Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Tarptautiniu santykiu teorijos

No description
by

Laurynas Jonavicius

on 26 February 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Tarptautiniu santykiu teorijos

Tarptautiniu santykiu teorijos
TEORIJA
Pateikia generalizuotus apibūdinančius ir paaiškinančius teiginius apie tarptautinės sistemos ir jos sudedamųjų dalių sąveikos principus, pokyčius, struktūrinius ypatumus ir procesus. Teorijos užsiima bendrų tendencijų išryškinimu, o ne konkrečių atvejų aiškinimu. Teorija išskiria probleminius klausimus (priklausomus kintamuosius) ir apibrėžia juos lemiančius priežastinius ryšius (nepriklausomus kintamuosius).
Teorija - mentalinis konstruktas (pažinimo schema), įgalinantis tyrėją nepasiklysti informacijos apie "realybę" tarptautinėje politikoje gausoje. Teorija struktūruoja ir apibrėžia esminius aspektus, kurie formuoja tarptautinės politikos "žaidimo taisykles" (t.y. pasako, kas yra svarbu, o kas, ne)
Kiek teorijų
Nėra vienos vienintelės teorijos - teorijos skiriasi savo ontologija, epistemologija, metodologija
Kas yra ir kam reikalinga teorija?
Padeda suprasti pasaulio veikimo principus
Suteikia žinojimą, kaip galima keisti pasaulį
Leidžia struktūruotai atsakyti į daugelį tarptautinės politikos stebėtojams kylančių klausimų?
Leidžia ne tik apibūdinti elgesį (kas padarė ką), bet ir paaiškinti to elgesio priežastis (kodėl tai buvo padaryta?)
Didieji Debatai Tarptautinių santykių teorijoje
(1) Idealistai prieš Realistus (XX a. pradžia, abu PK)

(2) Tradicionalistai (istorikai) prieš Biheivioralistus (1950-1960)

(3) Tarp-paradigminis disputas (1970-1980)

(4) Aiškinimas prieš Supratimą, Pozityvizmas prieš Post-pozityvizmą, Racionalizmas prieš Reflektyvizmą

Racionalizmas prieš Reflektyvizmą
Racionalistinės teorijos teigia, kad egzistuoja pasaulis, nepriklausomas nuo apie jį kuriamų teorijų ir tą pasaulį galima pažinti, atrasti universalius dėsnius.

Reflektyvistai teigia, kad tai neįmanoma ir dėl to susilaukia griežtos racionalistų kritikos – jūs nesate mokslininkai.
Ontologija -
požiūris į tai, kas yra. Skirtingos teorijos pabrėžia skirtingus pasaulio aspektus: politiką, karą, ekonomiką, vertybės, moralę, idealus, ir t.t.

Epistemologija -
požiūris į tai, kaip galima pažinti nagrinėjamą pasaulį? Ar pažinimas įmanomas tik suvokiant socio-politinį nagrinėjamų reiškinių kontekstą, ar yra įmanoma pažinti nuo subjektyvių principų (mentalinių kodų) nepriklausomą pasaulį.
Aiškinimas prieš Supratimą
AIŠKINIMAS - teorija yra „irankiu dežute“ pasauliui suprasti, paaiškinti ir nuspeti. Remiamasi pozityvistine prieiga – egzistuoja objektyvus pasaulis, kuri galima moksliškai pažinti.
SUPRATIMAS - negalimas objektyvus "poziuris is salies" Kurdamas teoriją, tu kuri/keiti ir jos objektą – tarptautinę politiką.
Teorijų tipai
Normatyvinė teorija

Aiškinamoji (explanatory) teorija

Konstitutyvinė teorija

Kritinės teorijos

Teorija, kaip požiūrio į pasaulį prizmė
Realizmas
Klasikinis realizmas
Pasaulį reikia matyti tokį, koks jis yra (idealizmo kritika)
Valstybių ir jų lyderių interesas - galia
Galios siekis užkoduotas žmogiškoje prigimtyje
Moralė ir teisingumas nevaidina vaidmens tarptautinėje politikoje
Strukturinis realizmas
Sisteminio lygmens teorija
Pagrindiniai sistemos veikėjai - valstybės
Valstybės yra racionalūs unitariniai veikėjai (black box)
Vidaus politika atsieta nuo tarptautinės politikos
Anarchija - pamatinis tarptautinės sistemos organizacinis principas (dominuoja savipagalba ir netikrumas)
Anarchijos pasekmė - galios didinimo siekis (išlikimo vardan)
Valstybės elgiasi vienodai tomis pačiomis sąlygomis
Valstybės siekia galių balanso

