Introducing
Your new presentation assistant.
Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.
Trending searches
Užkrečiamosios ligos ir imunitetas
420
Užkrečiamosios ligos ir imunitetas
Ligos
Liga - organizmo veiklos sutrikimas. Pakalbėsime apie ligas, kurias sukelia patogeniniai organizmai, vadinami patogenais.
Jums geriausiai žinomi patogenai - bakterijos ir virusai, ligas dar gali sukelti grybeliai ir pirmuonys.
Užkrečiamosios ligos
Užkrečiamosios ligos
Ligos yra užkrečiamosios (infekcinės), jeigu jų patogenus žmogus (ar gyvūnas) gali perduoti kitam žmogui, (gyvūnui).
Užsikrėsti mes galime paprasčiausiai įkvėpę oro su virusais, vartodami salmonėliozės bakterijomis užkrėstą maistą ar vandenį, per lytinius santykius, o kai kurias ligas perduoda užkrato nešiotojai.
Ligos skirstomos į:
Klasifikacija
Virusinės ligos
Virusines
Sukelia virusai. Nuo jų apsisaugojama skiepijantis, antivirusiniais vaistais.
Virusinės ligos:
- Ebolos virusas
- Noro virusas
- ŽIV
- Roto virusas
- Gripas
- Rino virusas
- Vėjaraupiai
Ebolos virusas
Ebolos virusas
Noro virusas
Noro virusas
ŽIV
ŽIV
Roto virusas
Roto virusas
Gripas
Gripas
Rino virusas
Rino virusas
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai
Grybelinės ligos
Sukelia grybeliai. Gydomos preparatais nuo grybelio.
Grybelinės ligos:
- Nagų grybelis
- Kerpligė
- Pėdų grybelis
Grybelines
Nagų grybelis
Nagų grybelis
Kerpligė
Kerpligė
Pėdų grybelis
Pėdų grybelis
Parazitinės ligos
Parazitines
Sukelia gyvūnai parazitai. Gydomos vaistais, jų išvengti padeda higienos priemonės.
Parazitinės ligos:
- Maliarija
- Niežai
- Šiltinė
- Askaridozė
- Dramblialigė
Maliaria
Maliarija
Niežai
Niežai
Šiltinė
Šiltinė
Askaridozė
Askaridozė
Dramblialigė
Dramblialigė
Bakterinės ligos
Bakterines
Sukelia bakterijos. Dažniausiai gydomos antibiotikais.
Bakterinės ligos:
- Cholera
- Maras
- Juodligė
- Rožė
- Tuberkuliozė
- Dizenterija
- Sifilis
- Gonorėja
Cholera
Cholera
Maras
Maras
Juodligė
Juodligė
Rožė
Rožė
Tuberkuliozė
TBC
Dizenterija
Dizenterija
Sifilis
Sifilis
Gonorėja
Gonorėja
Pirmuoninės ligos
Sukelia pirmuonys. Gydoma vaistais.
Pirmuoninės ligos:
- Balantidiazė
- Amebiazė
- Pirmuoninė žarnyno infekcija
Pirmuonines
Balantidiazė
Balantidiazė
Amebiazė
Amebiazė
Pirmuoninė žarnyno infekcija
Pirmuoninė žarnyno infekcija
Baltieji kraujo kūneliai - leukocitai
Baltieji kraujo kūneliai
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) - imuninės sistemos dalis, jie kovoja su užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir organizmui svetimomis medžiagomis, gaminasi kaulų čiulpuose.
Organizmo gynybai svarbūs leukocitai:
- T limfocitai
- B limfocitai
Organizmo gynybos etapai:
Organizmo gynybos etapai
Įgimtas imunitetas:
- Pirmoji gynybos linija
- Antroji gynybos linija
Įgytas imunitetas:
- Trečioji gynybos linija
Pirmoji gynybos linija (natūrali organizmo gynyba)
Pirmoji gynybos linija
Pirmąją gynybos liniją sudaro oda, gleivinė, natūrali mikroflora. Natūrali organizmo gynyba būna įvairi:
- Fizinė gynyba
- Cheminė gynyba
- Biologinė gynyba
Antrąją gynybos liniją sudaro fagocitai.
Antroji gynybos linija
Trečioji gynybos linija
Trečiąją gynybos liniją sudaro antikūniai, T ir B limfocitai
Bakterijų dalijimasis
Bakterijų dauginimasis
Bakterijos ląstelės dauginimosi ir raidos ciklą sudaro augimas ir dalijimasis. Augant jos masė didėja, bet palyginti lėčiau nei paviršius. Kai pasiekiamas tam tikras tai rūšiai būdingas masės ir paviršiaus santykis, bakterija nustoja augti pasidalija pusiau.
