Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Skyryba

Prezentacija apie vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybą lietuvių kalbos pamokai.
by

Justas Zaborovskis

on 12 September 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Skyryba

Lietuvių kalboje sakiniai skirstomi į du tipus: Vientisiniai ir sudėtiniai sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, Vientisinis sakinys - – sakinys, turintis du ir daugiau gramatinių centrų. Sudėtinis sakinys Vientisinio sakinio skyryba Žodis – galingas ginklas.
Dukart du – keturi. 1.Skiriame veiksnį nuo tarinio, kai sakinyje yra praleista tarinio jungtis: 2.Skiriame vienarūšes sakinio dalis:
Stovėjome tvirti, susikaupę.
Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio ir Beržo.
Tyliai ošė miškas, supąs ežerą.
Pro šakas, apkibusias rausvomis šermukšnių kekėmis, skverbėsi saulės spinduliai.
3.Išplėstinis dalyvinis pažyminys po pažymimojo žodžio: Patekėjo saulė, didelė, raudona, ir nušvietė dangų.
Iš vakarų skubėjo debesys – tamsūs, paniurę, grėsmingi.
4.Keli derinamieji pažymiai po pažymimojo žodžio: Vincą Petraitį, mano mamos brolį, pažįsta visi.
Pamačiau Jovitą - Jono seserį.
5.Priedėlis po pažymimojo žodžio: 6.Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės: Amatą mokėdamas, šunų nelodysi.
Vilkas, palikęs kurapkas, nusliūkino toliau.
7. Tikslinamosios aplinkybės: Raiste, prie šaltinio, ilsėjosi gyvačių karalienė.
Kitąsyk, labai seniai, gyveno vienas žmogus
8.Kreipiniai (privaloma skyryba kableliais iš abiejų pusių): Tik nesiklaupk, o Prūsija, ant kelių.
Vainikėli žalių rūtų, kur aš tave dėsiu?
9. Įterpiniai Privaloma šių įterpinių skyryba: be abejo, žinoma, aišku, rodos, matyt, žodžiu, deja, laimei...
(Ji, be abejo, buvo protinga mergina.)
tikrai, tikriausiai, greičiausiai, paprastai,pirmiausia, visų pirma, galbūt, turbūt, berods, mat, taigi, būtent, antai... Mes tikriausiai būsime klasėje.
Sode paprastai triūsia visa jų šeima Skliausteliais išskiriame įterptinius žodžius, kurie reiškia pašalines, tarsi prabėgomis pasakytas pastabas: Kur nėra širšių, ten dobilai (raudonieji – bet ne olandiški) neduoda vaisiaus. Įterpiniais nelaikomi: Brūkšniais išskiriami klausiamosios reikšmės įterptiniai žodžiai, kai po jų yra klaustukas: Dar pusė bėdos, kad žmogus namie sėdėtum, o dabar – ar ne bėda? – varo važiuoti į malūną. Skirstomas į jungtukinį, bejungtukį ir mišrųjį. SUDĖTINIS SAKINYS: Jungtukinis skirstomas į: Sujungiamuosius: (juos sudaro BENT DU savarankiški dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukais IR, O, BET, TAČIAU, TODĖL, TIK, AR, ARBA ...) Pvz.:
1. Už didelio lango rūžkanas dangus ir vėjas drasko nuo ąžuolo paskutinius lapus.

2. Niekad jis apie tai neprasitarė, nei pats tėvas, budriai jį sekęs, nieko nepastebėjo.

3. Ar vėjas jį perpūtė, ar pikta akis jį užkerėjo.

4. Pažemiu šaudė kregždės, o aukštai skrido miško link neramios varnos.

5. Kiškį žvėrys išrinko urėdu, todėl jam rūpėjo viso miško bėdos.
Prijungiamuosius: Juos būtinai turi sudaryti pagrindinis ir šalutinis sakiniai. Šalutiniai sakiniai prie pagrindinio jungiami:
1)prijungiamaisiais jungtukais JOG, JEIGU, KOL, KAI, KADANGI, LYG, NES, NORS, VOS...