Klasikinio ir struktūrinio realizmo panašumai
Siekiama pažinti pasaulį "koks jis yra"
Vidaus politika atsieta nuo tarptautinės politikos
Valstybės yra racionalūs utilitariniai veikėjai (nėra vietos moralei)
Galia ir saugumas yra pagrindiniai valstybių interesai
Konfliktas - natūrali tarptautinės politikos būsena
Tarptautinė sistema iš esmės nekinta (lieka anarchiška)
Klasikinio ir struktūrinio realizmo skirtumai
Veikėjai:
Neorealizmas - tik suverenios valstybės
Klasikinis - tam tikras vaidmuo valstybių lyderiams

Interesai:
Neorealizmas - saugumas
Klasikinis - galia

Kaip atsiranda interesai:
Neorealizmas - sistemos struktūra
Klasikinis - žmogiškoji prigimtis
Liberalizmas
- individai yra racionalūs
- egzistuoja progreso galimybė socialiniame gyvenime
- žmonės, nors ir siekia savo interesų, gali bendradarbiauti ir kurti taikią (pasaulinę) visuomenę
- demokratija, ekonominė priklausomybė ir tarptautinė teisė gali padėti įveikti saugumo dilemą.
- Karas nėra natūrali santykių tarp valstybių būklė

Neoliberalizmas (Institucinis liberalizmas)
- Pagrindinis klausimas: kaip užtikrinti valstybių ir kitų veikėjų bendradarbiavimą anarchinėje aplinkoje
- XX a. bendradarbiavimas daug dažnesnė sąveikos forma nei karas
- Tai lemia tarptautinių institucijų plėtra



Prielaidos (bendros su realistais)


Valstybės pagrindiniai veikėjai
Jos yra unitariniai, racionalūs, naudą maksimizuoti siekiantys veikėjai
Valstybės yra savanaudės ir racionalumą supranta kaip kaštų-naudos santykį


Prielaidos (skirtingos nuo realistų)



Žmonės racionalūs, todėl galima bendra nauda (win-win)
Didėjanti tarpusavio sąveika ir apsikeitimas informacija keičia tarpusavio santykius
Nauda gali būti maksimizuojama bendrai kuriant efektyvias institucijas
Anarchijos keliamos kliūtys gali būti įveiktos efektyvių institucijų pagalba.
Svarbi vieta neoliberalų teorijoje – tarptautinėms institucijoms:
- Sukuria sąlygas reguliariam bendravimui
- Leidžia geriau pažinti vieni kitų preferencijas
- Sudaro sąlygas atrasti bendrus interesus
- Skatina keitimąsi informacija
- Didina skaidrumą (t.y. mažina nežinojimą ir nenuspėjamumą)
Konstruktyvizmas
Atramos taškas – tarptautinė politika yra socialinis konstruktas

To pasekmė:
- nėra vienos socialinės realybės. Pasaulis yra skirtingas dėl skirtingų vertybių, prasmių ir normų
- normos, taisyklės ir kalba tampa savarankiškais tarptautinės politikos veiksniais, įprasminančiais materialius objektus (galią, geografiją, teritoriją, ginkluotę)
- tarptautinės politikos realybė yra tai, „ką mes iš jos padarome“
- pasaulis formuojamas socialinės sąveikos procese: agentai suteikia prasmę struktūroms, o struktūros daro poveikį agentų elgesiui.

- Esminiai konstruktyvizmo teiginiai:
1) reikšmės yra konstruojamos intersubjektyviai;
2) idėjos yra svarbios materialiam pasauliui suprasti;
3) vyksta abipusė veikėjo ir struktūros sąveika.
Elgesio logika
Racionalizmas – pasekmių logika: racionaliu veiksmu laikomas elgesys, nukreiptas į individo interesų ir naudos maksimizavimą

Konstruktyvizmas – atitikimo logika: elgesio tinkamumą apibrėžia vertybės ir normos, įtvirtintos dominuojančioje socialinėje struktūroje, o ne grynai individualistinis naudos maksimizavimo siekis.
Full transcript