Introducing
Your new presentation assistant.
Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.
Trending searches
Krabatas, arba treji metai užburtame malūne
422
Krabatas, arba treji metai užburtame malūne
Autorius - Otfried Preussler
Leidykla - ,,Alma littera,,
Leidimo metai - 2014m.
Puslapių skaičius - 275psl.
Perskaitytų puslapių skaičius - perskaičiau visą.
Dailininkė - Deimantė Rybakovienė
Knygos pristatymas
Kodėl gi būtent ši knyga?
skaitymo aplinkybės
Vėl gi eilinė ir ši knyga, kurią mes skaitėmė per literatūros pamokas. Nors ištraukų su šiuo kūriniu buvo ne daug, bet jos vistiek mane užkabino savo stebuklingumu, nepaprastumu ir noru versti puslapį po puslapio. Kievienas vakaras po pamokų, tos dvi savaitės praėjo akimirksniu. Rodos aš tik ką atverčiau pirmuosius knygos puslapius ir štai po akimirkos aš jau juos užverčiu, o pačią knygą dedu atgal į dulkėtą bibliotekos lentyną.
OTFRIED PREUSSLER
- Otfried kartą buvo įkalintas sovietais ir taip jų lageriuose jis išmoko rusų kalbos, kurios jam prireikė vėliau gyvenime.
- Jis rašė daug prisiminimų ir memuarų apie savo kalinio išgyvenimus, jausmus.
- Rašytojas gavo daugiau kaip dešimt apdovanojimų už savo kūrinius.
- Per visą gyvenimą jis parašė 32 knygas, kurios buvo išverstos net į 55 kalbas.
- Pagal Otfried kūrinius buvo nufilmuota daugybę filmų.
Apie autorių
Pagrindiniai veikėjai:
Krabatas- stiprus, smalsus jaunuolis, kuris kartą susapnuoją keistą sapną, kuris jį atveda į pražūties vietą-malūną. Kuriame berniukui tenka sunkiai dirbti, mokytis burtų, bei kas met pergyventi dėl savo gyvybės.
Veikėjai
Antriniai:
Giesmininkė- Krabato mylimoji mergina, kurią jis įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Jaunuolė, kuri vienintelė gali išgelbėti bernelį iš malūno pražūties.
Tonda- geriausias Krabato draugas pirmaisiais metais Kozelio malūne. Jaunuolis, kuris nuolat padėjo Krabatui kai jis dar buvo mokinys, padėjo jam nežiūrint į tai, jog už tai galėjo būti nubaustas. Pirmasis geriausias ir arčiausias draugas, kuris neteko gyvybės per meistrą.
Michalas- antras Krabato geriausias draugas, kuris po Tondos pražūties ilgą laiką buvo kartu su Krabatu, padėjo sunkiomis dienomis, bet deja jis taip pat neteko gyvybės.
Juro- trečias Krabato gan patikimas draugas bei kaip antras mokytojas, kuris padėjo Krabatui slapta stiprinti jo valią, kad vėliau jaunuolis galėtų priešintis meistro kerams ir galėtų išgelbėti ne tik savo, bet ir kitų gizelių gyvybes.
Lyško- ištikimas meistrui mokinys. Nepakenčiamas visų gizelių už nuolatinius skundimus meistrui, už kuriuos vėliau kas vienas kas, kitas gauna į kailį.
Jirko- geriausias meistro draugas, kuris buvo nužudytas kažkada seniai jo ranka.
Meistras- malūno savininkas, burtininkas, kuris tam kad galėtų gyventi ilgai, kas met pardavinėja, atiduota vieno iš 11 gizelių gyvybių, niūrus, nepatikimas žmogus.
