Žemaitės asmenybė.

Žemaitės asmenybė

Moters vaidmens aktualizavimas

Amerikoje

Sukūrė daug „gyvenimo paveikslų”

Prisimenate?

Parašė apie 354 apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų.

1916 m. pradžioje rašytoja Žemaitė, advokatas Andrius Bulota ir "Žiburėlio" draugijos pirmininkė Aleksandra Bulotienė atvyko į JAV rinkti aukų nuo karo nukentiejusiems.

Kūrybos bruožai

Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“.

Jie aplankė arti šimto JAV ir Kanados miestų, kur gyveno lietuviai. Visi trys sakė kalbas, smerkiančias karą, pasakojo apie lietuvių vargus.

Su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį.

Lietuvos šelpimo fondui surinko 50 000 dolerių.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/7510/zemaite?popup

Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti.

Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai.

Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.

Pasakojimas realistinis.

P. Višinskis, kad galėtų padėti Žymantienei, pats daug skaitė, gilinosi į literatūros teoriją. Siuntė jai knygas

Žemaitė – aktyvi veikėja

Tuo metu išspausdintas kaimo moters tekstas prilygo stebuklui arba kokiam nedideliam Ušnėnų kaimo žemės drebėjimui...

1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime.

Pamačiusi išspausdintą savo apsakymą, Julija Žymantienė džiaugėsi, didžiavosi, negalėjo patikėti, dėkojo Povilui.

1908 m. – Rusijos moterų I suvažiavime Peterburge.

1912 m. apsigyveno Vilniuje, 1913 – 1915 m. redagavo „Lietuvos žinias“.

Prie teksto pirštus buvo „prikišęs“ ir

Jonas Jablonskis – taisė kalbą,

Višinskio paprašytas.

1898 m. jis iš Varšuvos užsakė rašytojai J. V. Gėtės, V. Šekspyro, N. Gogolio, F. Šilerio, Bairono knygų. Ir pamokė, paaiškino, kaip kurią skaityti. „Šekspyrą reikia skaityti ne vieną kartą ir ne du, o pasklaidyti, padėti ant lentynos, pavalgyti, pamiegoti ir vėl pasklaidyti...“ (iš 1898 m. vasario mėnesį rašyto laiško).

Neteisingai apkaltinta kelias savaites praleido kalėjime kartu su vagilėmis, prostitutėmis – tai ir gyvenimo mokykla.

Pirmojo pasaulinio karo metu lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo.

Žemaitė paskaitydavo, rašydavo įspūdžius Povilui.

Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.

Skaitė Povilo Višinskio parvežtą nelegalią spaudą

Geri tokie ženklai – stiprėja lietuvių krutėjimas, auga literatūra. Ar nerodo „Varpas“?  Ir augs, ir kils! Atsiras daugiau rašančių... Kaip Kudirka, kaip Bitė,,,  Nejučiom taikė Žymantienei į širdį.

-  Didelė čia kupeta!... Juk  aš mokėčiau taip parašyti!

- Na, pamėgink, - šokosi Povilas, - parašyk!

Taip ir vinguriavo Žemaitės kūrybinis kelias ,,per Višinskio rankas“. Ji parašydavo visą apsakymą ar dalį, siųsdavo Povilui, prašydama: „ (...) atrašyk, mano vaikeli, netingėk, nes man be Tavęs ilgu ilgu, neturiu niekam paskaityti, kad kas papeiktų“ (iš 1897 spalio mėnesį rašyto laiško).

-  Dabar kad parvežiau pyrago, tai pyrago! Tetule, nesitikėjai tokio? Pagriebė smalsaudama ... „Auszra“. Sušiureno puslapius.

- Žemaitiška! Dargi gazieta! Iš peklos tu ištraukei, Poviliuk?.. Poviliukas juokiasi ir beria rimtai:

- Gavau. Čia „Aušros“ visų metų knygutė. Bet yra jau ir kitų gazietų, kontrabandnešiai parneša į Šiaulius, galima gauti nusipirkti, tik labai slapta...

Višinskis ragino kaimynę ir ji parašė apsakymą „Piršlybos“,

kuris buvo išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje metams 1895“ jau kitu pavadinimu – „Rudens vakaras“ Žemaitės slapyvardžiu (jį pasiūlė Povilas Višinskis). Tuo metu Žemaitei buvo 49 metai.

„Įkritau kaip muselė į išrūgas”

Tarnavo kambarine Džiugėnų dvare. Čia susipažino su dvaro eiguliu Laurynu Žymantu, buvusiu baudžiauninku, už kurio ištekėjo.

Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r.

Istorinis kontekstas

Su vyru žemės neturėjo, ją nuomojosi.

Lemtinga pažintis su Povilu Višinskiu

Susilaukė 7 vaikų. Vertėsi sunkiai.

Nuo 1795 m. Lietuva prijungta prie carinės Rusijos. Stiprėja kova už baudžavos panaikinimą, pasibaigusi 1863 m. sukilimu.

Vyras buvo ne šeimos žmogus, neūkiškas, mėgo medžioti, lošti kortomis, išgėrinėjo. Dėl nepriteklių nuolat kaltino žmoną.

Žemaitė

1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, susipažino su kaimynų sūnumi Povilu Višinskiu, kuris, pastebėjęs kaimynės talentą, paskatino rašyti.

1864 m. uždraudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, persekiojama už viešą lietuvių kalbos vartojimą.

Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė

1845-1921

Nelegaliai leidžiami laikraščiai „Aušra“ (1883-1886) ir „Varpas“ (1889-1905).

Gimė Bukantės dvare, netoli Plungės nusigyvenusių bajorų šeimoje.

1904 m.gegužės 7 d. panaikinamas spaudos draudimas, pasirodo pirmasis dienraštis „Vilniaus žinios“ (1904-1909).

Skaityti ir rašyti išmoko namuose iš tėvo.

1914-1918 m. vyksta Pirmasis pasaulinis karas.

1918 m. vasario 16 d. paskelbiama Lietuvos Nepriklausomybė.

Daugiau pradinio mokslo žinių gavo gyvendama pas turtingą giminaitę (tetą) 1855-1864m.

Šemetose.

Vėliau mokėsi pati iš knygų.