Garsas ir iš kur jis atsiranda (6.1)

Garsas ir iš kur jis atsiranda (6.1)

Neįsivaizduojame pasaulio be įvairiausių garsų: paukščių čiulbėsio, lietaus lašų krapnojimo, automobilių gaudesio. O iš kur atsiranda garsas? Jį sukelia virpantys ar greitai svyruojantys kūnai. Jie tai suspaudžia, tai suretina orą, ir tai sudaro garso bangą. Įsivaizduoti paprasta kaip du kart du. Virpančios gitaros stygos, judina orą ir taip skleidžia garsą, o patys galime pabandyti su liniuote prispausta prie stalo.

Garso skirstymas

Formulė "V=lambda*v(ni)" tinka ir garso bangoms. Jeigu garsas iš to paties šaltinio skilnda įvairiomis terpėmis, tai jo dažnis tose terpėse yra vienodas, bet bangų ilgis - skirtingas.

Garsas sklinda tiek per skysčius, tiek per kietąsias medžiagas, greičiausiai sklinda, bei garso bangos didžiausios (11,4m.) , sklindant plienu. Pereikime prie rūšių. Mažesnio negu 16-20Hz dažnio garsas vadinamas infragarsu. O didesnio negu 20000Hz - ultragarsu. Žmogus, dėja gali girdėti tik iki 20000Hz, už tat gali delfinai.

Infragarsas ir ultragarsas

Išvada

Taigi, infragarso dažnis yra mažesnis negu 16-20Hz, dėl to jo bangos labai ilgos. Infragarsą sukelia vėjas, perkunija, jūros bangos, sprogimai ir t.t, bet mes jo negirdime. Infragarso įtaka žmogui dar neišaiškinta, bet kai kurie žmonės bei gyvūnai pajunta nerimą.

Na, o dabar apie ultragarsą, dažnis didesnis negu 20000Hz, dėl to bangos labai trumpos. Dėl mažo ilgio, bangos gali sklisti siauriais pluoštais, dėl to jos naudojamos echolotuose, įrenginiuose, skirtuose vandens gyliui matuoti. Jais išsiunčiamas garsas, ir priimamas aidas, atsižvelgiant į sklidimo laiką, nustatomas vandens gylis. Ultragarsinius lokatorius taip pat turi kai kurie gyvūnai. Ultragarsu taip pat galima valyti, lituoti bei virinti paviršius. Taip pat ultragarsas taikomas medicinoje.

Garsas yra labai svarbus mūsų gyvenime. Jis sklinda tiek oru, tiek skysčiu, tiek kietaisiais kūnais, bet jo negalime girdėti beorėje erdvėje. Infragarsas - labai žemas garsas kurio negalime girdėti, poveikis neišaiškintas. Ultragarsai - labai aukšti negirdimi garsai, naudojami medicinoje, o gal net ir žvejyboje.

Garso skirtumai

Garsai skiriasi tonu, tembru, stiprumu, bei garsumu. Pradėkime nuo tono: tonas yra grynas garsas, atitinkantis vieno dažnio virpesius, tonai skiriasi aukščiu. Tono aukštį lemia virpesių dažnis, aukštesnių tonų didesnis, žemesnių mažesnis. Norminiu tonu sutarta laikyti pirmosios oktavos la toną, kurio dažnis 440hz, šį gryną garsą galima išgauti specialia plienine šakute - kamertonu.

O kodėl visi tonai skirtingi? Kodėl fortepijonas skamba kitaip negu gitara? Taip yra dėl tembro, kuris priklauso nuo pagrindinį toną papildančių virštonių, taip pat ir nuo medžiagos, iš kurios pagamintas instrumentas, bei sklinda garsas. Tam parenkami skirtingi medžiai, medžiagų storiai.

Garso stipris yra dydis lygus energijos kiekiui, kurį garso banga per vienetinį laiką perneša pro vienetinį plotą. Jis žymimas raide I, bei priklauso nuo virpesių amplitudės ir dažnio. Girdos slenkstis - 10(-12) W/kvadratiniame metre, garsas kurį girdi tik gerą klausą turintys žmonės, tuo tarpu skausmo slenkstis yra kai stipris padidėja iki 10 W/kvadratiniame metre, ir žmogui pradeda skaudėti ausys.

Garsumas, triukšmas, ir akustinis rezonansas.

Tas pats garsas vienam žmogui atrodo tylus, o kitam - garsus. Garso suvokimas priklauso nuo garso stiprio, dažnio, bei žmogaus klausos. Šis pojūtis vadinamas garsumu. Garsumo matavimo vienetas - belas, pavadintas Aleksandro Grejamo Belo (telefono išradėjo) vardu. Dažniau vartojamas dešimt kartų mažesnis vienetas - decibelas.

Rezonansas, apie kurį mokemės praeitame skyriuje taip pat būdingas ir garsams. Garso bangos susidūrusios su bet kuriuo kūnu, priverčia jį svyruoti. Geriausios salygos, jei to kūno savojo svyravimo dažnis sutampa su garso bangos dažniu. Tai vadinama akustiniu rezonansu. Jį išgirsti galime turėdami du kamertonus.

Triukšmais vadinami garsai, kurių dažniai netvarkingai kinta. Tai durų girgždesys, automobilių ūžesys, bildėjimas ir t.t. Stiprus ilgalaikis triukšmas kenkia žmonių sveikatai, ima silpti klausa.

Garsas