Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Skyriaus „Garsas“ apibendrinimas

No description
by

Rugilė Šeštokaitė

on 16 April 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Skyriaus „Garsas“ apibendrinimas

Skyriaus „Garsas“ apibendrinimas
Rūdiškių gimnazija
Parengė 8 b kl. mok. Rugilė Šeštokaitė
Mokytoja Sofija Krisenel

Turinys:
*Garso prigimtis
*Garso greitis
*Garso sklidimo ypatybės
*Garso rūšys
*Garso apibūdinimas
*Testas
Mus supančią aplinką paprastai suvokiame kaip visumą. Daugelį daiktų galime palytėti, pačiupinėti, paragauti, užuosti ir kt. Savo aplinkos neįsivaizduojame ir be įvairiausių garsų, kurie suvokiami klausos organais.
Kasdien mus lydintį garso reiškinį nagrinėja fizikos skyrius, vadinamas
akustika
(gr.
akustikos
- klausos, girdėjimo)
Garsą sukelia virpantys (greitai svyruojantys) kūnai.
Virpanti žemiausioji smuiko styga -
sol
Garso šaltinis -
elektrinis skambutis
1 BANDYMAS.
Medinę ar metalinę plokštelę padėkime ant stalo taip, kad vienas jos galas būtų išsikišęs už stalviršio. Ant stalo esantį plokštelės galą prispaudžiame, o išsikišusį stuktelime pirštu. Liniuotė pradės svyruoti, o keisdami išsikišusios plokštelės ilgį, galime išgauti įvairius garsus.
2 BANDYMAS.
Stove įtvirtinkime kartoninę arba plastikinę plokštelę ir netoli jos pastatykine degančią žvakę.
Stuktelėkime į plokštelę plaktuku. Išgirsime garsą ir pamatysime, kad žvakės liepsna suvirpa.
Garsas skirtingu greičiu gali sklisti ne tik oru, bet ir kietaisiais kūnais bei skysčiais. Tuo tarpu beorėje erdvėje jis nesklinda.
Garso greitis kietuosiuose kūnuose:
Pliene - 5000-6100 m/s,
Ąžuole - 4115 m/s
Garso greitis vandenyje:
v ≈ 1485 m/s
Garso greitis ore:
v ≈ 340,9 m/s
Garso greitis priklauso nuo terpės, kuria jis sklinda bei nuo oro, temperatūros: kylant temperatūrai, greitis didėja.
Išsiaiškinome, kaip garsas sklinda kiekviena iš trijų terpių. O kaip jis pasklis pasiekęs tų terpių, pavyzdžiui, oro ir kietojo kūno sandūrą? Ogi taip - tam tikromis sąlygomis garsas iš esmės atsispindi nuo antrosios terpės ir tik iš dalies pereina į tą terpę bei sklinda ja toliau.
Jo niekas neregėdavo,
Girdėt – kiekvienas jį girdėdavo,
Bekūnis jis, tačiau gyvena,
Nors be liežuvio, – rėkia jis.