Bakterijų dauginimosi greitis priklauso nuo jų rūšies ir aplinkos sąlygų: medžiagų (cheminių elementų), temperatūros, deguonies ir pH.
Medžiagos
Svarbiausi cheminiai elementai būtini bakterijoms augti - anglis, vandenilis, deguonis, azotas, siera, fosforas.
Medžiagos
Temperatūra
Pagal tai, kokioje temperatūroje bakterijos geriausiai dauginasi, jos skirstomos į:
- Šilumamėges (termofilius) - jos gyvena karštuose šaltiniuose (40ºC)
- Mezofilius - tinkamiausia daugintis temperatūra 20-40ºC
- Kriofilus - geriausiai dauginasi esant žemesnei kaip 20ºC temperatūrai
Temperatūra
Deguonis
Jis yra reikalingas aerobinėms bakterijoms kvėpuoti.
Deguonis
pH
Daugumos bakterių fermentai lemia, kad jos geriausiai auga esant neutraliai pH terpei (pH7). Labai nedaug bakterijų pakelia mažesnį nei 4 pH.
pH
Įdomu
- Iki gimimo vaisiaus žarnynas yra sterilus. Kūdikiui gimus, jis tarsi užsėjamas žarnyno bakterijomis.
- Motinos piene daugiausia yra bifido bakterijų, kurios skaido pieno laktozę ir slopina blogųjų mikroorganizmų veiklą.
- Kūdikiai, gimę ne natūraliu būdu (atliekant Cezario pjūvį) reikiamą bifidobakterių kiekį įgyja kur kas vėliau.
- Bendra bakterijų masė netgi yra lyginama su kepenų, kurios panašiai sveria mase.
Virusinės ir bakterinės ligos
Mikroorganizmų patogeniškumas (gebėjimas sukelti ligą) priklauso nuo jų genetinių savybių, taip pat ir nuo daugelio kitų aplinkybių.
Į organizmą mikroorganizmų patenka įvairiais būdais:
- lašeliniu - pro kvėpavimo takus;
- pro virškinamąjį traktą;
- iš kraujo į kraują - įkandus vabzdžiui ;
- per sąlytį su ligoniu - pro odą ar gleivinę
Patekę į organizmą jie toliau plinta ar dauginasi įsiskverbimo vietoje ir sukelia infekcinį procesą. Organizme vyksta atsakomosios reakcijos, ir jis arba sunaikina patogenus, arba suserga. Mikroorganizmų toksinų sukeltos patologinės reakcijos trikdo audinių ar organų funkcijas
Virusinės ir bakterinės ligos
Virusinės ligos
Manoma, kad apie 90% užkrečiamųjų ligų priežastis yra virusas. Jie sukelia kvėpavimo takų, žarnyno, centrinės nervų sistemos ligas.
Labiausiai paplitusi virusinė liga - gripas.
Virusai, kaip ir visi gyvieji organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi niekuo nesiskiria nuo sudėtingų organinių medžiagų molekulių. Virusai paplite visur, kur yra gyvybė. Jų būna lazdelės, siūlo, rutulio formos.
Virusinės ligos
Bakterinės ligos
Bakterijų nuolat yra ir sveikame kūne, iš esmės jų esama visur: ant augalų, vandenyje, ant gyvūnų, žemėje. Problemų kyla tada, kai imuninė sistema nesugeba su jomis susitvarkyti.
Labiausiai paplitusi užkrečiamoji bakterinė liga - tuberkuliozė. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu.
Bakterinės ligos
ŽIV ir AIDS
Žmogaus imuniteto deficito virusas (ŽIV) gyvena tik žmogaus organizme, bet yra artimas bezdžionės imuniteto deficito virusui.
Kaip ir kiti virusai, ŽIV neturi savo medžiagų apykaitos sistemos ir atakuoja gyvas ląsteles, kad galėtų naudoti jų medžiagų apykaitą savo kopijoms sukurti. Patekęs į žmogaus organizmą jis puola leukocitus T limfocitus, juos silpnindamas ir neleisdamas gerai atlikti savo darbo šis viruas įsileidžia bakterijas ir kitus virusus kartu su jų sukeliamomis ligomis. Užsikrėtus ŽIV ir nesigydant AIDS atsiranda maždaug po 9 metų. ŽIV randama žmogaus kraujyje, spermoje, makšties išskyrose, motinos piene, tai pat seilėse ir šlapime, nors čia jų yra labai mažai ir užsikrėsti per šias išskyras pavojau beveik nėra.
