Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Skandinavijos valstybių muzika

No description
by

Mantautas Sim

on 5 November 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Skandinavijos valstybių muzika

Skandinavijos valstybių muzika Suomija Suomijos muzika remiasi tūkstantmetėmis suomių liaudies muzikos tradicijomis. Liaudies muzika dar dažnai vadinama Kalevalos muzika, buvo perduodama iš kartos į kartą. Kai Suomija buvo pakrikštyta, suomių muzika susimaišė su europietiška muzika ir prisidėjo prie jos vystimosi. Iš pradžių tai buvo sakralinė, o vėliau liaudiška ir meninė muzika. XX a. atsiradus naujoms technologijoms kaip patefonas ir radijas, išsivystė populiarioji suomių muzika. Šiais laikais Suomiją garsina nemažai garsių roko ir popmuzikos atlikėjų, tokių kaip ,,The Rasmus" ,,Nightwish" ,,Apocalyptica" ,,Lordi" 2006 metų Eurovizijos nugalėtojai Ankstyviausios išlikusios suomių liaudies melodijos yra vadinamos joiku — primityvios struktūros raudos, artimos viduramžių bažnytinėms melodijoms. Tautinis liaudies muzikos instrumentas yra penkiastygė kantelė (giminiška kanklėms), kuri turi 30-32 stygas. Iš pučiamųjų liaudies instrumentų minėtina pajupilli (karklo dūda) ir ruokopilli (birbynė). Iki šiol surinkta per 20 000 liaudies melodijų.
Maždaug iki XIX a. pradžios suomių muzika ribojosi, šalia liaudies kūrybos, daugiausiai bažnytinėmis giesmėmis ir mėgėjiško pobūdžio pasaulietine vokaline muzika. Muzikos raidą ypač pastūmėjo į priekį Helsinkyje įsikūręs vokiečių muzikas Fredrik Pacius (1809-1901m.) - suomių himno melodijos ir pirmosios operos švedų kalba autorius, muzikų draugijų, chorų bei simfoninių koncertų organizatorius ir dirigentas. F. Pacius vienas pirmųjų savo kūriniuose panaudojo atskirus liaudies kūrybos bruožus. Nauja ir reikšmingiausia suomių muzikos epocha prasidėjo apie 1880m.
1882m. muzikos pedagogas Martin Wegelius įsteigė Helsinkio muzikos institutą. Tais pačiais metais dirigentas – kompozitorius Robert Kajanus įkūrė Helsinkio simfoninį orkestrą ir instrumentalistų mokyklą. Netrukus visame pasaulyje suomių liaudies muziką išgarsino Jean Sibelius. Liaudies muzikos ansamblis
,,Cedip Tur" Liaudies muzikos ansamblis
,,Ancient Bear Cult" Pajupilli Ruokopilli Penkiastygė kantelė Švedija XX a. švedų liaudiška muzika kaip ir kitur pasaulyje perėjo vystymosi kelią nuo žarnų stygų iki sintezatorių, nuo merginų - melžėjų šūkaliojimų iki folkroko, nuo samių priedainio „jojk" iki orientuotos į produktą pasaulinės muzikos. Sena ir nauja gyvuoja greta. Tačiau populiariausi liaudies muzikos instrumentai ir toliau tebėra smuikas, balsas, klavišinis smuikas, akordeonas ir tam tikra prasme dūdmaišis bei kiti burdoniniai instrumentai.
Šiandien liaudišką muziką Švedijoje kuria labai skirtingus pagrindus turintys kompozitoriai. Šalyje labai stiprios smuikininkų tradicijos ir etnomuzikinis judėjimas, toliau plėtojantis šį stilių. Liaudiška muzika atliekama vis naujose scenose. Šiuolaikinei švedų liaudiškai muzikai būdingi nauji instrumentai, naujos muzikavimo formos, įtaka iš kitų kultūrų. Instrumentai Nyckelharpa Švediškas dūdmaišis XX a. švedų liaudiška muzika kaip ir kitur pasaulyje perėjo vystymosi kelią nuo žarnų stygų iki sintezatorių, nuo merginų - melžėjų šūkaliojimų iki folkroko, nuo samių priedainio „jojk" iki orientuotos į produktą pasaulinės muzikos. Sena ir nauja gyvuoja greta. Tačiau populiariausi liaudies muzikos instrumentai ir toliau tebėra smuikas, balsas, klavišinis smuikas, akordeonas ir tam tikra prasme dūdmaišis bei kiti burdoniniai instrumentai.
