Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

LDK visuomenės požiūrio į moterį projekcijos XVI-XVII a.

No description
by

Raminta Levandraityte

on 18 April 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of LDK visuomenės požiūrio į moterį projekcijos XVI-XVII a.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos visuomenės požiūrio į moterį projekcijos XVI-XVII a. Pranešimo planas 1. Naudoti šaltiniai ir literatūra
2. XVI-XVII a. moters padėtis visuomenėje
3. Vyrų požiūriai į moterį: nelemtoji gundytoja ar tyra tobulybė?
4. Socialiniai moters vaidmenys
5. Moters idealas: ko iš jos tikisi visuomenė
6. Realybės kritika: nepagrįsti stereotipai ir amžininkų pastabos
7. Nuostatų moters atžvilgiu XVI-XVII a. kaita Kieno "požiūriais" remiuosi: 1. XVI-XVII a. rašytinis palikimas - kurta vyrų ir vyrams:
M. Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius: dešimt įvairaus turinio fragmentų, 1550
Mikalojus Daukša. Katekizmas, 1595; Postilė 1599
A. Volanas, Rinktiniai raštai; Apie politinę arba pilietinę laisvę –knygelė, kurią tikrai verta perskaityti” 1572 , Panegirika...ponui Mikalojui Kristupui Radvilai 1592
A. A. Olizarovijus. Apie politinę žmonių sąjungą,1651
2. Proginė literatūra - elito sąmonėje susiformavęs idealios moters įvaizdis, pagrįstas etinėmis normomis.
3. Istorikų tyrinėjimai (I. Valikonytė, J. Sarcevičienė, R. Koženiauskienė, R. Ragauskienė) Požiūriai į moterį 1. Žmona 2. Motina Įskiepyti moralės pradmenis, dievobaimingumą
Motina kaip dvasinė vadovė vaikams. Tobula moteris : ko iš moters tikisi visuomenė.
Ideali žmona ir motina Raminta Levandraitytė
Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas
2013 3. Namų šeimininkė 4. Našlė našlė po vyro mirties turinti atsiriboti nuo išorinio pasaulio, atsidėti dvasiniam tobulėjimui, labdarai ir pan.

"Šiaip jau drausti antrąsias moterų santuokas pernelyg žiauru, nes vyrams nėra gėdinga vesti keletą kartų " (Olizarovijus)
Ypač pageidautina santuoka su turtingomis, jaunomis, dailiomis, neturinčiomis vaikų iš ankstesnių santuokų. 6. Nesusituokusi - be vietos visuomenėje 5. Veikli Bažnyčios veikėja kilminga ištikima padori, skaisti, kukli, nuolanki,
tyli, pamaldi... graži patartina:
geriausia vedlė – prigimtis. Be to, „dažnai negražus kūnas išduoda ir sielos bjaurumą“ . Į grožį reiktų atsižvelgti „ir todėl kad išsaugotų tvirtesnę santuokinę meilę, ir todėl, kad gimdytų gražius vaikus“ (Olizarovijus 125)
pavojinga:
"<gražuolę žmoną> sunku išsaugoti, grožio palydovė – puikybė. Net jei gražuolė ir dora, vis tiek, kyla pavydas ir įtarimai; graži moteris atimanti iš vyro valdžią ir vardą... Moters grožis virsta tironija net tironams“ (Olizarovijus 121) kraičio svarba Manoma, kad žmona su dideliu kraičiu bus vyro valdovė Dėl pinigų būtinumo visur atsirado tokia pagarba pinigams <...> Juk jie išsaugo pagarbą, pridengia kaimietišką šiurkštumą ir kitus trūkumus, užtikrina ateičiai tai, kas būtina, galiausiai yra pats gyvenimas, antrasis žmogaus kraujas ir kūnas“ .
Pats savaime kraitis nepadaro moters valdinga.

"Dorybę reikėtų vertinti labiau už išvaizdą, o išvaizdą – labiau už turtą" paklusni „Moteris ne tik savo vyro valią, bet ir jo norus turi laikyti savo gyvenimo įstatymu, jai skirtu Dievo ir labai naudingu. <...> Be to, vyras yra moters galva, ir jei moteris kaip menkesnė kūno dalis jam nepaklus, o pasisavins valdžią - ji bus pabaisa, kelianti pavojų ir sutuoktiniui, ir valstybei“ (Olizarovijus 171)
Tačiau žmona neturinti paisyti nedorų sutuoktinio paliepimų, o vyras turėtų atsižvelgti į gerus žmonos patarimus. „Kur mažiau širdies ir tvirtybės – tiek sieloje, tiek kūne – ten dažniausiai daugiau plepumo“
„Tebūnie mergaitės kalba protinga, santūri ir reta“. (Olizarovijus 177) pagrindas visoms dorybėms
Žmonos kilmė gali atnešti dar garbės. „Juk moteriai nėra nieko svarbesnio, nėra nieko, kas galėtų ją papuošti, jei kartą ji neteko nekaltybės“ (Volanas 155)
"Iš žmonos reikalaujama didesnės ištikimybės ir meilės nei iš vyro" (Olizarovijus 173)
Moterys - silpnos prigimties būtybės tiek fiziškai, tiek emociškai, linkusios į nuodėmę.
"Niekas neabejoja juos <vyrus> esant atsparesniems geiduliams nei moterys" (Olizarovijus 111)
"Jos dora toli gražu netobula ir per silpna, kad pati galėtų spręsti, todėl jai labai naudinga vyro valdžia" (Olizarovijus 177);

