Egipto dievai

Po Šiaurės Afrikos dykumų susidarymo, Sacharos dykumoje buvusių ir V tūkstantmetyje pr. m. e. išnykusių oazių gyventojai medžiotojai ir rinkėjai persikėlė į Nilo slėnį ir tapo sėsliais žemdirbiais.

Stepių klajoklių totemistinė religija susijungė su vietine žemdirbių religija ir su ja susimaišė. Kaip ir kitose senovės kultūrose ikidinastiniame Egipte beveik kiekviename kaime buvo tikima vienu ar keliais skirtingais dievais.

Atsirandant dalinėms karalystėms tikėjimai plito į aplinkines gyvenvietes ir formavosi įvairių religinių tikėjimų konglomeratai. Iš jų laikui bėgant susiformavo dabar žinoma Egipto mitologija su didele dievų įvairove.

Gamtos dievai

Amonas, Amonas Ra, Atonas, Atumas, Chepris, Herišafas, Horas, Ra, Ra Atumas.

Soliarinės gamtos dievai

Lunarinės gamtos dievai

Chonsas, Totas, Jahas.

Gamtos dievai

Anuketė, Chnumas, Hapis, Hatmehitė, Izidė, Minas, Sati, Sobekas.

Vaisingumo dievai

Sielos ir

gyvenimo dievai

Jabetė, Imentetė, Renenutetė, Taviretė, Šai.

Sielos ir

gyvenimo dievai

Mirties dievai

Akenas, Anubis, Babis, Ha, Kabechetė, Nehebkau, Neftidė, Ozyris, Sekeris, Setas, Šezmu, Upuatas.

Mirties dievai

Buities dievai

Anktė, Anhuras, Satetė, Sechmeta, Menhitė, Montas, Maašas, Neitė, Vepvavetas.

Karo dievai

Buities dievai

Anti, Banebdžedetas, Basta, Chnumas, Hator, Hek,· Heketė, Hemsut, Imhotepas, Kadeš, Mafdet, Meretė, Nefertemas, Ptachas, Sešata, Tavaret, Tenenetė, Totas, Verethekau.

Kiti buities dievai

Blogio dievai

Amhehas, Amitė, Apopas, Bapefas, Besas, Hadedetė, Mechenė, Meretsegerė, Serket, Tabidžetė, Uadžet, Nekhbetė.

Blogio dievai

„Egipto dievai“

Tai pomirtinis dausų pasaulis, priešaušrio prieblandos ir sutemų sritis, kuria plaukia naktinis Saulės laivas. Jame saulė pakyla vakaruose ir leidžiasi rytuose, o nakties metu teisiamos mirusiųjų sielos.

Anubis sveria mirusiųjų širdis ant „teisingumo svarstyklių“. Mirusiojo širdis turi būti lengvesnė už Maat plunksną. Tos širdys, kurios neišlaiko išbandymo, sušeriamos Amit, sielos nebegali įeiti į Aaru ir amžinai pasmerkiamos mirti antrą kartą Duate. Gerų žmonių širdys išlaiko išbandymą ir sielos keliauja į Aarų pas Ozyrį.

Duatą vaizduoja išlenktas Ozyrio, deivės Nut arba kosminės gyvatės kūnas, į kurį įžengia mirusysis ir kuriame vyksta transformacijos. Dangiškojo Duato atitikmuo žemėje – vakarinis Nilo krantas, kuriame laidojami mirusieji ir statomos piramidės.

Anubis

Vaizduojamas žmogaus kūnu su juodo šakalo galva.

Egiptiečių mitologijoje – pomirtinio pasaulio dievas, balzamavimo viešpats, įsteigęs laidotuvių ritualą, pirmasis paruošęs Ozyrio mumiją. Dievo vardas Anubis reiškia „puvimas“.

Pagal vienus šaltinius, jo tėvas buvo Setas, motina – Neftidė, pagal kitus – tėvas Ozyris, o motina Izidė. Vadinamas ketvirtuoju Ra sūnumi. Vėliau tampa Ozyrio svitos nariu.

Osiris atliko įvairias funkcijas, susijusias su metų laikų kaita, su jo, kaip augančio grūdo, augalijos pasaulio ir derlingumo dievu, kuriam mirus, prasideda „sausros“ sezonas, o vėl prisikėlus – gamtos atgimimas. Ozirio kūnas-šventykla yra dausų pasaulis, kurio dėka palaikomi gamtos kalendoriniai ritmai.

Osiris yra pirmagimis dievų Gebo ir Nut sūnus, dar gimstant paskelbtas „visų viešpačiu“. Deivės Izidės (Aset) brolis bei vyras. Horo Jaunesniojo tėvas. Dievo Seto bei deivės Neftidės brolis.

Horas Ozyrio ir Ra arba Amono ir Izidės sūnus, Hator vyras. Žemiškoje plotmėje jį įkūnija faraonas. Kiekvienas Horo vaikų atitinka vieną esminių žmogaus būties elementų: Amsetas – ka, Duamutefas – ba, Kebeksenufas – mumiją, Apepis (Hapis) – širdį.