Introducing
Your new presentation assistant.
Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.
Trending searches
Ledynai - Lietuvos paviršiaus skulptoriai
Date 1
Mūsų šalies reljefą daugiausiai formavo ledynai. Svarbiausias Lietuvos reljefą pakeitęs apledėjimas - paskutinysis.
Kelių šimtų metrų storio ledyno liežuviai atslinko iš šiaurės. Jie nugremžė ankstesnių ledynų sukrautas kalvas, užtvindė upių slėnius. Iš pradžių ledo srautai judėjo natūraliais reljefo pažemėjimas dar labiau juos gilindami, o per kelis tūkstančius metų užklojo beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją.
Riba, ties kuria kelis tūkstanmečius metų stovėjo ledynas vadinama ilgesnio sustojimo riba. Dabar čia - Baltijos aukštumos.
Mūsų platumose nebuvo taip šalta, kaip apledėjimo centre, tad ledas ėmė tirpti. Per metus jo atslinkdavo maždaug tiek, kiek ištirpdavo. Ledyno pakraštys vasarą tiek atsitraukdavo, kiek žiemą pasistūmėdavo į priekį.
Iš šios ledyno ribos, kiekvieną kartą ledynui aptirpus ,,vadovosi'' ir kaupėsi moreninės nuogulos - rieduliai, gargždas, smėlis, žvirgždas. Per šimtus metų kaupiantis tokioms sąnašoms čia susikloste gana aukštas volo pavidalo darinys - galinė morena.
Pakilus oro temperatūrai, ledynas ėmė smarkiai tirpti. Nuo jo pakraščio į šalia plytinčia lygumą nešdami žvirgždo, smėlio ir molio mišinį kliokė tūkstančiai didesnių ir mažesnių upelių.
Jie veikiausiai priminė purvo srautą. Lėkštoje, bet nuolaidžioje lygumoje vandens tėkmės greitis mažėjo, todėl čia sluoksnis po sluoksnio kaupėsi ledo tirpsmo vandens srautų nuogulos. Smulkžemio daleles vanduo nešė tolyn. Taip per šimtus metų susidarė Pietryčių smėlingoji žemuma.
Pietryčių lygumoje veši didžiausios mūsų krašto girios, telkšo palyginti nemažai ežerų. Skurdžios smėlingos šių vietų dirvos nelabai tinka žemdirbystei - dėl to miškai čia liko neiškirsti
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių gana lygiu ir gana plonu, maždaug 3-18 metrų sluoksniu.
Ten, kur vanduo nenutekėjo, susikuapė prie ledyno pakraščio - susidarė prieledyniniai ežerai.
Po vandeniu atsidūrus beveik visai dabartinei Suvalkijai, Karšuvai šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos - moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.
Lietuva yra Rytų Europos lygumoje, šiaurės vakarinėje jos dalyje. Vidutinis šalies teritorijos aukštis virš jūros lygio yra apie 100 metrų.
Pagrindinės reljefo formos Lietuvoje - aukštumos ir žemumos. Žemumos apima apie 60 procentų, aukštumos apie 40 procentų viso ploto.