"jos namuose esančios demonai, apuokai languose, geniai duryse, ožkos darže, dvokas lovoje"
"Žmona kenkia vyrui ne tik pykčiu, bet ir meile" (Olizarovijus 71)
„Ji yra silpnas ir švelnus padarėlis, o jei neužtaria vyro meilė, tai gimusi kone nelaimei“ .
„Apžvelgiant atskirus dorybių atvejus, pasirodo, kad visur garbingiausią vietą užima moterys“ -> Šv. Raštas
„be to, kadaise moterys tarp pagonių garsėjo ir kaip žynės“, „nors mūsų tikėjimas draudžia moterims eiti kunigų pareigas, kaip kunigės gerbiamos šventos abatės ir vienuolės, senovėje laikytos vertomis vadintis kunigėmis"
„Jau kas šiame puikiausiame Dievo kūrinyje (kalbu apie moterį) nemato dieviškos didybės atspindžio, kuriame savo vietą ir buveinę randa visas dailumas bei grožis. Ir iš tiesų moters kūnas visais atžvilgiais ir pojūčiais kuo patraukliausias “
„Atrodo, kad tarp visų Dievo kūrinių nėra tokio nuostabaus reginio arba tiek verto pažiūrėti dalyko, kad kas nors, jei tik nėra aklas, nematytų, jog Aukščiausiasis ir Maloningasis Dievas į moterį sudėjo visą grožį, kiek tik yra pasklidusio visame pasaulyje" "Pagundų ir nuodėmių indas" "Puikiausias Dievo kūrinys": „moteriai garbingiausia namie gyventi ir kaip galima daugiau tylėti“ (Volanas 74) „Kaip vyrui gėda nuolat leisti laiką po namų stogu ir nesirūpinti jokiais reikalais už namų sienų, taip moteriai gėda veikti už namų sienų“ (177). Realybės kritika Bendrųjų nuostatų kaita XV-XVI a.: V. Kavolis 1. Renesansas - moters bijoma; Daukšos "Postilėje" ir Mažvydo "Katekizme" - pavojingos, autoritetingos moters motyvas; raganavimo bylos
2. Barokas - klusnios moters kultas;
Vyras žemiškoje dramoje – inicijuojantis, esmę išreiškiantis veikėjas, o moteris žemėje – kvapus bei komunikuojantis indas, perteikiantis vyrišką, o ne savo pačios turinį“ – tobulos moters samprata baroko epochoje.
Tuo pat metu plinta raganų teismai. XVII a. religijos feminizacija; moters įvaizdis suskaidomas į dangišką idealybę ir raganišką neklusnumą. Moters padėtis Ūkiniame gyvenime – vaidmuo toks pat svarbus kaip vyro. Kilmingųjų, amatininkų, valstiečių sluoksniai
Visuomeniniam gyvenime – ribotas dalyvavimas. Aktyviai besikišanti į visuomenės gyvenimą – nepalankiai vertinta. Negalėjo užimti valstybinių pareigų.
Patronažas. Moters dalyvavimas viešajame gyvenime – šešėlinis, mezgant socialinius kontaktus.
dvigubai didesnė kompensacija už moters, nei to paties luomo vyro, fizinį bei moralinį įžeidimą ir gyvybę 3. Sutuoktinių santykių forma -
Patriarchatui paklūstanti partnerystė:

žmonos sukurtos kaip vyrų pagalbininkės ir skirtos vyrams.
Vyras „išties turi ją <moterį> valdyti, tačiau ne kaip šeimininkas turimą nuosavybę, o kaip siela kūną, paklusdamas tiems patiems jausmams gera valia“ (Olizarovijus 153).
net nesėkmingoje santuokoje moteris turėjo būti kantri, atsidavusi ir paslaugi.

