Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

1. Pirmasis pasaulinis karas

No description
by

Arūnas Serneckas

on 20 November 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of 1. Pirmasis pasaulinis karas

Karo eiga
chronologinė seka
Pirmasis pasaulinis karas
Frontai
Karo pretekstas ir pradžia
1914 m. 06 28 Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Francas Ferdinandas.

Pradžia (1914 08 01) - Vokietija paskelbia karą Rusijai; 1914 08 03 (po trijų dienų) Vokietija užpuola Prancūziją (per Liuksemburgą).
Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga yra ir Naujųjų laikų pabaiga.
Karo pobūdis:
imperialistinis - grobikiškas karas
totalinis - sumobilizuota 70 mln. žmonių, pertvarkyta pramonė ir žemės ūkis, panaudota nauja technika
Priežastys
Imperializmas
Karą sukėlė tai, kad padidėjo kapitalistinių šalių vystimosi netolygumas ir paaštrėjo prieštaravimai tarp jų, kad įsiliepsnojo įnirtinga kova dėl pasaulio pasidalijimo tarp dviejų karinių- politinių Europos valstybių grupuočių - Antantės ir Trijų sąjungos, sustiprėjo ginklavimosi varžybos.
Kariniai blokai (sąjungos)
Trilypė sąjunga (1882 m.)

Susikūrė pirmoji, t.y. anksčiau už Antantę. Priežastys:

dar 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos imperijos pozicijas Europoje, Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to minėtais metais buvo sudaryta Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos susitarimas.
1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietiojos ir Prancūzijos, nes vokiečiai siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Su tuo labai jau nesutiko Rusija ir D. Britanija. Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema.
labai sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - labai jau norėjo Rusija, D.Britanija ir Austrija ten užimti teritorijas.
Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su Prancūzija. Todėl Vokietija nutarė remti Austriją-Vengriją ir 1879 m. sudarė su ja sąjungą.
1882 m. prie šių dviejų valstybių prisijungia Italija ir taip ši sąjunga gauna Trilypės sąjungos pavadinimą.

Jų įsipareigojimai - teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės (Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita valstybe.


Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija.


Antantės sąjunga (1907 m.)

Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš jų.

D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, privertė ją ieškoti sąjungininkų.

1904 m. ji pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai.



Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija, Rumunija, Japonija ir JAV.
1914 m. prieštaravimai tarp imperialistinių valstybių paaštrėjo iki kraštutinumo. Visos jos sparčiai ruošėsi karui.
Vokietijos imperializmas ruošė karą, siekdamas perdalyti pasaulį savo naudai, pajungti didesnę Europos ir Artimųjų Rytų dalį įsiviešpatauti pasaulyje.
Austrijos-Vengrijos imperialistai siekė pajungti savo įtakon Serbiją, sutrugdyti slavų tautoms išsivaduoti ir patys įsiviešpatauti visame Balkanų pusiasalyje bei Adrijos jūroje.
Anglijos imperialistai tikėjosi karu nusilpninti Vokietiją, užvaldyti jos kolonijas, padalyti Turkijos imperiją ir užgrobti jos valdas Mesopotamijoje bei Arabijos pusiasalyje ir dar išplėsti dideles Britų imperijos kolonijines valdas.
Prancūzijos imperializmas siekė ne tik sugrąžinti Elzasą ir Lotaringiją, bet ir užgrobti Saro anglies baseiną ir dalį Vokietijos kolonijų.
Rusija buvo tam tikroje Prancūzijos ir iš dalies Anglijos finansinėje priklausomybėje. Tačiau carinė Rusija turėjo ir savo priežasčių dalyvauti kare. Rusijos imperializmas nenorėjo leisti sustiprinti Vokietijos įtakai Turkijoje, Balkanuose. Rusijos imperialistai patys stengėsi įtvirtinti savo viešpatavimą tose šalyse. Jie ypač pavydėjo Vokietijai, kad jos prekės konkuravo Rusijos vidaus rinkoje.
Turkija, kurią Antantės imperialistai, laimėjus jų grupuotei, ketino pasidalyti, savo ruožtu ieškojo progos vėl pavergti Balkanų pusiasalio tautas. Agresyviausieji sluoksniai siekė užgrobti dargi krymą bei Užkaukazę ir Persijos pasienio rajonus.

