Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Turizmo verslas Lietuvoje

No description
by

Simona Simona

on 20 September 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Turizmo verslas Lietuvoje

Turizmo verslas Lietuvoje
Tyrimo objektas
– turizmo verslas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas
– išskirti pagrindines turizmo verslo analizės akademines prieigas ir atskleisti turizmo verslo plėtros ir valdymo tendencijas Lietuvoje.

Tyrimo metodai
– loginė mokslinės literatūros lyginamoji analizė, aprašomasis metodas.

Tyrimo uždaviniai
1. Apibūdinti turizmą Lietuvoje;
2. Vietinis ir išvykstamasis turizmas;
3. Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis;
4. Turizmo plėtros vystymasis;
5. Turizmo trūkumai ir privalumai;
6. Turizmo perspektyvos Lietuvoje.

Turizmas Lietuvoje
Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje.
Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio kilimas.
Turizmas yra viena iš efektyviausių ekonomikos šakų, sėkmingai konkuruojanti su naftos ir dujų gavyba bei ginklų gamyba ir prekyba.
Turizmas pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, sukuria apie 130 mln. darbo vietų, sudaro 15 proc. užsienio prekybos balanso, 10,9 proc. bendrojo nacionalino produkto, jam tenka 7 – 8 proc. bendrųjų investicijų.
Vietinis ir išvykstamasis turizmas
Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų eksportui, jų neeksportavus. Tai pasiekiama, kai turizmas pritraukia užsieniečius pačius atvykti įsigyti juos dominančias prekes. Kada prekę įsigyja užsienietis, valstybė gauna pajamas iš išorinio šaltinio, o tuo pačiu sutaupo lėšų, kurių prireiktų norint eksportuoti prekę. Šalutinis turizmo poveikis ekonomikai yra vietinis turizmas. Žinoma jis turi mažesnę įtaką šalies ekonomikai, kadangi pinigai yra gaunami iš vietinių žmonių, o tuo tarpu iš tarptautinio turizmo mes gauname papildomus pinigus, kurie netiesioginiu būdu papildo šalies biudžetą.
Kaimo turizmas
Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje.
Atskirų Lietuvos regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldo objektai ir santykinai geri keliai sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui.
Lietuvos kaimo turizmas
Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis yra kaimo turizmas.
Lietuvos statistikos departamento atvykstamojo turizmo tyrimo duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 7 procentais (nuo 1,8 mln. 2011 m. iki 1,9 mln. – 2012 m.), o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 12,8 procento (nuo 2,7 mln. 2011 m. iki 3,1 mln. – 2012 m.). Užsienio keliautojų asmeninės kelionės su viena ir daugiau nakvynių sudarė 71,2 procento, o verslo kelionės – 28,8 procento.

Kas trečias turistas Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Daugiau nei pusė užsieniečių atvyko keliais – 59 procentai, oro transportu – 34, geležinkeliu – 5, jūra – 2 procentai visų turistų.


Lietuvos šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais ištekliais, todėl turi didelį kurortinį potencialą.
Lietuvoje turizmo plėtrai numatoma teikti prioritetinę parama, nes turizmas yra veikla, turinti įtakos socialiniam, kultūriniam bei ekonominiam gyvenimui.
Turizmo verslas Lietuvoje
Turizmas Lietuvoje
Daugiausia vietinių turistų lankėsi Klaipėdos (37 proc.), Vilniaus (14 proc.), Alytaus (13 proc.), Kauno (12 proc.) apskrityse. Ne tokios populiarios buvo Utenos (9 proc.), Šiaulių ir Panevėžio (po 4 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 3 proc.) ir Tauragės (1 proc.) apskritys.

Šiemet 98 procentai trečiąjį ketvirtį po Lietuvą keliavusių Lietuvos gyventojų savo keliones vertino labai gerai ir gerai, o 2 procentai – patenkinamai. Prieš metus per tą patį laikotarpį 81 procentas keliautojų po savo šalį vertino keliones gerai arba labai gerai.

Vietinis turizmas
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. trečiąjį ketvirtį į užsienį išvyko 480,4 tūkst. šalies gyventojų, arba 12,6 procento daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį.

2012 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Latviją (81,2 tūkst., arba 13,2 proc.), Baltarusiją (64,1 tūkst., arba 10,4 proc.), Jungtinę Karalystę (55,7 tūkst., arba 9,1 proc.), Lenkiją (49,8 tūkst., arba 8,1 proc.), Vokietiją (37,5 tūkst., arba 6,1 proc.) ir Rusiją (34,8 tūkst., arba 5,7 proc.).

