Eifelio bokštas

Galerija

Eifelio bokšto fotografijos

Eifelio bokšto galerija

Eifelio bokštas

Vieniems „Geležinė ledi“ tik eilinis metalo gabalas, kitiems – architektūrinis šedevras. Tačiau turbūt nėra nei vieno žmogaus, kuris atvykęs į Paryžių nepamatytų šio miesto simboliu tapusio bokšto.

Eifelio bokšto statyba

Įdomūs faktai

Eifelio bokšto statyba

• Iki 2003 metų Eifelio bokštą aplankė daugiau nei 200 milijonų žmonių.
• Gustavas Eifelis bokšte išgraviravo 72 įžymių Prancūzijos inžinierių, matematikų ir mokslininkų vardus. Graviūra XX a. pr. buvo uždažyta, tačiau 1986-1987 metais atkurta.

Nors Eifelio bokštas atrodo vienspalvis, tačiau iš tikrųjų padengtas trijų skirtingų spalvų dažais: šviesiausia spalva dažoma viršūnė, o tamsiausia – apačia.

Prieš daugiau nei 100 metų Paryžių papuošęs bokštas suprojektuotas pagal tuo metu pažangiausius inžinerinius sprendimus, todėl net pučiant stipriems vėjams, metalinė konstrukcija nesvyruoja daugiau nei 12 cm.

Faktai

Eifelio bokštas pavadintas inžinieriaus Gustavo Eifelio garbei, kurio įmonė suprojektavo ir pastatė bokštą 1889 metais rengtai Pasaulio parodai.

Faktai

Įdomūs faktai

• Daugiau nei septynis tūkstančius tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/1cm2).
• Eifelio bokštui nudažyti prireikia 60 tonų dažų. Jis dažomas kas septynis metus, o dažymo darbai trunka 15-18 mėnesių.
• Bokštas, pastatytas 1889 m. Pasaulio parodai, turėjo stovėti tik 20 metų.
• Eifelio bokštas prilygsta 81 aukšto pastatui.

Įdomūs faktai

324 metrų aukščio metalinė konstrukcija yra vienas lankomiausių mokamų objektų pasaulyje, kiekvienais metais pritraukiantis milijonus turistų.

• 1925-1934 metais Prancūzijos automobilių kompanija Eifelio bokštą naudojo kaip reklaminį stendą. Tai vienintelis prekinis ženklas geležinę konstrukciją naudojęs reklamos tikslais.

Eifelio bokštas

Tuo metu bokšto niekas nenorėjo pripažinti, buvo teigiama, kad jis bjaurojo Paryžiaus veidą, tačiau jo taip ir niekas nenugriovė, o laikui bėgant tapo ne tik miesto, bet ir visos šalies simboliu.

72 vardai

Faktai

Iki pat 1930 metų tai buvo didžiausias statinys pasaulyje, kol jį nukarūnavo Niujorke pastatytas Chrysler Building dangoraižis.

Eifelio bokšto statyba

Įspūdingo bokšto statymo darbai truko tik 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jam prireikė 2,5 milijono kniedžių, daugiau nei 18 tūkstančių geležies gabalų ir apie 60 tonų dažų.

72 vardai

Eifelio bokštas

Eifelio bokštas yra laikomas Paryžiaus miesto įžimybe.

Gustavas Eifelis ant bokšto išgraviravo 72 prancūzų mokslininkų, inžinierių ir kitų įžymių žmonių vardus.

72 vardai

Ši graviūra dvidešimto amžiaus pradžioje buvo uždažyta, bet 1986–1987 metais ją atkūrė Société Nouvelle d’exploitation de la Tour Eiffel (kompanija, su kuria buvo sudaryta sutartis valdyti su bokštu susijusius verslo reikalus).

Konstrukcija

Giedromis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su televizijos antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų. 1986 m. bokšte įrengtos natrio lempos, vėliau – švieslentė, rodžiusi senkantį XX a. dienų skaičių.

Konstrukcija

Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti.

Vaizdas iš vidaus

Istorija

Rašytojas Gi de Mopasanas pareiškė, jog Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matyti.

Konstrukcija

Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių).

Istorija

G. Eifelis, laimėjęs konkursą aukščiausiam pastatui, pažadėjo, kad Prancūzija bus vienintelė šalis, kurios vėliava plevėsuos ant 300 m aukščio stiebo.

Tačiau šiuo projektu pasipiktinusi inteligentija pateikė vadinamą „Trijų šimtų” protestą. Tarp pasirašiusių buvo Ch. Garnier, Operos architektas, kompozitorius Šarlis Guno, rašytojai Aleksandras Diuma (sūnus), Gi de Mopasanas ir kt.

Bokšto fotografijos

Konstrukcija

Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 18 038 geležies gabalų, 60 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm²).

Konstrukcija

Istorija

Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.

Mintis pastatyti bokštą kilo vokiečių kilmės inžinieriui iš Dižono Gustavui Eifeliui (Gustave Eiffel, 1832–1923 m.). 1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti Paryžiuje buvo rengiama Pasaulinė paroda.

Eifelio bokštas – vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 1887–1889 m., kaip laikinas statinys, Paryžiuje, šalia Senos upės kranto. Bokštas buvo statomas 1889 m. rengtai Pasaulinei parodai. Iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (301 metras).

Eifelio bokštas

Darbą parengė:

Deimantė Janušauskaitė IIId