Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Nepriklausomybės laikų literatūra

No description
by

Žaneta Žiobaitė

on 26 October 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Nepriklausomybės laikų literatūra

Aidas Marčėnas MARIUS IVAŠKEVIČIUS Gimė 1973m., Molėtuose Temos Tautinė tapatybės samprata;

Tautinės tapatybės gaivinimas;

Šiuolaikinio ,,aš" tapatybė. Aidas Marčėnas Temos Moderniosios visuomenės laimėjimai ir pralaimėjimai;

Visuomenės pokyčiai;

Šiuolaikinio ,,aš‘‘ tapatybė;

Egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temos. Apibendrinimas Naujo santykio su šiuolaikine visuomene, tradicija ir istorija paieškos;

Literatūros postmodernumas:
žaidimas;
teksto atvirumas;
citavimas;
ironija. Marius Ivaškevičius Nepriklausomybės laikų literatūra XX-XXI amžius Jurgis Kunčinas „Rašymas yra malonumas“ Bibliografija: ,,Kam vaikų":novelių rinkinys(1996);
,,Istorija nuo debesies": romanas (1998);
,,Artimas": pjesių trilogija (2002);
,,Žali": romanas (2002);
,,Malыš": pjesė (2002);
,,Purpuriniai dūmai": kino scenarijus (2003);
,,Madagaskaras": trijų veiksmų pjesė (2004);
,,Artimas miestas'': dviejų veiksmų drama (2005). Rašytojo savitumas: Poleminės idėjos;
novatoriška raiška;
nestandartinė socialinė laikysena. Kūrybos bruožai: Kuria naujus lietuvio tapatumo įvaizdžius;
Nevienareikšmiškumas- atviro kūrinio bruožas. Kai kurie tekstai M.Ivaškevičiaus tekstai yra ir bus lydimi prieštaringų interpretacijų;
Kūriniai sugniaužti į talpią konstrukciją (brutalesnes detales suima ir motyvuoja mitologinio mąstymo ar pasakos universalumas);
Novelės liudija, jog svarbus "Tėvynės meilės" klausimas;
Drama prabilo naujai ir grąžino žiūrovą prie lietuviškos tematikos; Pagrindinė draminių žaidimų taisyklė primena šaradas, vadinamąsias mįsles, kai reikia atspėti "tikra-netikra" ar panašiai.
Žaidimo azartas atsiranda skaitytojui ar žiūrovui mėginant suvokti, ar prieš jį vykstantys įvykiai yra realūs, ar personažų vaizduotės padarinys;
Proza- dvejoja tikrove, tačiau tiki sapnu, debesimis, svajonėmis, kuriose mes esame patys savimi; „Madagaskaras“ Trijų veiksmų pjesė įrodė, jog apie idealizmą ir patriotizmą galima naujai prabilti. Pakilius idealistinius žodžiu perfiltravus per ironijos sietą.
Pjesėje žaismingai perfrazuojama Kazio Pakšto svajonė - svetur ,, sukurti naują mažutę Lietuvą". Tik vietoj jo siūlytų šalių M.Ivaškevičius renkasi Madagaskarą.
Be K.Pakšto prototipais tampa : S.Nėris- Salė, O.Milašius- Oskaras ir t.t. Taip pat yra tikras XXa. tautinių idėjų lobynas: ,,veidu į jūrą"(K.Pakštas), ,,veidu į debesis"(Darius ir Girėnas); Rašytojas savo sukurtu įvaizdžių talpumu matuoja, o gal ir plečia ,,Tėvynės talpumą". Gimė 1960 m., Kaune Lietuvių poetas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Nacionalinės premijos laureatas. Poetas labai daug dėmesio skiria eilėraščio formai, skambesiui, rimui, ritmui. Ir turinys dėl to nė kiek nenukenčia. Paskutiniai A. Marčėno eilėraščiai rašyti verlibru. Yra paskelbęs spaudoje nemažai kritinių straipsnių ir recenzijų. Vienas mėgstamiausių poeto žanrų yra sonetai. Matomiausias šiuolaikinės poezijos bruožas yra tai, jog estetinės vertybės atsiskiria nuo moralinių, etinių, į eilėraščius plūstelėjo daugybė negirdėtų žodžių, kuriais bandoma modernizuoti kalbą, nebepaisoma sintaksės, sakinių sudarymo normų. Kūrybos bruožai: Žmogų supantis pasaulis grubus, tragiškas, negailestingas. Šiandieninių rašančiųjų karta - karta be Dievo, nebe taip jaučiama ir gamta. Gamta tėra galima priebėga, galima išeitis iš vienatvės, iš gamtos visuotinumo pajautos liko tik atminimas. Gyvenimo prasmė – pats buvimas, gebėjimas išgyventi momentą. Klausimas apie prasmę eilėraščiuose dažnai yra beprasmis. 50 eilėraščių / Sigitas Parulskis ; Aidas Marčėnas. - Vilnius : Baltos lankos, 1999. - 96, 68 p. ;
