Introducing 

Prezi AI.

Your new presentation assistant.

Refine, enhance, and tailor your content, source relevant images, and edit visuals quicker than ever before.

Loading content…
Loading…
Transcript

INTELEKTAS IR KŪRYBINGUMAS

1. Nusimanymas

2. Vaizduotė

3. Drąsa ir azartiškumas

4. Vidinė motyvacija

5. Kūrybinė aplinka

INTELEKTAS IR KŪRYBINGUMAS

Myers, 2007, aprašo Teresos Amabile (1983, 187) eksperimentus, kurie parodė, kad kūrybinė aplinka išlaisvina žmogų nuo rūpesčio dėl kitų pritarimo.

Vieno eksperimento metu buvo paprašyti studentai padaryti koliažą ir buvo pasakyta, kad darbas bus vertinamas komisijos, nežinojusiųjų, kad darbas bus vertinamas, koliažus vėliau komisija įvertino kaip kūrybingesnius. Nesirūpindami tuo, kad bus vertinami, jautėsi laisvesni, galėjo leisti pasireikšti vaizduotei.

KŪRYBINĖ APLINKA

NUSIMANYM AS

Tai tvirtos žinios.

Kūrybinė aplinka uždega, palaiko, padeda tobulinti kūrybines idėjas. Pastebėta, kad garsūs mokslininkai visada buvo ne vieniši genijai, jie buvo globojami kolegų, skatinami, palaikomi, tokie žmonės turi efektyviam darbui su bendražygiais reikalingą emocinį intelektą (Sterberg, Lubart, 1992).

„Kūrybingumas – gebėjimas kurti naujas ir vertingas idėjas“

(Myers, 2008)

„Bendrovė 3M, kurios „vienuoliktas Dievo įsakymas“ skelbia „nežudyk naujo produkto idėjos“, skatina darbuotojus 15 procentų darbo laiko skirti kūrybiniams projektams, neduodantiems greitos naudos. Ši kūrybingumą skatinanti aplinka padėjo sukurti tokius gaminius, kaip lipnūs lapeliai pastaboms“ (Myers, 2007).

Kuo daugiau minčių, vaizdų, frazių esame įsiminę mokydamiesi, tuo daugiau turime galimybių šiuos protinius „statybinius blokelius“ sudėlioti nauju būdu.

Pasak Myers, 2008, intelekto ir kūrybingumo tyrimai leidžia manyti, kad kūrybingumui yra būtinas tam tikrų gebėjimų lygis, bet vien to nepakanka.

Žmonės, gerai atliekantys intelekto testus, gerai atlieka ir kūrybingumo testus (kaip, jūsų manymu, galima panaudoti plytą), tačiau už tam tikros ribos – kai intelekto įvertis yra apie 120 – koreliacija tarp intelekto įverčių ir kūrybingumo ima mažėti.

VAIZDUOTĖ

Kūrybingumas yra kažkas daugiau, negu atskleidžia intelekto testai. Tiriant kūrybingus žmones, be reikiamo minimalaus gebėjimų lygio, paaiškėjo dar penki kūrybingumo dėmenys:

VIDINĖ MOTYVACIJA

Su vaizduote susijusio mąstymo įgūdžiai: gebėjimas pamatyti daiktus naujai, atpažinti vaizdus, juos susieti (Kopernikas pirmiausia išstudijavo Saulės sistemos planetas, tada kūrybingai nustatė, kad sistema sukasi apie Saulę, o ne aplink Žemę).

Žmonės kūrybingiausi būna tada, kai juos skatina pirmiausia domėjimasis, džiaugsmas, pasitenkinimas ir pats darbas – bet ne spaudimas iš išorės.

Kūrybingiems žmonėms ne tiek svarbu išorinės paskatos – atlikti reikiamu laiku, padaryti kitiems žmonėms įspūdį arba uždirbti pinigų, –kiek vidinis malonumas ir savo jėgų išbandymas dirbant (Newtonas paklaustas, kaip jam pavyko išspręsti tokias sudėtingas mokslo problemas, atsakė: „galvojant apie jas visą laiką).

DRĄSA, AZARTIŠKUMAS

Drąsios, azartiškos asmenybės netrikdo neapibrėžtumas ir rizika, toks žmogus atkakliai siekia įveikti kliūtis ir, užuot vaikščiojęs pramintais takais, ieško naujos patirties.

Thomas Edisonas išbandė daugybę medžiagų savo lemputės kaitinimo siūleliui.

Learn more about creating dynamic, engaging presentations with Prezi