•Svetainė buvo tokia didelė, JOG negalėjai matyti nei jos krašto, nei galo.
•Tuojau pasklido kalbos, KAD chirurgas mėgsta dailę ir lanko šokius.
•KOL dar gyvenu ir KOL dar galiu kalbėti, visam pasauliui reikšiu savo nuomonę apie šiuolaikį jaunimą.
•KAI paminėjau spiningą, abiejų berniukų akys net sužiburiavo.
•Elena, VOS tik išgirdo tuos žodžius, smarkiai išsigando.
2)santykiniais įvardžiais KAS, KOKS, KURIS... •Šiandien ji devintokams vėl davė kontrolinį darbą, bet pirmieji sąsiuviniai, kuriuos turėdama laisvo laiko spėjo peržiūrėti, ypatingų vilčių nežadėjo.
•Vaizdai, kuriuos regėjai, garsai, kuriuos girdėjai, kvapai, kuriuos uodei, kvaršino protą.
•Vaikinas, stovėjęs kitoje gatvės pusėje buvo toks gražus, kokio dar gyvenime nesu mačiusi.
3)santykiniais prieveiksmiais KADA, KAIP, KIEK, KODĖL, KUR... •Tada atjosiu, tada aplankysiu, kada sausa šaka žaliuos.
• O kur genys kala, ten, žinoma, yra sausmedžių.
•Labai toli, kur jau nei vanagas negali nuskristi, nei vilkas nubėgti, yra tyrlaukis, neturįs nei galo, nei krašto.
(tai sudėtinis sakinys, kurio dėmenys susieti vienas su kitu ne jungtukais, o intonacija) Bejungtukis sakinys Bejungtukio sakinio skyryba: Kablelis
Dvitaškis
Brūkšnys
Kabliataškis KABLELIS – dažniausiai naudojamas atskiriant vienarūšius dėmenis. •Nuvytusios rožės nepražydės, neišdainuotos dainos taip ir liks neišdainuotos.
•Brolis greit šoko į vandenį, jo įdegęs kūnas išsitempė ir paniro gilyn.
DVITAŠKIS – dažniausiai naudojamas, kai vienas sakinio dėmuo paaiškina kitą. •Aš jų nekaltinau: visais laikais buvo ir bus griovėjų.
•Juozą persmelkdavo vienatvės nuojauta: artimiausi draugai jo nesupranta.
BRŪKŠNYS – dažniausiai naudojamas, norint padaryti išvadą. Tegu jie visi eina po velnių su savo sekmadieniniais užsakymais – aš neturiu laiko.
Prie šiliuko kasėm bulves – buvo talka.
KABLIATAŠKIS – dažniausiai naudojamas norint atskirti du savo reikšme vienas nuo kito nutolusius sakinius: •Jis stovėjo prie ligoninės lango; ant grindinio krito dideli šlapi sniego dribsniai.

•Žemai krosnyse pleškėjo ugnis, kunkuliavo puodai
sriubos, čirškė kepsniai; prie siuvamosios mašinos pasilenkęs sėdėjo žmogus ir siuvo batą.
Mišrieji sakiniai Sakiniai, sudaryti mažiausiai iš trijų dėmenų.

Dėmenys jungiami vienas su kitu mažiausiai dviem būdais.

Jungimo būdai: prijungimas, sujungimas, bejungtukis.

•Garlaivis plaukė sunkiai, ir atrodė, kad kartais pailsęs sustoja vietoje.

•Plykstelėjo žaibas, ir taip trenkė perkūnas, jog net girios pritūpė.

•Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo.

•Miškas ištuštėjo, ir atėjo ruduo, kuris jau niekuo nebevaišino žmogaus.
•Virsteli durys, ir kyštelėjusi galvų slaugė praneša, kad lankymosi valandos baigėsi.

•Raudonikis retai būna kalvėje vienas: brigada, kurios padargai taisomi, visuomet atsiunčia pagelbėti žmogų.

•Prie eilėraščio prakaitavau porą valandų, sekėsi jis man rašyti sunkiai, bet baigus atrodė, kad viskas skamba puikiai, beveik kaip Liudo Giros ar kito poeto.
Full transcript