Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Graikija

Geografinė padėtis,istorinė raida, plotas, gyventojai, nacionaliniai parkai, augalija, gyvūnyja, didžiausi miestai, kultūra,ekonomika,klimatas, prezidentas,politinė sistema
by

gabrielle gabrielle

on 14 February 2011

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Graikija

Geografija
Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje. Š Geografija Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje. Istorija Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkst. pr. m. e. Senovės Graikų kolonijos apėmė daug platesnes teritorijas, nei šiuolaikinė Graikija. Vėliausiai nuo VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kolonizuoti dabartinės Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų graikai užvaldė Anatoliją, Egiptą, Siriją ir Mesopotamiją. Graikija Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros. Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkst. pr. m. e. Senovės Graikų kolonijos apėmė daug platesnes teritorijas, nei šiuolaikinė Graikija. Vėliausiai nuo VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kolonizuoti dabartinės Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų graikai užvaldė Anatoliją, Egiptą, Siriją ir Mesopotamiją. Nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kol Graikija buvo paversta viena iš Romos provincijų, vyravo helenizmas. Politinė sistema Dabartinė Graikijos konstitucija buvo priimta 1975 m. birželio 11 d., bet 1986 ir 2001 metais buvo gerokai reformuota. Ji apibrėžia Graikiją kaip parlamentinę respubliką, grindžiamą socialiniais ir konstituciniais principais. Valdymo forma yra parlamentinė demokratija. Prezidentas Šalies vadovas yra prezidentas, kuris kartu su ministrų kabinetu sudaro vykdomąją valdžią. Jį renka parlamentas paprasta balsų dauguma penkeriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Graikijos prezidentas yra Karolos Papoulias, išrinktas 2005 m. kovo 12 dieną ir perrinktas per 2010 m. vasario 3 d. vykusius rinkimus. Kiti rinkimai vyks 2015 m. Administracinis suskirstymas Graikiją sudaro 13 periferijų (Graikija taip pat yra suskirstyta į regionus), suskirstytų į 54 nomus, ir Atono kalno vienuolių respublika. 1. Atika (Atėnai)
2. Centrinė Graikija (Lamija)
3. Centrinė Makedonija (Salonikai)
4. Kreta (Heraklionas)
5. Rytų Makedonija ir Trakija (Komotinė)
6. Epyras (Janina)
7. Jonijos salos (Kerkyra)
8. Šiaurės Egėjas (Mitilėnė)
9. Peloponesas (Tripolė)
10. Pietų Egėjas (Ermupolis)
11. Tesalija (Larisa)
12. Vakarų Graikija (Patrai)
13. Vakarų Makedonija (Kozanė)
Klimatas Graikijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas: drėgnos, švelnios žiemos ir sausos bei karštos vasaros. Pajūryje žiemomis vyrauja švelnus oras, dažnai lyja, sniegas teiškrenta labai retai. Vasaros yra gana karštos ir per jas retai siautėja audros. Naktį dažnai pasitaiko šalnų bei retkarčiais iškrenta daug sniego. Vasaromis yra panašiai kaip ir pakrantėse: karšta ir sausa Ekonomika Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Turizmas Graikija kasmet pritraukia daugiau nei 16 mln. turistų. Turizmo pajamos sudaro 15% BVP pajamų. Dėl turtingos, įvairiapusiškos, ilgos istorijos ir Viduržemio jūros paplūdimių valstybė yra patraukli turistams iš viso pasaulio Etninė sistema Apie 93,76 % šalies gyventojų yra graikai. 4,32 % Graikijos populiacijos sudaro albanai, kurie daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Likę procentai tenka bulgarams (0,39 %), rumunams (0,23 %), ukrainiečiams (0,14 %), pakistaniečiams (0,14 %), rusams (0,12 %), gruzinams (0,12 %), indams (0,09 %) ir kitų tautybių gyventojams (0,65 %). Religija Graikų ortodoksai sudaro 95 % Taip pat šalyje yra musulmonų mažuma Pasak 2005 m. apklausos, 81 % Graikijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 16 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 3 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Graikija yra trečia labiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos sąjungoje Kalbos Oficiali kalba yra graikų, ja kalba 99 % šalies gyventojų Maždaug 128 380 gyventojai vartoja turkų kalbą. Kultūra Senovės Graikija buvo Europos kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas, architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlesnių laikų architektai. Taip pat graikai turi savitą graikišką abėcėlę, kuri plačiai vartojama matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose. Muzika Graikijos muzika yra labai savotiška ir skirtinga įvairiuose Graikijos regionuose. Liaudies muzika Graikijoje vis dar vaidina labai svarbią rolę - modernioji muzika taip pat yra paveikta folkloro. XX a. šalies muzika buvo stipriai įtakota pabėgėlių iš Rytų. Graikijos muzika yra skirstoma į Antikos muziką, Bizantijos muziką, liaudies muziką ir moderniąją muziką.
Full transcript