Išvykstamasis turizmas
Turizmo pletros potencialas
Turizmo verslo plėtros vystymasis
Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui, bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais ištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršių nerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelį kurortinį potencialą.
Turizmo verslo plėtros vystymasis
Sostinė Vilnius, bei Klaipėdos uostas yra patraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Turizmo sektorius turi didelį augimo potencialą ir tam reikalingus investicinius poreikius.
Turizmo pletros potencialas
Turizmo pletros potencialas
Gamtinių (rekreacinių) ir kultūrinių išteklių teritorinė koncentracija leidžia išskirti atskirus šalies regionus, turinčius palankiausias sąlygas turizmo plėtrai:
• Vilniaus-Trakų regionas,
• Rytų Aukštaitijos ežerų regionas,
• Pietryčių Lietuvos miškų ir ežerų regionas,
• Pajūrio regionas,
• Žemaitijos aukštumų regionas,
• Nemuno vidurupio turistinė zona.

Turizmo privalumai
Tai darbo vietų sukūrimas. Kuo daugiau dirbančių žmonių, tuo daugiau gaunama pajamų į valstybės biudžetą atskaičiuojant darbuotojų pajamų mokesčius. Darbo vietų skaičius turizmo srityje labai įvairus. Tai priklauso nuo metų laikų. Vasara, kaip žinome, darbo vietų visą laiką padaugėja, tačiau tik laikinai.
Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui, bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais ištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršių nerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelį kurortinį potencialą.
Šie regionai turizmo plėtrai svarbūs tuo, kad jie yra 100 km atstumu nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų ir turi didelę turistinę trauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar žygiams. Didesnę dalį jų teritorijos sudaro žemiausio našumo žemės, o tai skatina plėsti alternatyvias veiklas žemės ūkiui – tokias kaip tradiciniai amatai, žvejyba, medžioklė,ir t.t
Turizmo trūkumai

Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Antra, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes. Taip pat beveik visi turizmo ir kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti
neįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, liftų ir kt.
Turizmo Lietuvoje perspektyvos
Daugelis šalies kultūrinių turizmo išteklių – tokie kaip Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija bei Lietuvos kryždirbystė – yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą. Pagrindiniai Vilniaus miesto akcentai, simbolizuojantys sostinę, yra Gedimino pilis ir Arkikatedros aikštė. Jie kartu yra ir vartai į istorinį sostinės centrą.
Turizmo Lietuvoje perspektyvos
Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiulės artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui.
Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus.
Turizmo Lietuvoje perspektyvos
Lietuva, norėdama priimti keliautojus, o taip pat skatinti ir vietinį turizmą, privalėjo sukurti turizmo industriją. Šiuo metu turizmo verslas žingsnis po žingsnio vis labiau įsibėgėja, kuriasi vis daugiau turizmo paslaugas teikiančių, bei turistus aptarnaujančių įmonių, gerėja paslaugų kokybė.
Išvados
Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais ištekliais.
Turizmo verslas nepaisant teikiamų didelių privalumų, taip pat turi ir trūkumų.
Sostinė Vilnius, bei Klaipėdos uostas yra patraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai.
Turizmo verslas žingsnis po žingsnio vis labiau įsibėgėja, kuriasi vis daugiau turizmo paslaugas teikiančių, bei turistus aptarnaujančių įmonių, gerėja paslaugų kokybė.
Literatūra
http://archive.minfolit.lt/arch/17501/17915.pdf,
http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-gidas/979/Turizmo-sektorius-dar-viena-pelninga-nisa-pradeti-nuosava-versla
http://archive.minfolit.lt/arch/17501/17915.pdf
http://web.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10603&PHPSESSID=twmjcujxideyz http://mokslai.lt/referatai/kursinis/turizmas-ir-jo-perspektyvos-lietuvoje-puslapis1
.html http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_pirmaji_ketvirti_isvykstanciu_turistu_kelioniu_skaicius_padidejo_139_proc;itemid=24685
Informacijos skelbimo kalendorius | Lietuvos statistikos departamentas
Išvados
Taigi turizmas yra viena iš efektyviausių ekonomikos šakų, sėkmingai konkuruojanti su naftos ir dujų gavyba bei ginklų gamyba ir prekyba.
Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų eksportui, jų neeksportavus.
Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis yra kaimo turizmas. Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje.
Darbą atliko: 3TURS: Diana Brinevičiūtė, Indrė Stanislovaitytė, Simona Čeidaitė, Deimantė Vedegytė, Sandra Brazauskaitė
Darbą tikrino: dėst. D. Bulotienė
Full transcript