Introducing 

Prezi AI.

Your new presentation assistant.

Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.

Loading…
Transcript

Leksika

Meninio stiliaus paskirtis

Sintaksės struktūra

Paveikti skaitytojo jausmus, o per juos ir protą bei valią, sukelti pasigėrėjimą grožiu. Juo autorius atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus. Šio funkcinio stiliaus pagrindinė funkcija yra estetinis poveikis.

Vartojamos įvarios meninės

raiškos priemonės:

  • tropai (Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą/Ir, žiemos šaltos triūsus pargriaudama, juokės<...>.)
  • metonimija (Nuskamba vaikų gerklės mišku ir pamiške, o Kryklos upelis pritaria savo murmėjimu jų juokui.)
  • palyginimas (Bet dviratis, lyg neprajodytas arklys, nenorėjo pasiduot.)
  • dažnai vartojama tiesioginė kalba;
  • įtraukiami įvairios struktūros sakiniai (amplitudė vyrauja nuo 1 iki 54 žodžių sakinyje);
  • dažniau vartojami trumpi sakiniai;
  • vyrauja vientisiniai sakiniai.

Taip pat vartojami:

  • frazeologizmai (įvaryti baimės – įbauginti);
  • įvairūs sinonimai (greitas, spartus, skubus);
  • perifrazės (Guli senas Brisius ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša.)
  • antonimai (Turtuolio mergelė/ Kėlus dejavo,/ O vargo mergelė/ Dirbus dainavo.)

Meninis stilius- tai vienas iš funkcinių kalbos stilių. Tai toks grožinėje literatūroje vartojamas rašymo būdas, kai estetiškai prasmingas ir skaitytojui turintis poveikį tekstas kuriamas individualiu stiliumi, vaizdinga, emocinga ir stilistiškai įtaigia kalba.

Meninis stilius

  • emocinė leksika (Būtų nieko svoteliai,/ Kad ne retadančiai./ Būtų nieko svoteliai,/ Kad nedidžianosiai.)
  • vaizdinė leksika (O paskui jį, toli atsilikusį, kicena sartoji, tempdama plokštutį vežimėlį, ant kurio kėkso susitraukęs šeimininkas.)

Meninio stiliaus vartojimas

Meninio (grožinio) stiliaus vartojimo sfera– grožinė literatūra. Taip pat meninis stilius vartojamas ir kai kuriose kitose kalbos sferose: publicistikoje, retorikoje, pasitaiko buitinėje kalboje, mokslo darbuose.

  • sinekdocha (Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir ausų.)
  • antonomazija (O kiek einšteinų ir galilėjų šešiolikmečiais žemėje miega!)
  • metafora (Ji žvalgėsi tolyje, kur kuproti debesys rėmėsi į jūrą.)
  • įasmeninimas (Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego.)
  • hiperbolė, litotė (Šuo ir kariamas pripranta.Upę perbridęs, šaukšte prigėrė.)
  • ironija (Gudrus kaip avinas, drąsus kaip kiškis.)
  • epitetas (Trankiai, piktai, gaivalingai/ Ritas per audrą banga. )

Meninio stiliaus bruožai

Šaltiniai:

  • nekasdienis vaizdingumas;
  • emocionalumas;
  • meninės raiškos priemonių gausa;
  • subjektyvumas ir individualumas (asmeninis kalbančiojo santykis su pasauliu).
  • http://ualgiman.dtiltas.lt/beletristinis_stilius.html
  • http://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/meninis_stilius/
  • A. Bitinienė "Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir struktūra"

Morfologija

  • Populiariausios kalbos dalys: daiktavardis, veiksmažodis, būdvardis;
  • Dažniausiai vartojama veiksmažodžio tiesioginė nuosaka;
  • Vyriškoji giminė vartojama dažniau nei moteriškoji;
  • Vyrauja vienaskaitos forma.
Learn more about creating dynamic, engaging presentations with Prezi