterburgą, kur lankė apskrities mokyklą. Mokydamasis Peterburge, Būga susipažino su žymiu lietuvių kalbininku prof. Kazimieru Jauniumi, tapo jo moksliniu sekretoriumi ir su didžiausiu užsidegimu ėmė užrašinėti ir studijuoti K. Jauniaus mokslą.
Gimstančios tautiškumo idėjos
1897 m. Kazimieras Būga įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, tačiau joje negalėjo apsiprasti su tuo, kad buvo niekinama viskas, kas lietuviška, todėl po metų išstojo. Taip jis užsitraukė tėvų ir visos giminės rūstybę. Netekęs tėvų paramos Kazimieras Būga pradėjo savarankišką gyvenimą. Dirbo Masaryje (mokė vaikus), vėliau gavo darbą Peterburgo meteorologijos observatorijoje. Pats pasirengė stojimui įuniversitetą, išlaikė eksternu brandos egzaminus ir 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą.
Tolimesnis išsilavinimo ieškojimas
Dar studentu būdamas, išleido pirmą stambų veikalą „Aistiški studijai“, kuriame išdėstė savo mokytojo K. Jauniaus lietuvių kalbos mokslo teorijas, parengė spaudai K. Jauniaus „Lietuvių kalbos gramatiką“. 1911 m. studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“ K. Būga įrodė, kad tokie dvikamieniai asmenvardžiai, kaip Gintautas, Gedvilas, Rimgaila, Norvydas, yra seni lietuviški žodžiai, ir taip Būga padėjo pamatus lietuvių asmenvardžių mokslui, arba antroponimikai. Garsėjo savo straipsniais apie ano meto raštų kalbos negeroves, sunormino dvejopai vartotas formas. Baigė universitetą 1912 m. ir buvo paliktas J. B. de Kurtenė vadovaujamoje lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai.
Veikla Lietuvoje
Po Spalio perversmo Rusijoje, 1920 m., Būga grįžo į Lietuvą ir ėmė organizuoti lietuvių kalbos mokslo studijas Kauno universitete. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams. 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. K. Būga buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių žodyno kartoteką. Redagavo Antano Juškos žodyną. Skolinių tyrinėjimas buvo labai mėgstama Būgos darbo sritis. Dar viena studija išleista „Lietuvių ir baltarusių santykiai ir jų senumas“ (1925 m.) vokiečių kalba, kurioje buvo aptariami seniausi lietuvių kalbos slavizmai: kubilas, kumetis, ridikas, katilas, šilkas, pipiras ir kt.
Klastinga liga
1924 m. birželio mėn. gavęs atostogų, išvyko į Aukštadvarį tyrinėti to krašto dzūkų tarmės. Rinkdamas medžiagą persišaldė, susirgo, kaip iš pradžių manyta, gripu. Liga persimetė į smegenis. Sveikata negerėjo ir pervežus į Kauną. Po aštuonių dienų ligonis buvo pervežtas į Karaliaučių. Profesoriui pripažintas smegenų gripas. Lapkričio 25 d. jis buvo paralyžiuotas, o naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją mirė. Gruodžio 5 d. greituoju traukiniu K. Būgos kūną į Kauną parvežė jo senas globėjas ir bičiulis prof. Eduardas Volteris. Gruodžio 6 d. Kazimieras Būga iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo. Kai sovietmečiu miesto centre kapinės buvo panaikintos, palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
Išleista studija „Lituanica“ 1912 m. rusų kalba, kurioje buvo aiškinami seniausi lietuvių skoliniai iš rusų kalbos ir nustatyta jų chronologija. 1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitete pas baltistą A. Becenbergerį. Dirbo Peterburgo, Permės, Tomsko ir Kauno universitetuose. Vėliau Būga dirbo Permės universitete, kuris 1917 m. jam suteikė lyginamosios kalbotyros profesoriaus vardą.
Visose lietuvių kalbos mokslo srityse Būga paliko svarų indėlį. Daug tyrinėjo lietuvių kalbos fonetinę struktūrą, gramatinę sandarą (pvz., „Priesagos -ūnas ir dvibalsio uo kilmė“), padėjo teorinius kirčio ir priegaidės mokslo pagrindus (pvz., „Kirčio ir priegaidės mokslas“).
Ligi šiol Būga tebėra žymiausias lietuvių etimologas, nušvietęs ne vieną lietuvių kalbos praeities puslapį, ypač knygoje „Kalba ir senovė“ (1924 m.). Didžiai vertinant Kazimiero Būgos kalbos mokslo darbus, jam buvo pastatytas didžiausias paminklas, 1958-1962 m. buvo surinkti ir išleisti trys K. Būgos „Rinktinių raštų“ tomai, sudaryti prof. Z. Zinkevičiaus.
K. Būga nesidomėjo turbūt tik lietuvių kalbos sintaksės klausimais. Savo žodyno įvade jis parašė: „Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai nemano mokytis jų iš žodyno“.
Straipsniai buvo pasirašinėjami slapyvardžiais, o jų Kazimieras Būga turėjo labai daug: K. Sėlis, Braškutis, Braškutis ir Trinkutis, V. Dausietis, Ragutis, studentas, Vytinis, Žiegas, S. Ubašlaitė ir kt.
Darbas skirtinguose universitetuose
Full transcript