Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Untitled Prezi

No description
by

evelinajoana joanaevelina

on 8 April 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Untitled Prezi

Mechaniniai svyravimai
ir bangos Periodiniai procesai Svyravimo reikškinys

Kasdien susiduriame su daugybe pasikartojančių judesių, kuriuos vadiname svyravimais arba virpesiais.
Atlikime keleta bandymų, kurie padės atskleisti svarbiausia svyravimo požymį.
1 bandymas. Viena plieninės liniuotes galą itaisykime spaustuvuose, o kita patraukime i šoną ir paleiskime. Liniuotė ims svyruoti - nukryps tai i vieną, tai i kitą pusę.
2 bandymas. Prie vertikaliai įtaisytos spyruokles pritvirtinkime medine trinkele ir, patraukite ją žemyn, paleiskime svyruoti. Ir vel pamatysime, kad trinkelė pakaitomis juda ta pačia trajektorija aukštyn žemyn.
Todel galime teigti jog, periodiškai pasikartojantis kuno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė, periodas ir dažnis

Svyravimai gali būti įvairios prigimties, tačiau visi jie dažniausiai apibūdinami tais pačiais fizikiniais dydžiais. Kokie gi tai dydžiai?
Pvz.: Svyruojantis kūnas (rutuliukas ar trinkelė) nutolsta nuo pusiausvyros padėties i abi puses vienodu didžiausiu atstumu. Tas dydžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties vadinamas svyravimo amplitude. Ji matuojama ilgio vienetais: metrais, centimetrais ir pan.
Svyruojančio kūno padėtis ir greitis po tam tikro laiko pasikartoja. Tas laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė, vadinama svyravimo periodu ir žymima raide T (ta pačia, kaip ir kūno judejimo apskritimu periodas). Svyravimo periodo matavimo vienetas yra sekundė: [T] = 1 s.
Periodui atvirkstinis dydis vadinamas svyravimo dažniu. Jis rodo, kiek kartų per 1 s susvyruoja kūnas, t.y. kiek kartų per 1 s pasikartoja svyravimas. Dažnis žymimas graikiška raide v (tariamas "ni").
v = l/T
Dažnio matavimo vienetas vadinamas hercu ( sutrumpintai sis vienetas žymimas Hz).
Iš 1 formulės išplaukia, kad svyravimo periodas savo ruoztu yra atvirkščias dažniui dydis, taigi
T = l/v
Taip pat svyravimo periodą galime apskaiciuoti ir tokia formule:
T = 2π√l/g Laisvasis ir priverstinis svyravimas Laisvasis svyravimas

Svyravimas, kurį sukelia kūną veikiančios vidinės jėgos, vadinamas laisvuoju arba savuoju. Jei nebutu jokio pasipriešinimo, toks svyravimas tęstusi be galo ilgai, o jo amplitude nesikeistu - visą laiką bųtų vienoda.
Tačiau ištikrųjų taip nera. Ilgainiui amplitudė mažėja, taigi svyravimas slopsta. Svyravimas mažejančia amplitudė vadinamas slopinamuoju.
Svyravimo slopimo sparta priklauso nuo daugelio priežasčių, tarp jų ir nuo pasipriešinimo. Juo didesnis pasipriešinimas, juo greičiau slopsta svyravimas. Priverstinis svyravimas

Jei laisvai svyruojančią svyruoklę periodiškai veiksime išorine jėga, kurios kryptis sutaps su svyruoklės judėjimo kryptimi, t.y. svyruoklę stumdysime i taktą su jos savuoju svyravimu, jis neslops. Išorine jėga papildys svyruoklės energiją ir dėl to neleis pasipriešinimo jėgoms nuslopinti svyravimo. Svyruoklė svyruos išorinės jėgos veikimo dažniu. Toks svyruoklės svyravimas vadinamas priverstiniu, o jį sukelianti periodinė išorine jėga - priverstinė jėga.
Priverstinis svyravimas plačiai paplitęs technikoje. Mechaninis rezonansas

Kiekvienam kūnui būdingas tam tikras laisvojo svyravimo dažnis. Jeigu kūną veikiančios priverstinės jėgos kitimo dažnis sutampa su to kūno laisvojo svyravimo dažniu, kūnui perduodama daugiau energijos ir del to ryškiai padidėja priverstinio svyravimo amplitudė. Šis reiškinys vadinamas mechaniniu rezonansu (lot. resonans - aidintis, atsiliepiantis). Pailiustruosime ji bandymu.
1 bandymas. Iš laboratorinio stovo detalių surinkime rėmus ir ant jų skersinio užmaukime du žiedus su kabliukais. Kabliukus sujunkime virvute arba storu siūlu, o prie įtemptos virvutės prikabinkime dvi skirtingo ilgio svyruokles: A ir B. Svyruoklės A ilgį galime keisti, ranka traukdami laisvajį siūlo, ant kurio ji kaba, galą.
Is pradžių svyruoklė A tegu buna ilgesne uz svyruoklę B. Išjudinta svyruoklė A per virvute tam tikra periodine jega veikia svyruoklę B ir priverčia ją svyruoti. Tempdami siūlą, mažinkime svyruoklės A ilgį, o kartu ir jos laisvojo svyravimo dažnį. Kai svyruoklių A ir B ilgis (laisvojo svyravimo dažnį) susilygins, svyruoklės B amplitudė staiga ryškiai padidės - įvyks rezonansas. Mechaninės bangos Svyravimo perdavimas