ŽIV
ŽIV užsikrečiama:
- Per lytinius santykius, dėl kontakto su skysčiais (sėkla ir makšties išskyromis), kuriuos išskiria žmogaus lyties organai.
- Per kraują (pvz., leidžiantis narkotikus, atliekant medicinines procedūras, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes)
- Užsikrėtusiai motinai perduodant virusą kūdikiui nėštumo laikotarpiu, gimdant ar žindant.
Žmogus negali užsikrėsti ŽIV dėl uodų ar kitų vabzdžių įgėlimų, naudodamasis bendru tualetu, liesdamas užsikrėtusų
ŽIV užsikrečiama
Imunitetas
Imunitetas - žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima, pavyzdžiui, nuo mikroorganizmų, virusų, svetimų bakterijų.
Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač užkrečiamųjų ir vėžio. Jeigu ji yra silpna, sutrinka organizmo augimas ir raida, mažėja atsparumas užkratui (infekcijoms), susidaro prielaidos susirgti vėžio ligomis.
Patekus ligų sukėlėjų į organizmą, šis ima gaminti antikūnius. Tai baltymai, kurie svetimkūnius sulipdo, tirpdo arba ardo jų išskiriamus nuodus, todėl ,,įsibrovėliai" tampa nejudrūs ir juos gali sunaikinti fagocitai.
Imuninis atsakas - organizmo reakcija į tam tikrą patogeną arba antigeną, pasireiškianti ląstelių ir cheminių medžiagų gynyba.
Antigenai - tai laisvi, ląstelėse esantys arba į jos membraną įkomponuoti cheminiai junginiai, kurie sužadina imuninį atsaką.
Įgytas imunitetas yra dvejopas : ląstelinis ir humoralinis.
Imunitetas
Ląstelinis imunitetas
Ląstelinis imunitetas - organizmo gebėjimas pažinti į jį patekusius, taip pat atsiminti jame buvusius antigenus ir reguliuoti imuninį atsaką.
Dalyvauja dvieų tipų baltieji kraujo kūneliai - T ir B limfocitai, kurie gaminami kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių.
T limfocitai lengvai prisitvirtina prie antigenų ir juos sunaikina, skatina daugintis B limfocitus.
B limfocitai padeda imuninei sistemai greitai reaguoti į užkratą, gamina antikūnius, kurie naikina visus specifinius antigenus.
Atminties T ir B limfocitai įsimena antigeną ir kitą kartą patekus patogenui į organizmą greičiau sureaguoja ir pradeda su juo kovoti.
Dar ląsteliniam imunitetui labai svarbūs makrofagai, kurie gali praryti šimtus bakterijų ir virusų.
Humoralinis imunitetas
Humoralinio imuniteto veiklą lemia B limfocitai, kuriuos sužadina antigenai, prilipę prie makrofago membranos, taip pat, kad jie gamintų daugiau antikūnų, aktyvina T limfocitai.
B limfocitai, gamindami antikūnus, puola ir naikina ant mikroorganizmų ir kitų svetimų medžiagų paviršiaus esančius antigenus. Visi vienos ląstelės pagaminti antikūnai yra specifiški vienam antigenui.
Įgimtas ir įgytas imunitetas
Imunitetas:
- Įgimtas
- Įgytas
- Aktyvus
- Natūralus (patekus infekcijos sukėlėjui)
- Dirbtinis (skiepai)
- Pasyvus
- Natūralus (motinos antikūnai)
- Dirbtinis (antikūnai iš kitų šaltinių)
Įgimtas imunitetas
Įgimtas imunitetas yra paveldėtas iš tėvų. Motinos organizme susidarę antikūnai per placentą arba su motinos pienu patenka kūdikiui. Jie greitai išnyksta, o po kelių mėnesių naujagimiai tampa mažiau atsparūs infekcijoms.
Įgimtas imunitetas
Įgytas imunitetas
Įgytas imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus.
Aktyvus imunitetas susidaro skiepijant. Žmogui suleidžiama skiepų, pagamintų iš susilpnintų, neveiklių arba negyvų tam tikros ligos sukėlėjų. Taip organizmas priverčiamas gaminti antikūnus.
Pasyvus imunitetas susidaro, kai susirgusiam žmogui įleidžiama serumo, kuriame jau yra pačių antikūnų, naikinančių tos ligos sukėlėjus. Žmogaus organizme antikūnai nesusidaro, todėl šis imunitetas yra trumpalaikis.