Rengdamos karą, visos imperialistinės valstybės, be svetimų žemių užgrobimo, turėjo dar kitą tikslą - jos tikėjosi pasinaudoti karo metu susidariusią situaciją ir ryžtingai nuslopinti revoliucinį darbininkų ir nacionalinio išsivadavimo judėjimą.
Nacionalizmas
Taip pat:
agresyvi didžiųjų valstybių užsienio politika
ginklavimosi varžybos
padidėjęs valstybių ekonominės raidos netolygumas
JAV sugebėjo teikti tuo metu pigiausias prekes, nes turėjo:

žaliavų
žemės
daug imigrantų, t.y. darbo jėgos
panaikintą vergiją (po Pilietinio karo)
(Dėl to i kara isitrauke ir jav ....)
Pagrindiniai:

Vakarų frontas (Didžioji Britanija ir Prancūzija prieš Vokietiją)
Rytų frontas (Rusija prieš Vokietiją ir Austriją-Vengriją)

Kiti:
Alpių
Balkanų
1914 m.

Įvykiai Vakarų fronte

Rugpjūčio 03-04 d. Vokietija užima Belgiją ir Liuksemburgą, puldama Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgas juda link Paryžiaus;
Vokietijos puolimas prie Marnos buvo sustabdytas, nes įstojo Rusija.
Įvykiai Rytų fronte

Rusija puola Vokietiją, užima dalį Rytprūsių;
Rusija priverčia Vokietiją kariauti dviem frontais;
Rusija įsiveržia į Austrijos-Vengrijos teritoriją ir užima Galiciją.
Pokyčiai karinėse sąjungose

Į Trilypės sąjungos pusę stoja Osmanų imperija (Turkija)
Antantės pusėn stoja Japonija
1915 m.

Įvykiai Vakarų fronte

Mūšiai Prancūzijos teritorijoje, pagrindinis - Ipro;
Vokietija panaudoja chloro dujas (pirmą kartą karų istorijoje).
Įvykiai Rytų fronte

Vokietija išstumia Rusiją iš Rytprūsių (kuriuos Rusija užėmė 1914 m., žr. viršuj);
Rudenį Vokietija okupuoja Lietuvą ir ją laikys okupuotą iki 1918 m. pab.)
Austrija-Vengrija išstumia Rusiją iš Galicijos (kurią užėmė 1914 m., žr. viršuj).
Pokyčiai karinėse sąjungose

Italija įstoja į Antantės sąjungą (pabėgo nuo Trilypės sąjungos)
Bulgarija paremia Vokietiją
Susidaro centrinių valstybių blokas
1916 m.

Įvykiai Vakarų fronte

Pozicinis karas Prancūzijos teritorijoje (iškasta apie 700 km apkasų);
Jūrų mūšis prie Jutlandijos;
Verdeno kautynės (kiekviena pusė turėjo po 300 000 aukų);
Somos mūšis, kuriame pirmą kartą panaudoti tankai (Didžiosios Britanijos).
1917 m.

Įvykiai Vakarų fronte

Tęsiasi pozicinis karas;
Vokietijos povandeninis karas.
Įvykiai Rytų fronte

Rusijoje įvyksta Vasario ir Spalio Revoliucijos;
Bolševikams atėjus į valdžią pradedamos separatinės taikos derybos.
Pokyčiai karinėse sąjungose

Į Antantės pusę stoja JAV.
1918 m.

Baigiasi Pirmas pasaulinis karas.

Baigtis Vakarų fronte

Karas baigiamas Kompjeno paliaubomis.

Baigtis Rytų fronte

Karas baigiamas separatine Bresto taika.


1918 03 03 pasirašoma Bresto taika su Vokietija ir jos sąjungininkėmis:

Rusija atsisakė Baltijos šalių, Lenkijos ir Besarabijos
Rusija sutiko sumokėti didžiulę (6 mlrd. markių) kontribuciją Vokietijai
Bresto taika
http://mokslai.lt/referatai/referatas/pirmasis-pasaulinis-kara-1-puslapis3.html
Ar pagal sita daryt?
Full transcript