Nekrasovas
Aidas
Jeigu šaltinio skleidžiama garso banga krinta į paviršių statmenai, tai atsispindėjusi ji grįžta atgai į šaltinį. Toks nuo kliūties atsispindėjęs garsas vadinamas aidu.
Aidas gali padėti nustatyti atstumą iki kliūties. Žinodami garso sklidimo ore greitį
v
, laiką
t
, praėjusį nuo garso signalo pasiuntimo iki jo sugrįžimo į tašką, iš kurio buvo pasiųstas, galime surasti atstumą iki kliūties.
Į garso plitimo ypatybes labai svarbu atsižvelgti projektuojant bažnyčias, koncertų sales, auditorijas ir kt.:
Garso banga
Garso banga yra išilginė (banga, kuri susidaro terpės dalelėms svyruojant išilgai bangos sklidimo krypties),
o bangos greičio, ilgio ir dažnio sąryšis išreiškiamas formule:
Ji tinka ir garso bangoms. Jei garsas iš to paties šaltinio sklinda įvairiomis terpėmis, tai jo dažnis tose terpėse yra vienodas, tuo tarpu bangos ilgis - skirtingas.
Žmogaus ausis kaip garsą suvokia svyravimus (virpesius), kurių dažnis yra nuo 16-20 Hz iki 20 000 Hz.
Mažesnio negu 16-20 Hz dažnio garsas vadinamas
infragarsu
(lot.
infra
- po), o didesnio negu 20 000 Hz dažnio garsas -
ultragarsu
(lot.
ultra
- virš).
Infragarso dažnis yra mažesnis nei 16-20 Hz, todėl jo bangos labai ilgos. Jį sukelia vėjas, perkūnija, jūros bangos, sprogimai. Žmogus šio garso negirdi.
Infragarsas
Infragarso įtaka žmogui ir gyviesiems organizmams dar nėra pakankamai gerai ištirta, tačiau jau yra žinoma, kad daugeliu atvejų ji neigiama.
Ultragarso dažnis didesnis negu 20 000 Hz, taigi šios bangos yra labai trumpos. Dėl mažo bangos ilgio ultragarsas gali sklisti siaurais pluoštais ir atsispindėti nuo mažų matmenų kliūčių.
Ultragarsas
Dėl šių savybių minėtos bangos plačiai taikomos įvairiuose prietaisuose: echolotuose, ultragarsiniuose lokatoriuose, defekoskopuose; medicinoje ligoms gydyti; ultragarsu galima lituoti, virinti paviršius.
Grynas garsas, t.y. garsas, atitinkantis kurio nors vieno dažnio virpesius (svyravimus), vadinamas
tonu
(gr.
tonos
- įtempimas, kirtis). Mus pasiekiančias įvairių dažnių garso bangas suvokiame kaip skirtingus tonus, kurie skiriasi vieni nuo kitų
tono aukščiu
(garso požymiu, kurį lemia virpesių dažnis).
Gryną garsą galima išgauti specialiu prietaisu, vadinamu kamertonu, t.y. plienine šakute.
Muzikos instrumento skleidžiamo garso, žmogaus balso būdingas atspalvis vadinamas
tembru
(pranc.
timbre
). Jį sąlygoja pagrindinį toną papildantys aukštesni tonai, vadinami virštoniais. Virštoniai yra silpnesni už pagrindinį toną, o kuo jų daugiau, tuo turtingesnis tembras.
Garso stipris
Garso banga, kaip ir kitos bangos, perneša energiją. Ją apibūdina garso stipris, t.y. dydis, lygus energijos kiekiui, kurį garso banga per vienetinį laiko tarpą perneša pro vienetinį plotą, statmeną bangos sklidimo krypčiai.
Žmogaus ausies fiksuojamo garso stiprio sritis yra labai plati. Gerą klausą turintis žmogus dar girdi 1000 Hz dažnio garsus. Tai vadinamasis
girdos slenkstis
.
Kai garso stipris padidėja iki 10 vatų kubiniame metre, žmogus junta skausmą ausyse. Toks garso stipris vadinamas
skausmo slenksčiu
.
Klausos organais suvokiamo garso pojūtis apibūdinamas garsumu. Garsumo matavimo vienetas vadinamas
belu
, pagerbiant amerikiečių išradėją Aleksandrą Grejamą Belą.
Praktikoje dažniau vartojamas dešimt kartų mažesnis vienetas -
decibelas
: 1 dB = 0,1 B.
Akustinis rezonansas
Garso bangos, susidūrusios su bet kuriuo kūnu, priverčia jį svyruoti. Jei to kūno savojo svyravimo dažnis sutampa su garso bangos dažniu, tai garso banga turi palankiausias sąlygas perduoti energiją kūnui. Šiuo atveju priverstinio kūno svyravimo amplitudė didėja. Vyksta
akustinis rezonansas
.
Pailiustruokime jį tokiu bandymu:
Išgirsime antrojo kamertono skleidžiamą garsą.
Vieną nuo kito pastatykime du kamertonus, kurių savasis svyravimo (virpesių) dažnis vienodas.
Guminiu plaktuku suduokime į vieno kamertono šakutę.
Po kelių sekundžių nutildykime šį kamertoną, suspausdami šakutes.
TESTAS
1. Akustika - fizikos skyrius, kuris nagrinėja...
A.
garso reiškinius
B.
šviesos reiškinius
C.
mechaninius reiškinius
2. Svyravimo dažnis - tai...
A.
vieno svyravimo laikas
B.
svyravimų skaičius per laiko vienetą
C.
svyravimų skaičius per valandą
3. Periodas - tai...
A.
vieno svyravimo trukmė
B.
svyravimų skaičius per laiko vienetą
C.
svyravimų skaičius per valandą
4. Periodo apskaičiavimo formulė:

A.


B.


C.
5. Periodo matavimo vienetai:
A.
sekundės (s)
B.
hercai (Hz)
D.
kilogramai (kg)
6. Dažnio matavimo vienetai:
A.
sekundės (s)
B.
hercai (Hz)
D.
kilogramai (kg)
7. Kokioje aplinkoje nėra garso?
A.
dujose
B.
kietuosiuose kūnuose
C.
vakuume
8. Ultragarsas - tai svyravimai, kurių dažnis...
A.
> 20 000 Hz
B.
< 20 000 Hz
C.
20 - 20 000 Hz
9. Koks garsas yra žalingas žmogui?
A.
reaktyvinio variklio
B.
šnabždesys
C.
paukščių čiulbėjimas
10. Garso banga yra..
A.
skersinė
B.
išilginė
11. Garso greitis ore - 340 m/s. Kokį atstumą garsas įveiks per 10 s?
A.
34 metrus
B.
340 metrų
C.
3,4 kilometro
12. Nuo ko priklauso garso greitis?
A.
nuo terpės
B.
nuo terpės ir temperatūros
C.
garso greitis yra pastovus
1. A
2. B
3. A
4. C
5. A
6. B
ATSAKYMAI
7. C
8. A
9. A
10. B
11. C
12. B
Prisiminkime praėjusį skyrių apie mechaninius svyravimus ir bangas:
Kaip ir mechaninių bangų, taip ir garso bangų
vieno svyravimo trukmę išreiškia
periodas
, kuris apskaičiuojamas laiką padalijant iš svyravimų skaičiaus,
bei
dažnis
-
svyravimų skaičius per laiko vienetą
.
Labai dažnai girdime sudėtingus, netvarkingai kintančius įvairaus dažnio garsus, iš kurių beveik neįmanoma išskirti pavienių tonų. Tokie garsai vadinami
triukšmais
. Prie jų galima priskirti neteptų durų vyrių girgždesį, gamyklos mašinų bildesį, veikiančio traktoriaus tarškesį ir t.t.
Stiprus ilgalaikis triukšmas kenkia žmonių sveikatai.
Full transcript