Antikūno ir antigeno sąveika
Antikūno ir antigeno sąveika
Antikūnai yra imunoglobulinų klasės baltymai, kurie specifiškai jungiasi su įvairiais antigenais, juos gamina B limfocitai. Svarbiausia, kad prisijungimo vietoje antikūnas atitiktų antigeną. Tam antikūno pavidalas pasikeičia iš T struktūros į Y struktūrą. Tada dalis antikūno molekulės tampa pasiekiama kraujo plazmos baltymams, kurie vadinami komplementu. Būtent sąveika su komplementu lemia antikūno veiklą.
Skiepai
Skiepai
Skiepijimas - tai ligos sukėlėjų ar jų antigenų suleidimas į organizmą, nesukeliant susirgimo. Skiepas reikalingas imuninei sistemai skatinti lygiai tiek, kad pasigamintų antikūnų ir kad jie įsimintų antigenus, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės sistemos reakciją, ir dėl jos sirgtume ta liga, kurios bandome išvengti.
Skiepams naudojami mikroorganizmai skiriasi nuo tų, kurie yra žmogaus organizme, todėl imuninė sistema juos atpažįsta kaip svetimkūnius ir sukelia imuninį atsaką, taip pat sukuria imunitetą.
Skiepai yra gyvieji ir negyvieji
Gyvieji skiepai
Gyvieji skiepai imituoja natūralių mikroorganizmų sąveiką su paskiepytojo organizmu, bet nesukelia beveik jokių ligoms būdingų požymių. Tokiais skiepais sukuriamas patvarus ilgalaikis imunitetas.
Gyvieji skiepai
Negyvieji skiepai
Negyvaisiai skiepais skiepijama, kai dėl įvairių priežasčių gyvųjų pagaminti neįmanoma. Juose gyvų mikroorganizmų nėra, gaminant skiepus, jie įvairiomis labai patikimomis priemonėmis užmušami. Tokie skiepai, skirtingai nei gyvieji, įskiepyti uždegiminio proceso nesukelia, bet imuninę sistemą skatina sukurti gynybos mechanizmus.
Negyvieji skiepai yra skirstomi į:
- Visos ląstelės negyvuosius skiepus, kuriuos sudaro negyvų mikroorganizmų ląstelės.
- Toksininiais skiepais skiepijama nuo mikroorganizmų, kurie yra pavoingi tuo, kad į aplinką išskiria stiprių nuodų, vadinamų toksinų, kurie žmonėms sukelia ligas. Toksoidais, toksinais netekusiais nuodingų savybių, paveiktas organizmas yra skatinamas natūralių toksinų, neigiamai veikiančių antikūnus, sintezę. Toksoidai patikimai apsaugo nuo ligos, bet dėl jų poveikio pasigaminę antikūnai neveikia mikroorganizmų ir nuo jų neapsaugo. Todėl neskiepijant vėl galimi ligų protrūkiai.
- Moderniausi skiepai gaminama mielių ląstelėse genų inžinerijos metodais: į jas įterpiant šio viruso geną, sukeliantį paviršinio antigeno sintezę. Tokie skiepai yra itin saugūs ir efektyvūs.
Antibiotikai
Antibiotikai - tai vaistai, kurie naikina bakterijas ir stabdo jų augimą ir taip gydo užkrečiamąsias ligas. Dar vadinami antimikrobinais. Tie antimikrobininiai vaistai, kurie veiksmingai kovoja su virusais, paprastai vadinami antivirusiniais. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keliomis rūšimis bakterijų.
Pirmąjį efektyvų antibiotiką - peniciliną - 1896 m. atrado prancūzų medicinos studentas E.Diušenas, o 1929 m. A.Flemingas paskelbė penicilino aprašymą.
Grybai, bakterijos, augalai, ar gyvūnai sintetina antibiotikus, kurie paprastai slopina kurią nors ląstelių baltymų sintezės stadiją.
Antibiotikai reikalingi, kad imuninė sistema sustiprėtų ir vėliau pati susidorotų su įsiveržėlių likučiais.
Antibiotikai veikia baktericidiškai (nužudo bakterijas iškart) arba bakteriostatiškai (slopina jų dauginimąsi).
Antibiotikai
Atsparumas antibiotikams
Atsparumas antibiotikams
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai prie jų prisitaiko ir šie jų neveikia. Kai kurios bakterijos būna natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (įgimtas, arba natūralusis, atsparumas). Blogiau, jeigu bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pokyčių (įgytas atsparumas).
Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia genų mutacijos.
Ačiū už dėmesį!
Ačiū
Darbą rengė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo 3ge klasės mokinės:
Rimantė Šimoniūtytė ir Rugilė Kairaitytė