Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Garsiausi Pasaulio Matematikai

No description
by

Naglis Vaiciulis

on 8 January 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Garsiausi Pasaulio Matematikai

Garsiausi Visų Laikų Matematikai Archimedas Garsus graikų mokslininkas (matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius, astronomas ir filosofas).
Gimė Sicilijoje.
Labiausiai žinomas kaip atradęs Archimedo dėsnį.
Taip pat apskaičiavo elipsės, parabolės nuopjovos plotus.
Antrojo Pūnų karo metu dirbo prie inžinerinių Sirakūzų gynybos įrenginių.
Žuvo nuo romėno kareivio rankos. Pasak Plutarcho, priėjęs kareivis liepė eiti su juo, nes vadas Marcelas nori jį matyti. Archimedas paprašė palaukti, kol jis baigs spręsti uždavinį, bet kareivis išsitraukė kardą ir užmušė mokslininką.
Pitagoras tyrinėjo akustiką, astronomiją.
Jis Žemę laikė rutuliu.
Pirmasis išvedė ekliptikos bei planetų orbitų pasvirimą ir sudarė savąją pasaulio sistemą.
Jis netgi sielą sumatematino, tvirtindamas jog ,,siela yra saulės dulkelės".  Pitagoras Gimė Samoso saloje (Graikija).
Visiškai jaunas Pitagoras paliko tėvynę. Jis išvaikščiojo Egipto kelius, buvo patekęs persų karvedžio Kambizo nelaisvėn. Šis nuvežė Pitagorą į Babiloną, kur jis išgyveno 12 metų, godžiai semdamasis žinių iš Chardėjos žynių kalbų. Grįžęs namo, jis persikėlė į Italiją, paskui į Siciliją
Sunku pasakyti, kokios mokslinės idėjos priklauso Pitagorui, kokios auklėtiniams. Ir dar neaišku, ar tai jis lazdele smėlyje nuraižė šiandien kiekvienam moksleiviui žinomos Pitagoro teoremos brėžinį. Italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Galilėjus prisidėjo prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikė Koperniko idėjas.
Galilėjui klaidingai priskiriama teleskopo atradimo garbė, tačiau jis buvo vienas pirmųjų efektyviai panaudojusių teleskopą dangaus stebėjimui. Naudodamasis 1608 metais Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais jis pats susikonstravo aštuonis kartus didinantį teleskopą, o vėliau jį patobulino iki 20 kartų didinančio.
Galilėjus 1610 metais atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus, Mėnulio kalnus, Veneros fazių kaitą, taip pat buvo vienas pirmųjų europiečių, stebėjusių Saulės dėmes
Pirmasis pasisakė prieš manierizmą. Idėjų semtis siūlė iš realaus gyvenimo.
Atrado švytuoklės švytavimo dėsnį
Sukonstravo hidrostatines svarstykles kietujų kūnų tankiui matuoti.
1589 m. tapęs matematikos profesoriumi, pasvirusiame Pizos bokšte tyrė laisvojo kritimo dėsnį.
Pasisakė už Koperniko heliocentrinę sistemą Galilėjas Galilėjus Blaise Pascal Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas.
Gimė Klermonte, Prancūzijoje
Dar vaikystėje Blezas laikytas matematikos genijumi, būdamas 16 metų, sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną
1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje
1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją.
Blezas Paskalis sukūrė pirmąją skaičiavimo mašiną – Paskalina (kompiuterio prototipą) (1642 metais). Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
Žymiausias Renė Dekarto posakis – Cogito ergo sum („Mąstau, vadinasi, esu“). Renė Dekartas Ačiū už dėmesį :) Nikolajus Lobačevskis Nikolajus Lobačevskis (Gimė - 1792 m. lapkričio 20 d. arba gruodžio 1 d. Mirė - 1856 m. vasario 12 d. arba vasario 24 d.)
Rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas.
Mokslininkas gimė Nižnij Novgorode. Jo tėvai buvo Ivanas Michailovičius Lobačevskis (geodezijos departamento valdininkas) ir Proskovja Aleksandrovna Lobačevskaja.
1802–1807 m. lankė gimnaziją, o vėliau 1807–1811 m. universitetą Kazanėje. 1811 m. įgijo fizikos-matematikos magistro laipsnį, 1814 m. tapo adjunktu, 1816 m. – ekstraordinatoriu, o 1822 m. – profesoriumi. Buvo Kazanės universiteto rektorius (1827–1846 m.).
Full transcript