Kietųjų kūnų, skysčių ir dujų dalelės veikia viena kitą. Jei kurią nors vieną dalelę (ar ju grupę) priversime svyruoti, tai ji dėl minėtos saveikos įsijudins gretima dalelė, ši - tolimesnė ir taip svyravimas persiduos tam tikru greičiu į visas puses. Tuo nesunku įsitikinti stebint banguojantį vandens paviršių.
1 bandymas. Ilgos virvutės ar guminės žarnelės vieną galą įtvirtinkite, o kitą - staigiai pradėkime judinti aukštyn žemyn, t.y. priverskime svyruoti. Virvutės forma nuolat keisis - virvute bėgs banga, tačiau pati virvutė liks rankoje.
Bandymas įtikino, kad terpe (virvute) sklindanti banga medžiagos neperneša. Plinta tik terpės svyravimas.
Svyravimo sklidimas terpe vadinamas mechanine banga. Bangos ilgis ir sklidimo greitis

Per laiką T, kol pirmoji išjudinta terpės dalelė baigs savo pirmajį svyravimą (taigi per vieną dalelės svyravimo periodą), banga nusklis tam tikrą atstumą. Jis vadinamas bangos ilgiu ir paprastai žymimas graikiška raide (tariamas "lambda")
Bangos ilgį dalijant iš periodo, t.y. laiko, reikalingo bangai nusklisti tokį atstumą, nustatomas bangos sklidimo greitis:
v = /T arba v = v
Antra vertus, žinant bangos sklidimo greitį bei periodą, galima apskaičiuoti tos bangos ilgį:
= vT arba = v/V Bangų energija Skersinės ir išilginės bangos

Judinant virvutę kurios vienas galas pririštas matyti, kad banga sklinda išilgai virvutės, t.y. horizontalia kryptimi, o kiekvienas virvutės taškas svyruoja tik aukštyn žemyn apie pusiausvyros padėtį.
Kai terpės dalelės svyruoja statmenai bangos sklidimo krypčiai, bangos vadinamos skersinėmis.
Tampriaisiais kūnais bangos gali sklisti ir taip, kad tu kūnų daleles svyruotu išilgai bangos sklidimo krypties.
Kai terpės dalelės svyruoja išilgai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos išilginemis.
Šių bangų susidaryma galima paaiškinti tokiu modeliu. Isivaizduokime prie lazdelės siulais pritvirtintus rutuliukus (svyruokles), kurie tarpusavyje sujungti spyruoklėmis. Jei kraštine svyruoklę patrauksime i šona ir paleisime, jos svyravimas persiduos gretimoms svyruoklėms ir vienose erdvės vietose svyruoklės susiglaus (rutuliukų sistema sutankės), kitose - prasiskirs (sistema isretes). Tokie sutankėjimai ir išretėjimai kaitaliosis vieni su kitais - rutuliukų sistema nusiris banga. Nors banga sklis visa sistema, tačiau kiekvienas rutuliukas svyruos tik apie savo pusiausvyros padėti.
Kaip svyruoja terpės dalelės plintant skersinėms ir isilginėms bangoms, galima pademonstruoti bangų mašina. Bangų energija

Plintant svyravimui, vienos svyruojančios terpės dalelės perduoda judėjimą kitoms. Kartu jos perduoda ir energiją, nors pačios dalelės, kaip žinome, nejuda kartu su sklindančia banga. Taigi kartu su mechanine banga jos sklidimo kryptimi perduodama energija, bet ne medžiaga. Energija bangai susidaryti ir sklisti gaunama iš svyravimą sukeliančio šaltinio. V v V V V Turinys

1. Periodiniai procesai
Svyravimo reiškinys
Svyravimo amplitudė, periodas ir dažnis

2. Laisvasis ir priverstinis svyravimas
Laisvasis svyravimas
Priverstinis svyravimas
Mechaninis rezonancas

3. Mechaninės bangos
Svyravimo perdavimas
Bangos ilgis ir sklidimo greitis

4. Bangų rūšys
Skersinės ir išilginės bangos
Full transcript