Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Dailės įvaizdžiai A. Škėmos romane "Balta drobulė"

No description
by

Dovydas Čiomėnas

on 19 December 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Dailės įvaizdžiai A. Škėmos romane "Balta drobulė"

Dailės įvaizdžiai A. Škėmos romane "Balta drobulė"
Alesso Baldovinetti
Madonna

"Elena sėdėjo su Garšva užpakalinėje sėdynėje.
Maža moteriškaitė – pilka suknele, pilkšvais
plaukais, pilkom akim ir Baldovinetti madonos veidu.
Pilnos lūpos – detalė, kurią dailininkas nutapė,
kad paryškintų pilkumą."
Henri Matisse
Lorrainese kėdė

"
Mano moterys buvo lyg Matisse Lorrainese kėdė, kuri išryškina sienos apmušalų mėlyną
monumentalumą!
Jas mylėdamas – aštriau pajusdavau mane supančią realybę. Staiga išvysdavau
daiktus ir jų apraiškas, pro kurias būčiau praėjęs abuojas. Dangų, mūro sieną, išsiskleidusias alyvas,
purius vaikiščio plaukus, gatvės žibintų vaiduoklišką šviesą, tolimų garvežių dūzgesį – – – ir man
buvo aišku: esu aprūpintas gyva medžiaga, esu pilnas, ir man reikia rašyti, ir reikia skirtis su
mylimąja, būti vienam, kol visa išblės, nublanks, neteks reljefo ir spalvų. "
Amedeo Modigliani
Gulinti moteris
„Aš spėju, ką jūs patarsite. Skaitau jūsų eilėraščius ir straipsnius. Bandžiau sekti jūsų pėdomis.
Taip, mažytėje galerijoje mačiau Modiglianio gulinčiąją moterį.
Magiškasis gelsvumas, bizantiškas
liūdesys, rašėte jūs. Freska, gimininga freskoms Luksoro šventyklose, citavote Cocteau.
Modernaus
meno muziejuje stebėjau jūsiškį Soutine, sukrekėjusį kraują žyduko rūbelio klostėse.
Metropolitam
stengiausi įsižiūrėti į persiškų miniatiūrų ornamentų tyrumą. Ir gamtos muziejuje radau apskritos
galvos kopiją, į dykumą nukritusį praeities meteorą, rodos, taip rašėte jūs. Aš neisiu jų žiūrėti
daugiau“.
Leonardas da Vinčis
Paskutinė vakarienė
"Antanas Garšva eina rūsio koridoriais. Pasieniais išrikiuotos skardinės statinės. Šildomieji
vamzdžiai išrangyti lubose. Jie pasiekiami ranka. Nėra reikalo. Pirštai šilti. Kraujo transfuziją atliko
pats organizmas.
Leonardo da Vinci be reikalo domėjosi anatomija. Geriau jis būtų nutapęs dar
vieną Paskutinę vakarienę, ant drobės vakarienė nepelytų.
Geriau aš būčiau nenuėjęs i taverną ir
nekalbėjęs su simpatingu Elenos vyru."
Francisco Goya
Saturnas ryjantis savo sūnų
"Jau ir bellmenai išėjo. Ir moteris fotografas. Kampe sėdi senelis watchmanas ir valgo makaronus.
Makaronai ilgi, jis ryja juos, lyg Goya Saturnas savo vaikus.
"
Chaim Soutine
Pierre-Auguste Renoir

"Golden around.
Vieną išblukusį kvadratą sienoje nudažo švystelėjusi ir užgesusi reklaminė
žvaigždė.
Atgimsta Renoiras ir miršta.
"
"„Kodėl čia dirbu, norėjai sužinoti? Laikinai. Aš nusižudysiu. Zaświstali – pojechali“.
Garšva neišdrįsta klausti „kodėl“. Jis geria pieną ir stebi
gimstantį ir mirštantį Renoirą.
"
Vincent van Gogh
„Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti.
Poetas Vaidilionis pasakė: medžiai, apaugę šungrybiais,– ironiški. Mano gyvenimas ironiškas. O taip,
sėdi, sakysim, optimistinis rašytojas savo kabinete. Tikiuosi, pedikiūras tvarkoj, subtilus odekolono
kvapas, atmosfera. Ištiesi ranką. Dramblio kaulo prespapjė. Ištiesi ranką. „Mirusiųjų sielos“ su
Chagallo iliustracijomis.
Ištiesi ranką. Platonas ir suplatonintas Dievas. Ir, jei nuobodoka,
sienoje
kabo Renoiras.
Rojus žemėje. Ir kaip įdomiai išspręsta negriškoji kaukė! Ir parke nugenėta žolė,
išbaigtumas, harmonija. Mano atmosfera, atleisk, tėra sugadintas oras, jauki smarvė. Būčiau
groteskas, jei kandidatuočiau į Platonus. Gal, jei įsitaisyčiau naktiniu sargu, gal ir išspausčiau Fausto
pasakas vaikučiams. Kančia, ir kaip žavu, ar nėra groteskas?
Van Goghas nusišovė laukuose, ir
kokios žavios jo žydinčios vyšnios!
Poe mirė nusigėręs, ir kaip žaviai kranksi varnas! Čiurlionis bėgo
iš beprotnamio per sniegą, ir koks muzikalus žavumas pavasario sonatose! „Nužudykit mane,
daktare, arba – jūs žmogžudys“, maldavo Kafka. Iš tikrųjų žavus šis žydukas savo baimių
košmaruose!“
Žydinčios vyšnios
Batai
"„Batai,– ištarė jis.– Van Gogho batai. Mačiau juos. Van Gogho batai. Man buvo pikta. Purvini batai
stovėjo ant stalo. Duok man cigaretę“."
Marc Chagall
Chagallo reprodukcija
"Chagallo reprodukcija nepakito. Moteris debesiniais plaukais skriejo viršum rusiško miestelio. Ir iš
jos liemens krito žemyn antra, rankoje ji laikė žalumynų puokštę. Slinko neryškios rogės, ir žmogus
mojavo botagu."
"Vėl tebuvo Chagallo reprodukcija, tvarkingos ir išmėtytos knygos, pilna nuorūkų peleninė,
rankinukas, sumesti drabužiai, išsiskėtęs Soutine vaikiščias, suglamžyta paklodė, dvi stiklinės ant
linoleumo, ir šalia gulėjo antklodės gniužulas melsvu užvalkalu."
"Šį rytą jauku Garšvos kambaryje. Saulės spindulys, įsmukęs pro langą, apšviečia Chagallo moters
debesinius plaukus."
"„Zoori, zoori“, šnabžda Garšva.
Kur yra zoori? Kas yra zoori? Kodėl yra zoori? Aš pamečiau zoori. Padėkite man jį surasti! Gal jis
išskrido? Gelbėkit! Antanas Garšva unkščia. Jis rėkia. Ir kumščiais daužo sienas. Iššoksta smeigtukai.
Chagallo reprodukcija apsiverčia ir pakimba atvirkščia. "
Full transcript