Pratęsimas
Burtai, kerai, meilė, draugystė, viskas tai šioje istorijoje. Tai istorija apie januolį - Krabatą, kuris kartą suspanuoja keistą sapną apie varnas ir burtus ir keista malūną. Sapnas jį atveda iki raito kozelio malūno, kur jį pasitinka jo savininkas meistras. Ten jis priima bernužį į savo tarsi egzistuojančią nepaprastą burtų mokyklą, priima berniuką į mokinius. O jis net nenotuokia, kad nuo šiuoliai papuolė į burtininko spąstus, kurie galės atimti vargšelio gyvybę. Ten jis sutinka dešimt gizelių, kurie jau senai tarnauja šiam malūnui. Vienintėlis su kuriuo berniukas palaiko gerus ir šiltus santykius, tai Tonda. Jis nuolat padeda Krabatui su sunkia malūno našta, visuomet stengiasi būti šalia, nors gali už ta gauti į kailį nuo meistro. Dienos bėga pakankamai greitai. Niekas beveik nesikeičia kol...
Kol neateina kalėdų dieną, per kurią visi gizeliai yra išbalę tarsi kažko bijotų, o jei paklausi, kas dedasi gali net ir akį išmušt. Vienas kuris nuramina Krabatą, tai Tonda. Jis vienintėlis nors ir bijo, bet stengiasi to nerodyti. Naktis praeina nerami, staiga pasigirsta šūksmai, kurie gan greitai pasibaigia, o atėjus rytui visi randa Tondą mirusį. Kaip sunku pamesti vienintėlį savo draugą, bet gyventi toliau reikia, tad Krabatas po truputį, bet užmiršta apie jį, nors širdyje vistiek pasilik0 apie Tondą atsiminimų. Pirmi metai praeina niekaip. Artėja, o štai už akimirkos ir pasibaigia jau antrieji ir jie irgi ne kokie. Nes per antrus metus Krabatas pradėjo arčiau bendrauti su Michalu, bet ir jis paliko vargšelį vieną, nes vėl atėjus kaldėdų rytui buvo surastas negyvas ir šis jaunuolis. Jau nuo pirmo karto Krabatas pastebi kažką negero, bet tapus meistro gizeliu ir pradėjus mokytis burtus nuo antrų metų jau su tvirtumu įtarinėja meistrą. Artėja treti metai. Dienos kaip visada paprastos, pilnos darbo. Krabatas daug pluša ir daug mokosi burtažodžių. Kiekvieną meistro žodį jis stengiasi įsiminti, kad vėliau dvikovėje su juo galėtų jį panaudotį prieš patį meistrą.
Turinys
pratęsimas
Atsiranda trečias patikimas draugužis-Juro. Jis visada dėjasįs kvailiu, bet ištikro yra gudrus ir sumanus, bet apie tai žino tik Krabatas. Jis kievieną vakarą susitinka su Juro ir stiprina savo valią, kad vėliau galėtų atsispirti meistro įsakymams. Kam to reikia?
Ogi dar iš tų laikų kai Tonda buvo gyvas jis papasakojo, kad turėjo mylimąją, bet tik pasakius, jos vardą kitą dieną rado ją negyvą, mat meistrss ją nužudė, nes ji tarsi galėjo jam kažkuo pakenkti. Tuomet eilinis ir Krabatas nesusilaikė ir nusileido giesmininkės kerams ir įsimylėjo. Jis viską laikė paslaptyje, nes nenorėjo pakenti mylimajai. bet meilė matomas dalykas, tad nors neiškarto, bet matėsi jog Krabato širdis kažkuo užimta ir nuolat besurūpina. Juro tai pastebėjo ir nenorėjo, jog tą patį istorija kaip su Tonda, pasikartotų ir Krabatui. Tad atskleidė siaubingą malūnuo užburtos knygos-Koraktoriaus paslaptį. Kaip jau Krabatas žinojo kas met miršta veinas iš gizelių, o į jo vietą ateina naujokas. Tai keista. Bet ištikro tai mokestis. Meistro mokestis nepažįstamajam atvykėliui, kuris atvyksta kasmet į malūną malti kažko, ko niekas nežino. Tam kad meistras nemirtų, kas met jis turi atiduotį vieno iš 11 gizelių gyvybę, o vėliau į jo vietą atvesti vargšą naujoką. Vienintėlis išsigelbėjimo būdas yra mergina. Kai gizelis pamilsta mergyną, kuri atsako tuo paču. Kalėdų išvakarę ji gali atvykti pas meistrą gelbėti savo mylimojo, bet jai reikia laikyti bandymą. Jei neišlaikys atiduos gyvybę ne tik ji, bet ir mylimasis. O jai išlaikys tai tuomet galės išsivesti jaunuolį, o meistras mirs. Bandymas iš pirmo žvilgsno yra lengvas. Kas čia tokio.. Tiesiog atskiri mylimąjį nuo visų kitų gizelių. Bet iš tikro ne. Jie turi pasivesrti varnomis ir tupti vienas prie kito palenkus galvas po kairiu sparnu. Tam Krabatas ir treniruoja savo valią, kad tą svarbų vakarą, jis galėtų nepaklusti meistro įsakymams ir pakišti galvą po dešniuoju sparnu, kad mergina galėtų jį atskirti. Bet deja viskas atsisuko kitaip. Kai giesmininkė atvyko gelbėti jaunuolio, jai buvo užtrištos akys. Krabatas labai sunerimo, bet giesmininkė vistiek atspėjo mylimąjį. Pasirodo jis labiausiai visų pergyveno ir būtent jaudulys jį išdavė. Tad buvo išgelbėtas gizelių kailis ir atkeršyta už praeitasiąs gyvybes. O meistras sudėjo galus, kaip turėjo jau seniai taip nutikti.
