Viktorijos ežeras
Pirmasis europietis, išvydęs Viktorijos ežerą, buvo anglų keliautojas Džonas Spikas, aplankęs ežerą 1858 m. 1875 m. regioną intensyviai tyrinėjo Henris Stenlis.
Ežeras telkšo negilioje įduboje, jo šiaurinę ežero dalį kerta ekvatorius. Krantai netaisyklingos formos, daug smulkių salelių. Įteka daug upių. Prie Oveno krioklio esančioje užtvankoje yra vandens jėgainė ir išgaunama elektros energija.
Viktorijos ežeras – didžiausias Afrikos ežeras, antrasis pagal plotą pasaulyje gėlavandenis ežeras. Plyti vidurio-rytų Afrikoje, prie Ugandos, Tanzanijos ir Kenijos sienos. Tradiciškai Viktorijos ežeras laikomas Nilo ištakomis.
Ežero baseinas gana tankiai apgyvendintas, intensyviai dirbamos žemės, daug žuvies. Reguliarus vandens transportas (iš Entebės, Mvanzos, Bukobos, Kisumu).
Plotas: 68,8 tūkst. km²
Ilgis: 410 km
Plotis: 250 km
Gylis: 84 m