1. Piemenu sunys.
2. Pinceriai, snauceriai, molosai, mastifai ir sveicaru
zenenhundai.
3. Terjerai.
4. Taksai.
5. Spicai.
6. Skalikai.
7. Pointeriai.
8. Spanieliai ir retriveriai.
9. Kambarinaiai sunys.
10. Kurtai.
Suo yra suniniu seimos zinduolis, prijaukintas mazdaug pries 14 000 - 15 000 metu.
Siuo metu yra isvesta tukstanciai
sunu veisliu, pasizyminciu stebinancia
ivairove. Skirtingu veisliu sunu ugis
siekia nuo keliu centimetru iki beveik
metro, kailio spalva gali buti nuo juodos
iki baltos, ivairiu rudu ir pilku atspalviu.
Sunys lengvai treniruojami.
Sunys kilo is tikruju vilku, kurie Europoje pasirode mazdaug pries milijona metu. Amerikos zemynuose -
mazdaug 700 000 metu veliau. Seniausi rasti suns palaikai - 14 000 metu senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metu senumo Izraelyje. Sunys buvo pirmieji prijaukinti gyvunai, gali buti, kad jie nepriklausomai prijaukinti keliuose regionuose, taciau genetiniai tyrimai rodo, kad visi sunys kile is euroazijietiskos veisles, taip pat ir gyvene Amerikoje iki europieciu atvykimo. Manoma, kad anksciausiai prijaukinti sunys - dabartiniu Australijos dingu sunu proteviai.
Lietuvoje sunys kaip naminiai gyvunai atrandami iki ledymecio pabaigos.
Daugelyje saliu sunys dazniausiai laikomi
kaip naminiai gyvuneliai, nors ivairios sunu sporto rusys leidzia jiems parodyti savo igimtus sugebejimus, o kai kurios sunu veisles iki siol atlieka savo tradicines funkcijas - saugo aviu ir galviju bandas, taip pat naudojami tokiose darbuose kaip narkotiku ar sprogmenu paieska. Pgal Tarptautines kinologu federacijos klasifikaciju sunu veisles skirstomos i 10 grupiu: