Introducing
Your new presentation assistant.
Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.
Trending searches
Moterys galvas dengė nuometais, kuriuos reikėjo susegti ties smilkiniu. .Sijonas dažniausiai buvo languotas. Mėgstamiausios žalios ir raudonos spalvų deriniai.Kituose Lietuvos regionuose vyravo tamsesnių spalvų drabužiai. Dažniausiai tai – asketiški, įvairių gamtos atspalvių – rudo, pilko, žalio, mėlyno – rūbai, tiesaus kirpimo, sujuosti diržais, padabinti žalvariniais apkaustais, žvangučiais, kuriuos naudojo kaip grožio ir prabangos elementus. Tamsių spalvų drabužiai buvo laikomi itin iškilmingais. Neatsitiktinai moterys rinkdavosi pilką spalvą – susikaupimo ir liūdesio ženklą. Rečiau jų rūbuose pasitaikydavo žalia ir melsva spalvos, reiškusios įsimylėjimą ir ištikimybę.
Vyrai vilkėjo vilnonius su rankovėmis drabužius, avėjo odinę avalynę. Žiemą jie nešiojo iš kailio pasiūtus rūbus.Pagrindinės aprangos dalys – marškiniai, kelnės, liemenė, sermėga, juosta, galvos danga, apavas. Kelnės dažniausiai būdavo vienspalvės, kaip sermėga ir marškiniai, kuriuos paprastai nepuošdavo. Be to, labai gražios buvo vyrų ryšėtos juostos, nupintos iš vilnonių siūlų. Mėgstamiausios spalvos – įvairių atspalvių žalia, raudona.
Mados Lietuvoje egzistavo ir gilioje senovėje. Rūbai dengė kaklą, krūtinę, rankas ir kitas kūno dalis. Šie drabužiai buvo audžiami iš vilnonių siūlų.
Dauguma moterų tais laikais dėvėjo šiuos drabužius: skaisčiai baltus nuometus, galionais apsiūtas liemenes, languotus ar dryžuotus sijonus, margaspalves juostas. Marškiniai yra viena iš pagrindinių drabužių dalių. Nors tai nėra viršutinis drabužis, tačiau jų pasiuvimas ir papuošimas turi didelę reikšmę viso aprangos komplekto grožiui ir stiliaus savitumui.
Apsirengęs šventiniais drabužiais moterys ir vyrai dabinosi daugiausia bronziniais, rečiau – sidabriniais papuošalais, kuriuos laikė ir amuletais, saugančiais šeiminiką, teikančias laimę. Įgudę jie darė ne tik sidabrinius, bet ir pasidabruotus ar plona sidabro plokštele padengtus bronzinius papuošalus. Vyrai ir moterys nešiojo įvairių formų antkakles, gintarinius karolius, mūvėjo apyrankes, žiedus, drabužį susegdavo sagėmis ir smeigtukais. Aprangą dabino smulkiomis bronzinėmis grandelėmis, skardėlėmis.
Kasdieninis valstiečių tiek vyrų, tiek moterų apavas buvo iš liepos karnų pintos vyžos. Taip pat populiarios buvo iš beržo, juodalksnio ar panašaus kieto, bet iš lengvo medžio išskaptuotos klumpės. Odiniai pusbačiai (čeverykos) buvo laikomi kaip išeiginis apavas.