Introducing
Your new presentation assistant.
Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.
Trending searches
Pirmoji iliustruota grožinės lietuvių vaikų litera-tūros knyga – vyskupo Motiejaus Valančiaus didak-tinių apsakymų rinkinys Vaikų knygelė – buvo išleista 1868 m. Karlo Albreghso spaustuvėje Tilžėje, netrukus po spaudos lotynišku raidynu uždraudimo. Pragaištingos istorinės aplinkybės ir įžymus, lietuvių kultūrai įvairiopai nusipelnęs apsakymų autorius savaime svarbų pirmumo faktą daro dar reikšmingesnį. Nors Vaikų knygelė žinoma kaip išskirtinis XIX a. antrosios pusės iliustruotos lietuviškos knygos pavyzdys, dailėtyros požiūriu ji plačiau nagrinėta nebuvo.
Palangos Juzė (1869). Tai nuotykių literatūrą primenanti didaktinė apysaka, kurią iš dalies galima priskirti kelionių aprašymų žanrui. Siužetas nesudėtingas: pagrindinis veikėjas Juozas Viskanta („Palangos Juzė“), apkeliavęs Žemaitiją ir Aukštaitiją, grįžta namo ir pasakoja tėvams bei kaimynams patirtus įspūdžius, nuotykius. Šis pasakojimas trunka trylika vakarų (aplankytos keturiolika parapijų). Viena vertus, apysaka svarbi etnografams, folkloristams – čia gausu tautosakinių, etnografinių žinių apie XIX a. Lietuvą. Šie papročių aprašymai galėjo būti skirti ne tik „ateities kartoms“: akcentuodamas liaudies kultūros svarbą, Valančius skatino ir tautinį budimą, ugdė valstiečių nacionalinę savimonę. Kita vertus, Palangos Juzė yra literatūrinis tekstas: jam būdinga taupi ir sodri frazė, vaizdingumas (reiškiamas ištiktukais, palyginimais).
1.Vaikų knygelė
2.Paaugusių žmonių knygelė
3.Palangos Juzė
4.Pasakojimas Antano tretininko
Paskutinis Valančiaus prozos rinkinys Pasakojimas Antano tretininko (1872) yra parašytas kaip vadovėlis daraktoriui. Vaizduojamas daraktorius Antanas, pasakojantis savo mokiniams įvairias istorijas (biblinius siužetus, pamokančius pasakojimus). Antanas – pavyzdinis mokytojas, daug žinąs ir pasakojąs apie gimtąjį kraštą, doro žmogaus savybes. Čia gausu istorinių detalių ir siužetų – tokie pasakojimai taip pat skirti edukaciniams tikslams įgyvendinti. Taip pat išlikę trys mažiau žinomi smulkesni Valančiaus grožiniai kūriniai: „Bičiuliai“, „Budrys ir jo priepuoliai“ ir „Dievobaimingas vaikiukas“ (nėra tikslios parašymo datos).
Kurybos bruožai
Valančius liaudį ugdo nuosekliai: po Vaikų knygelės parašoma Paaugusių žmonių knygelė (1868), skirta vyresniesiems. Čia pasirenkama panaši pasakojimo strategija: aiškiai išskiriami teigiami ir neigiami veikėjai, pasakojimai turi moralą. Temų spektras taip pat panašus, keliama ta pati apgavystės problema („Vingrai“), aprašomi svetimtaučiai („Cigonai“, „Žydai“). Šioje knygelėje orientuojamasi į vyresnio amžiaus žmones, todėl kur kas daugiau praktinių patarimų: dėl darnaus sugyvenimo ir darbo („Plikbajoris“, „Padorus ūkininkas“, „Jurgis, nedoras ūkininkas“ ir kt.), gydymosi („Žmonių gydytojai, arba daktarai“) ir pan.
Vyskupo M. Valančiaus kūrybos turinys nesudėtingas, be ypatingų intrigų ar kurių nors kitų literatūrinių išmonių. Jo piešiami literatūriniai vaizdai ir dialogai artimi to meto kaimo žmogui, etnografiniai aprašymai turi istorinės reikšmės. Jo kūryboje visą intrigą pina teigiamų ir neigiamų veikėjų grupės, jų tarpusavio santykiai ir autoriaus požiūris į juos. Atskirai paminėtina, kad rašytojo kūryboje yra labai daug vadinamųjų liaudiškų išsireiškimų, kurie rodo kad į begimstančią literatūrinę kūryba jis stengėsi įtraukti kuo daugiau etnografinių aprašymų ir bendrinės kalbos elementų. Tai, be kita ko, darė jo žodį patrauklų ir populiarų skaitytojo akyse.
Darba parngė Kūlupėnu Motiejau Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai Šarūnas Puotra, Aušrys Bartkus, Lukas Tilvikas, Mentrauskis Pantis