Šiandien liaudišką muziką Švedijoje kuria labai skirtingus pagrindus turintys kompozitoriai. Šalyje labai stiprios smuikininkų tradicijos ir etnomuzikinis judėjimas, toliau plėtojantis šį stilių. Liaudiška muzika atliekama vis naujose scenose. Šiuolaikinei švedų liaudiškai muzikai būdingi nauji instrumentai, naujos muzikavimo formos, įtaka iš kitų kultūrų. Švedija Danija Danija Lura Danų muzikinė kultūra buvo labai išsivysčiusi jau pirmaisiais amžiais pr. m. e., apie tai byloja istoriniai raštai, sagos (padavimai) ir rasti instrumentai - ragas ir lūra. Iki XII a. nacionainė muzika apsiribojo liaudies kūryba, kuriai būdingos lyrinės dainos, šokių muzika. Liaudies muzikai būdingos epinės (herojinės) ir lyrinės dainos, šokių muzika. Melodika artima švedų ir š. Vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a. vid.
Muzikinės kultūros nešėjais buvo keliaujantys muzikantai – legerai. Feodalų dvaruose buvo skalbai – skandinavų dainiai – poetai, kurie giedojo sudėtingos poetinės struktūros, šlovinančias giesmes ir eiles ,,pagal progą”.X a. įvedus krikščionybę, didelę įtaką darė grigališkas giedojimo būdas. XII a. pirmieji rašytiniai danų muzikos pavyzdžiai – istorinėje Saksono Grammatiko kronikoje (apie 1200 metus).
XVI – XVII a. kūrėsi rūmų kapelos ir buvo pradėi publikuoti pirmieji kūriniai. Europoje garsėjo Danijos karaliaus rūmų instrumentinė kapela, joje grojo daugiausia anglai. Didelę įtaką danų muzikai darė užsienis. Nacionalinis savitumas išryškėjo XVIII a. – XIX a. pradžioje. Ačiū už dėmesį Projektą kūrė mokiniai Mantautas Šimkus, Laura Stakytė, Aurelija Urbonaitė, Eimantas Brasas bei Matas Gandramavičius. Švedų atlikėjai ,,ABBA" Liaudies muzikos ansamblis ,,Väsen" Liaudies muzikos ansamblis ,,ODE" Liaudies muzikos ansamblis ,,Svartsot" Danijos atlikėjai ,,Olsen Brothers" Norvegija Liaudiškos muzikos Norvegijoje patenka į 2 pagrindines kategorijas pagal etninius gyventojus: Šiaurės germanų ir samių.
Tradicinė samių muzika orientuota ypač vokalo stiliaus joik. Iš pradžių joik nurodytas tik vienas iš kelių samių dainavimo stilių.
Tradicinė Šiaurės germanų Norvegijos vokalinė muzika vadinama Kvad, savadarbės dainos vadinamos Stev, tarp labiausiai paplitusių tradicinės muzikos rūšių: Darbo dainos, giesmės ir senosios baladės.
Norvegija dalijasi Šiaurės šalių šokių muzikos tradicija su kaimyninėmis šalimis. Švedijoje ir Danijoje labiausiai paplitęs instrumentas smuikas. Norvegijoje - Hardangerio (hardingfele) smuikas - labiausiai išsiskiriantis liaudies muzikos instrumentas, naudojamas kartu su kitais.
Tradiciniai šokiai paprastai yra nurodyti kaip kaimų ar regionų šokiai, kurie dažnai buvo susiję su vestuvėms, laidotuvėms ir cikliškėmis, pavyzdžiui, Kalėdų šventėmis.
Tuo pačiu metu, nauji šokiai ir melodijos buvo importuojamos iš Europos ir yra dabar žinomos kaip runddans . Instrumentai Bukkehorn Seljefløyte Norvegijos atlikėjai Liaudies muzikos ansamblis ,,Plumbo" ,,A-HA" Klaipėdos Simono Dacho progimnazija Mokytoja A.Maldutienė
Full transcript