Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Gytis Šiušė: Rūgštūs lietūs

No description
by

Gytis Šiušė

on 4 March 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Gytis Šiušė: Rūgštūs lietūs

Rūgštus lietus tai... Krituliai ,kurių lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Neužteršti krituliai natūraliai yra silpnai rūgštūs natūralių kritulių pH vertė = 5,6 rūgščiu lietumi laikomas lietus, kurio pH > 5 Rūgštus lietus susidaro ir iškrinta tada kai.. sieros dioksidas (SO2) azoto oksidai N2O NO N2O3 NO2 patenka atmosferą, ir susimaišę su vandeniu chemiškai pakinta RŪGŠTIEJI LIETŪS virsta rūgštimi Susidarę debesys su rūgštimi gali būti nešami tūkstančius kilometrų Iškritęs rūgštus lietus gali stipriai pakeisti Upių ar ežerų cheminį balansą Pagrindiniai rūgščiojo lietaus kaltininkai yra.. Anglimi ir mazutu kurianamos katilinės elektrinės NOx daugiausia į orą išmeta transportas SO2 susidaro ir kaikurių gamtos procesų metu Rūgštusis lietus - viena svarbiausia aplinkos teršimo problemų. Aplinkos rūgštėjimas lėtas, iš pradžių nepastebimas lyg povandeninis ledkalnis slinko tol, kol šeštojo dešimtmetyje iškilo, ir tik tada paaiškėjo šios problemos mastas. Bendri ekonominiai nuostoliai kasmet sudaro milijardus dolerių Europoje susiformavo padidėjusio rūgštingumo kritulių zona Didžiają Britaniją Olandiją Vokietiją Skandinavijos pietus Baltijos šalis Poveikis miškams Nors žmogus ir suvokia miškų reikšmę, teršdamas atmosferą, jis miškus masiškai žudo Kaip ir visą gamtą, rūgštūs lietus visus miškus veikia klastingai Pakenktų miškų medžiai tampa neatsparūs ligoms, cheminiam aplinkos užterštumui. Itin (SO2) jautrūs spygliuočiams. Paruduoja ir krinta spygliai, pradeda lūžinėti šakos ir pamažu medis nudžiūva. Manoma, kad jeigu ir toliau taip bus teršiama atmosfera, greitai Europoje neliks miškų Poveikis vandens telkiniams taip pat yra labai didelis Rūgštūs lietūs stipriai mažina ežerų vandens vandenilinį rodiklį tais atvejais, kai ežero dugnas neklintinis Rūgštis vandenyje slopina fermentų gamybą, kurie būtini žuvų lervoms. Ji taip pat padidina aliuminio koncentraciją ežeruose. Dėl aliuminio kai kurių žuvų žiaunos apsineša gleivėmis, ir žuvims sunku kvėpuoti. Taip pat slopinamas fitoplanktono augimas, dėl ko kenčia juo mintantys gyvūnai. Korozija sukelta rūgštaus lietaus Rūgštieji lietūs taip pat skatina metalų koroziją, jų veikiamos greičiau susidėvi besitrinančios mechanizmų dalys, apie 6 kartus greičiau suyra stogo dangos, statybinės medžiagos, metalinės konstrukcijos ir dažai aplinkoje greičiau vyksta statinių, istorinių paminklų, meno kūrinių korozija bei irimas, ir kai kurių uolienų pavyzdžiui kreidos dūlėjimas. Dėl pagreitėjusios korozijos teko restauruoti ir istorinius monumentus Taip pat kai kurie mokslininkai mano, jog rūgštūs lietus sukelia neigiama poveikį žmogaus organizmui, nors tai dar neįrodyta. Manoma, jog tos lietus pažeidžia ir kvėpavimo sistemą RŪGŠTAUS LIETAUS PROBLEMĄ STABDANTYS VEIKSMAI Šios riziką galima sumažinti techniniais sprendimais, ateityje turi būti ribojamas sieros junginių leistinas kiekis benzine nes jie mažina katalizatorių aktyvumą konverteriuose, ir mažinant kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką. Būtina intensyviai kontroliuoti gamyklų, elektrinių, fabrikų veiklą, siekiant sumažinti azoto ir sieros patekimą į aplinką Reikėtų įkurti kenksmingų medžiagų perdirbimo centrus, taip pat neperdirbtas kenksmingas atliekas izoliuoti nuo aplinkos. Tūrėtų uždrausti važinėti ypač senais automobiliais ir taip pat skirti daugiau lėšų moksliniams darbams, kovojantiems su rūgščiųjų lietų susidarymu Tokiais atvejais reikia labai didelių kapitalinių įdėjimų, tačiau išeities ieškoti būtina, nes gamta nėra pasirengusi neutralizuoti tokios nuodingųjų medžiagų daugybės, kurią žmonija į atmosferą išleidžia dabar ir kurią ji išleis ateityje. Gytis Šiušė Parengė:
Full transcript