Introducing 

Prezi AI.

Your new presentation assistant.

Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.

Loading…
Transcript

Garsas

Turinys

Garso prigimtis

• Garso reiškinys

• Garso sklidimas įvairiomis terpėmis

Garso rūšys

• Infragarsas

• Ultragarsas

Garso apibūdinimas

• Garso tembras

• Garso stipris

• Garsumas

• Akustinis rezonansas

• Triukšmas

Garso tembras

Triukšmas

Infragarsas

Garso apibūdinimas

Labai dažnai girdime sudėtingus netvarkingai kintančius įvairaus dažnio garsus, iš kurių beveik neįmanoma išsiskirti pavieniu tonu. Tokie garsai vadinami triukšmais.

Stiprus ilgalaikis triukšmas kenkia žmonių sveikatai, mažina jų darbingumą, sukelia triukšmaligę, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą, bei širdies ir kraujagyslių sistemą.

Infragarsą sukelia vėjas, perkūnija, jūros bangos, sprogimai, šūviai, žemės drebėjimai, įvairūs vibruojantys varikliai. Žmogus šio garso negirdi.

Išoriniai infragarsiniai svyravimai žmogaus organizmui yra labai pavojingi, nes gali įvykti rezonansas. Tai toks reiškinys, kai sutapus vidinės terpės savųjų virpesių dažniui su išorinės garso bangos dažniu, terpėje stipriai išauga virpesių amplitudė. Šios negirdimos bangos sukelia žmogui prislėgtumo jausmą, silpnumą, mieguistumą, galvos skausmą ir nepaaiškinamą baimę.

Muzikos instrumento skleidžiamo garso, žmogaus balso būdingas atspalvis vadinamas tembru. Jį sąlygoja pagrindinį toną papildantys aukštesni tonai, kurie vadinami virštoniais. Virštoniai yra silpnesni už pagrindinį toną, o jų dažnis 2,3,4... kartšų didesnis. Juo daugiau virštonių tuo turtingesnis garso tembras.

Garso sklidimas

Garsas sklinda oru, kietaisiais kūnais, bei skysčiais, tačiau beorėje erdvėje jis nesklinda. Kietaisiais kūnai garsas sklinda daug greičiau. Garso bangos būna: skersinės ir išilginės.

Garso apibūdinimas

Garso reiškinys

skersinė banga

išilginė banga

Garsai suvokiami tik klausos organais. Garsą nagrinėja fizikos skyrius, vadinamas akustika.

Garsą sukelia virpantys kūnai. Jie tai suspaudžia, tai išretina greta esantį orą, o išretėjimo ar sutankėjimo sklidimas yra ne kas kita, kaip išilginė garso banga, kuri nuo garso šaltinio sklinda į visas puses.

Garso banga pasiekusi ausį, veikia klausos organą – girdimas garsas.

Grynas garsas, tai yra garsas, atitinkantis kurio nors vieno dažnio virpesius, vadinamas tonu.

Tono aukščiu vadinamas garso požymis, kurį lemia virpesių dažnis. Aukštesnių tonų virpesių dažnis didesnis negu žemesnių. Sutarta norminiu tonu laikyti pirmosios oktavos ''la'' toną, kurio dažnis 440Hz.

Gryną garsą galima išgauti specialiu prietaisu, vadinamu kamertonu.

Ultragarsas

Ultragarso dažnis didesnis negu 20 000Hz, taigi šios bangos yra labai trumpos. Dėl mažo bangos ilgio ultragarsas gali sklisti siaurais pluoštais ir atsispindėti nuo mažų matmenų kiūčių. Didelio dažnio ultragarso bangas gerai sugeria dujos, o skysčiais ir kietaisiais kūnais jos gali nusklisti labai toli.

Garsumas

Ačiū už dėmesį!

Klausos organais suvokiamo garso pojūtis apibūdinamas garsumu. Garsumo matavimo vienetas - belas. Jis žymimas B. Fizikoje dažniau vartojamas 10 kartų mažesnis vienetas decibelas. Jis yra žymas - dB.

Laura ir Vakarė 8a

Akustinis rezonansas

Garso bangos, susidūrusios bet kuriuo kūnu, priverčia jį sviruoti. Jei to kūno sąvojos svyravimo dažnis sutampa su garso bangos dažniu, tai garso banga turi palankias sąlygas perduoti energiją kūnui. Šiuo atvėju priverstinio kūno svyravimo antplitudė padidėja. Vyksta akustinis rezonansas.

Garso stipris

Garso stipris - fizikinis dydis, lygus energijos kiekiui, kurį garso banga per vienetinį laiką perneša pro vienetinį plotą, statmeną bangos sklidimo krypčiai. Garso stipris žymimas raide i ir matuojamas vatais kvadratiniam metrui.

Learn more about creating dynamic, engaging presentations with Prezi