"Pirmas draugas"
Labiausiai patikęs nuotykis
Tuomet kai Krabats plušo ištisas dienas malūne nežiūrint į tai, jog turėjo begalia nesibaigiančio darbo, jam vis tiek buvo liūdna ir sunku, jam trūko paramos. Draugo paramos. Ir štai vienintėlis Tonda ryžosi draugauti su naujoku bei slapta jam padėti, nežiūrint į tai, jog galėjo už tai nuo meistro gan smarkiai gauti į kailį. Dienos bėgo, o jų abiejų draugystė vis stiprėjo. Jie bandė nuolat būti kartu, kur tik nebebūtų, ką tik neveiktų. Man šis nuotykis patiko, nes jis parodo kaip atsiranda daugystė, juk šiaip bet ištiesu niekas to nepastebi. Tu tiesiog nesupranti kaip iš paprastų klasiokų, jus tapote vos ne geriausiais draugais. Ir tai įdomu. Įdomu stebėti palaipsniui besikeičiančias nuotaikas, santykius, išgyvenimus. Palaipsniui atsirandančią draugystę...
" Kas Kozelio raisto malūne miršta, tas užmirštamas, tarsi jo niekada nebūtų buvę: tiktai tada kiti gali gyventi toliau- o toliau gyventi reikia." (190 knygos puslapis)
Citata
Žmogus visuomet jautė tiek meilę, tiek pyktį, tiek liūdėsį. Visuomet taip buvo, jog kažkuris iš jausmų užsilaikydavo jo širdyje. Pats ilgiausiai užsilaikantis jausmas, tai ilgesys ir liūdesys. Deja kaip žmogus nebandytų jo atsikratyti, jis vis tiek liks arba bent jau paliks kokį randą, kurį prilietus, širdį suspaus atsiminimai. Laikas bėgs, o kartu su juo žaizda užsitrauks, juk reikia eiti toliau, o ne pasilikti praeities atsiminimų rūke. Žmogus nėra stiprus, kad priešintusi savo jausmams, vistiek pasiduos, bet jis gali juos apeiti, užmiršti ir palikti už nugaros, o pats gali žygiuoti į priekį aukštai pakėlus galvą. Juk kitaip jis negyvens, o vien dejuos...
Ar vertėtų perskaityti šią knygą???
vertinimas
Taip, aš siūlyčiau praleisti laisvalaikį su šia knyga. Visu pirma ji lengvai skaitoma, neįmanoma pastebėti, kaip verčiasi puslapis po puslapio. Visu antra ji yra pilna nuotykių, pagrindinio veikėjo-Krabato išgyvenimų. Ši knyga ne tik apie stiprią draugystę ir burtus, bet ir apie meilės galią. Kaip toks dalykas kaip meilė gali išgelbėti gyvybę? Tai galima bus suprasti tik perskaičius šią knygą. Nepagailėkite greitai pralekiančio laiko šiai knygai. Gero skaitymo...!