Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Vaižgantas. Dėdės ir Dėdienės

No description
by

Gražina Gumauskienė

on 7 May 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Vaižgantas. Dėdės ir Dėdienės

Siejamieji sakiniai:
Realizmo, neoromantizmo atstovas (1869-1933)
Vaižganto kūrybos viršūnė yra apysaka ,,Dėdės ir dėdienės", išleista 1929m.
Apysakoje vaizduojamas baudžiavos panaikinimo laikotarpis.
Pats autorius buvo kunigas, vienas iš „Tėvynės sargo“ išleidimo iniciatorių
Palaikė ryšius su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo, mokė vaikus skaityti.
Severiutė:
meniškos prigimties, subtili mergina.
maištaujanti
Severja stipri tol, kol turi už ką kovoti. Kai nebėra kuo rūpintis, ką globoti, labai moteriškos prigimties Severja netenka pusiausvyros. Jos maištavimas trumpas ir beprasmis, o po jo – susitaikymas su „dėdienės“ dalia.
Trumpai apie kūrinį
“Dėdės” ir “ dėdienės” - tai ne giminystės ryšius rodančios sąvokos. “Dėdės” - tai tarpinis asmuo tarp šeimos nario ir samdinio, jie dirbdavo savo brolių ūkiuose tik už išlaikymą. Toks ir buvo Vaižganto pavaizduotas Mykoliukas:
Stiprus, darbštus, tylus ir vienišas, įsižiūrėjęs į kažką jam vienam matomą, vienam girdimą.
Socialinės sąlygos įpratino ir patį Mykoliuką laikyti save mažu.
Visų ujamas ir stumdomas, ir dvare, ir namie išnaudojamas Mykoliukas paguodą ir atilsį randa gamtoje. Taigi Mykoliukas – žmogus be socialinės vertės, jo sąmonė pavergta. Kaip žmogus, jis įgyja reikšmę gamtoje.
Mykoliuko galia auga gamtoje (jo melodija stipri). Visas kaimas eina paskui jį. Visi sukasi magiškame rate.
Turtingas savo dvasia, bet užguitas kasdienybėje.
Mykoliukas – svajotojas, „sodžiaus artistas“, „romantinė siela“, kuri neišsitenka šiukščioje realybėj, nors ir nedrąsiai, bet kažkur veržiasi, siekia dvasingumo.
Mykoliukas groja iš meilės. Kai nebėra kam groti, stygos nutrūksta. Jis kenčia egzistenciją.
,,kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju”,-šie žodžiai atskleidžia gyvenimo kaitą, darbą ir malonumą.
Juozas Tumas Vaižgantas
rašytojas buvo :
prozininkas
publicistas
literatūros istorikas, kritikas, tikras lietuvių literatūros modernintojas.
Vaižgantas buvo laisvas, nepriklausomas žmogus, tolerantiškas kunigas, drąsus, aktyvus visuomenės veikėjas. Visą gyvenimą, kaip pats sakė, jautėsi savosios, lietuviškos, visuomenės tarnas ir nepailstantis darbininkas.
Kontekstas:
Rapolas Geišė:
Netipiškas dvaro prievaizdas. Savitą jį daro gerumas baudžiauninkams, būdo švelnumas.
„Geišę, nors jis buvo darbų prižiurna ir nešiojos rimbą, gerbė visa Saveikių seniūnija, griežtai visi, kurie tik ėjo to dvaro darbus. Nei jis mušės, nei jis keikės, nei ką piktino. Protingas beraštis ir nematyto sąžiningumo. “
Geišė nemoka būti kitoks – tik valdyti.
Vaižganto kūrybos ypatybės
Temos:
Religingumas, pamaldumas.
Akcentuojami žmogaus ryšiai su gamta.
Meilės tema.
Šeimos santykiai.
Problemos:
Reikšmingiausia rašytojo kūryba telkiasi apie du probleminius centrus:
lietuvių tautos būdo, jos kultūros prigimties apmąstymus.
Ir vienišo žmogaus jausmų ir etinių nuostatų, aistrų ir valios susidūrimus.
Vertybės:
Šeima.
Laimė.
Meilė.
Galimos rašinių temos:
Meilės tema lietuvių literatūroje.
Laimės ir nusivylimo tema lietuvių literatūroje.
Šeimos tarpusavio santykiai lietuvių literatūroje.
Žmogus ir gamtos pasaulis lietuvių literatūroje.
Po baudžiavinio kaimo žmogaus pasaulėjauta lietuvių literatūroje
Rašytojas vaizduoja Mykoliuką kaip...
Vaižgantas poetizuoja...
Apysakoje akcentuojama
Rašytojas gilinasi į...
Žmogaus dvasinis grožis atskleidžiamas...
Full transcript