Vargšas Jorikas : [eilėraščiai]. - Vilnius : Vaga, 1998. - 174, [1] p.;
Metai be žiogo : [eilėraščiai]. - [Vilnius] : Regnum, [1994]. - 81 p. ;
Dulkės : eilėraščiai. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykl, 1993. - 133 p. ;
Angelas : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1991. - 235 p. ;
Šulinys : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1988. - 110 p.;
2006m. išleista poeto kūrybos rinktinė „Eilinė“. Bibliografija ,,Jokios prasmės gyvenimas neturi,
o jei ir turi - kas ją žino, kas?‘‘ ,,Viskas yra prasminga.
Niekas prasmės neturi.‘‘ Jurgis Kunčinas Gimė 1947 m. sausio 13 d., Alytuje
Mirė 2002 m. gruodžio 13 d., Vilniuje. Poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. J. Kunčinas – sovietmečio bohemos metraštininkas, poetizavęs vidinę individo autonomiją kaip alternatyvą visuomeninio gyvenimo absurdui. Rašė ironiškai, kartais ciniškai, bet drauge jautriai ir įtikinančiai.
Pasakojo apie „nevykėlių kartos“ žmones, nemokančius ir nenorinčius prisitaikyti prie gyvenamojo laiko. Rašytojo veikėjai renkasi laisvę, protestuodami prieš melagingas vertybes, bet laisvė tampa ir savęs paties naikinimo keliu. Kūrybos bruožai Kūrinyje Vilniaus labai daug: aptriušusių senamiesčio gatvelių, Kalnų parko krūmynų, apleistų Užupio namų, Vilnelės tiltų, Bernardinų sienų ir nesibaigiančios herojaus, kurio net vardo nesužinome, klajonių po jį. Tačiau negalima pasakyti, kad "Tūla" - knyga apie Vilnių. Tai - meilės istorija tarp bevardžio herojaus ir merginos, vardu Tūla. Nezinoma ar autorius šiuo vardu norėjo pavadinti bet kokią ar dažną moterį ar moterį kaip stereotipą. Tūla romane pakankamai įasmeninta ir ne tipiška moteris, nors ir nepratarianti nė žodžio. Herojus klajoja ne tik po Lietuvą, bet ir po visą "plačiąją tėvynę" ir jos moteris, taip kažkuo susisiedamas su bitniku, nors galiausiai jis nieko nebeieško -gyvena prisiminimais ir jais dalinamasi. Bet be meilės, be klajonių ir Vilniaus knygoje yra dar viena tema - tai pasakotojo samprotavimai apie jį supančią grasią, niūrią sovietinę realybę ir jos absurdiškumą. Temos Vienišumas ir meilės patirtys;

Istorinio likimo suvokimas;

Miesto tema;

Moters tema. ,,Tūla“ Poezija:
,,Takas per girią" (1977) ,,Atidėtas rugsėjis" (1984) ,,Atgimimo kryžius" (1990) ,,Namai be žiburių" (1991) Biobliografija: Apsakymų rinkiniai:
,,Vaizdas į mėnulį" (1989) ;,,Baltųjų sūrių naktis" (1995); ,,Užėjau pas draugą" (2003). Romanai: ,,Glisono kilpa" (1991);,,Tūla" (1993); ,,Kasdien į karą" (2000); ,,Bilė ir kiti" (2002). Publicistika ir satyra:
Vainikas "Soscinei" (1989);
,,Ašutai iš gyvenimo švarko" (1998); ,,Laisvė yra brangi" (2001); ,,Grožio niekada negana" (2001). Kūryba kaip savianalizė, provokacija ir kultūrinis žaidimas. Žanrų kaita. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!! :) Darbą parengė:
Žaneta Žiobaitė
Emilija Štuopytė
Kamilė Serapinaitė 4G
Full transcript