Žmonos santykis su vyru turi būti pagrįstas jos dorybėmis bei vyro ir nešlovės baime.
"Mušti moterį – didžiausia gėda“.
"atskirta nuo namų židinio, palikusi motiną, namus, atiduota į vyro rankas „tikrai ne skriaudai, o gailestingumui“ 2. Teigiamas vertinimas:
Žmona – „draugė bendram gyvenimui“ . (Volanas 270)
"Sielos ir kūno draugė; mieliausia vyro jaunystės bičiulė ir maloni būsimos senatvės paguoda...visų reikalų bendrininkė, neatskiriama bičiulė visuose džiaugsmuose bei varguose“ (Olizarovijus 81) 1. Santuoka - pragmatiška. Duoklė giminei.
Krikščioniškoji sutuoktinių meilė: pagalba susirgus, rūpinimasis gyvenimo draugu, bendri palikuonys, bendri darbai ir pan. „<kilnesnę> ją padaro ne auksas, ne purpuras, ne smaragdas, bet tai, kas rodo jos švelnumą, kuklumą ir drovumą“ (Volanas 168)

1470-1485 m. Enėjo Silvijaus Pikolominio, vėliau popiežiaus Pijaus II, darbas „Apei Europą“, skyrius „Apie Lietuvą“:


„Kai kažkoks Opavos kunigaikštis išėjo sutikti žmonos, kurią iš Lietuvos buvo paėmęs, tarp jos palydovų rado jaunuolį labai gražios išvaizdos ir tvirto sudėjimo, kuris gulėjo spyruokliniame vežime ant pūkų. Kunigaikštis paklausė, kas jis toks būsiąs, manydamas, kad tai žmonos brolis ar koks giminaitis. Arčiau buvusieji atsakė jam, jog lietuvių ištekėjusios moterys, ypač kilmingos, tėvų papročiu yra įpratusios turėti namuose vieną ar daugiau – žiūrint vyro pajėgumo – sugulovų. Sutuoktiniam vyrui apsileidžiant, šis perimąs santuokos pareigas. Taigi ir šis jaunuolis esąs paimtas kartu, kad pakeistų jį, jeigu jis, kaip kartais atsitinka, dėl ligos ar kokios kitos priežasties nepajėgtų atlikti vyro pareigų“ Vietiniai moralistai akcentavo ne lytinę, o LDK įstatymais moterims suteiktą laisvę. "Iš toli" aptarinėjama lietuvaičių papročių laisvė 1. „Tarp visokių žmonių ir visų luomų be galo suvešėjo prabanga, regime tokią didelę netvarką nepaprastuose moteriškos lyties apdaruose bei puošmenose, kad atrodo, jog visos valstybės pinigai sudėti į moteriškus papuošalus... Kai visos, užuot siekusios dorybės, ėmė varžytis tik prabangos spindesiu ir beprotišku turto rodymu, nė viena begėdė kitų moterų nesmerkiama, o šauniesniuose susiėjimuose bei pokyliuose garbingiausios vietos prie stalo skiriamos meilužėms ir našlėms, pagarsėjusioms ištvirkavimu bei sąvadavimu. Dėl to, kad vertinami tik turtai, pakankamai garbinga laikoma tokia moteris, kuri pasikinkiusi daug arklių važinėja įmantriu vežimu arba spindėdama auksu, purpuru ir brangakmeniais rodosi žmonėms visose aikštėse... jos visai nebūna namie, ... lanko viena kitą plepėdamos, puotaudamos, o kartais ir lenktyniaudamos, katra daugiau išgers, išmoktų įkurti aistros liepsnas... jeigu griežti įstatymai moterų nepažabos, jos iššvaistys ne tik tėvų ir vyrų turtą, bet ir visą valstybę atves į tikrą pražūtį“ (Volanas 167-168) "kilmingos lietuvių moterys į viešnagę ar maldos namus važiuoja karietomis, kinkytomis šešetu arklių. Tuo tarpu totoriai arklių neduoda „net kunigaikštienei vežti“
"mūsiškės, nieko neveikdamos, vaikščioja iš namų į namus, dalyvauja vyrų sueigose ir dėvi vyriškus drabužius“.
Vyrai renkasi žmoną dėl grožio, kraičio ir kilmingumo.
moterys nesirūpinančios išlikti skaisčiomis, „bet nori būti laikomos gražiomis ir turtingomis“. Moterys pasidariusios „akiplėšos, nieku verčia dorybę nebeklauso globėjų, tėvų, vyrų.
pateisinama netgi daugpatystė
„mūsiškės viešpatauja daugeliui vyrų: vienos – valdydamos valsčius, miestus, dvarus, kitos – gaudamos pelną, trečios – paveldėjimą. Šio viešpatavimo aistros skatinamos, jos, mergystės arba našlystės dingstimi, gyvena nežabotą gyvenimą“ A. Volanas Mykolas Lietuvis Moters vaidmenys vieta visuomenėje=vaidmuo šeimoje Išlaidumas ir vieša veikla ačiū už dėmesį.
Full transcript