Kristijonas Donelaitis „Metai”
Veikėjų analizė
Teigiamai apibūdinamų „viežlybųjų” būrų paveikslai abstraktesni, labiau idealizuoti.
Autorius nesistengia nuosekliai kurti veikėjų charakterių, jų individualizuoti. Daugiausia dėmesio skiriama veikėjų sugretinimams su gamta.
Veikėjai skirstomi į:
teigiamus („viežlybuosius”)
ir
vertus pasmerkimo(„nenaudėlius”).
Veikėjai:
Būrai, dvarponiai ir kitataučiai.
Krizas
Nenaudėliai
Selmas
Viežlybieji
Pričkus
Turtingas būras. Savo gabumais, nagingumu, sumanumu, darbštumu ir taupumu sugeba prasigyventi. Pas jį visi mielai užsuka, visi myli, gerbia. Krizas be galo vaišingas.
Religingas, labai piktinasi keikūnais. Selmui apmaudu, kad žmonių netraukia bažnyčia, poteriai. Jis piktinasi ponais, nes Dievas neleidęs ponams kitų skriausti.
Slunkius
Įdomiausias „Metų” veikėjas. Jis yra visiems žinomas, visų mėgstamas, sugebantis visiems įtikti kaimo seniūnas. Tarpininkas tarp būrų ir ponų. Pasisako už žmonių lygybę. Pričkus mėgsta daug šnekėti, išvedžioti, politikuoti, patarinėti.
Plaučiūnas
Dočys
Nenaudėlis. Kalba apie lėtą darbą, niekur neskuba. Sako, kad laiko dar yra ir spės nusidirbti visus darbus. Bet tai tėra Slunkiaus išsisukimas nuo darbo. Jis yra tinginys, kuris tik guli prie šilto pečiaus.
Nenaudėlis. Neradęs dalgio išvyko į Karaliaučių pirkti naujo, o ten pasidavė pagundoms: pasigėrė, viską pragėrė ir grįžo tik po kelių savaičių.
Dar vienas nenaudėlis. Kartą buvo pasigėręs ir jį gydė kaimynės. Bet jis bjaurybė išvijo moteris ir dar norėjo sumušti vaikus, kurie valė jo vėmalus.
K. Donelaičio veikėjų skirstymas remiasi moraliniu jų vertinimu.
Neigiamai apibūdinami „nenaudėliai” būrai poemoje yra tinginiai, girtuokliai ir nenuoramos bastūnai, kurie laužo bendruomenės normas.