Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

ANTANAS ŠKĖMA

No description
by

Agata Gabriela

on 6 January 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of ANTANAS ŠKĖMA

ANTANAS ŠKĖMA
Biografija
1936
m. tapo Kauno dramos teatro aktoriumi.

1961
m. žuvo autokatastrofoje Čikagoje, grįždamas iš Santaros-Šviesos sambūrio suvažiavimo, kuriame vaidino savo paties režisuotoje Kosto Ost­rausko pjesėje.
Škėma labai jautriai reaguodavo į kritiką .
Kūryba
Debiutavo 1929 m. „Lietuvos aide“ išspausdinta novele „Baimė“.
Romanas „Balta drobulė”
„Balta drobulė” – vienas žymiausių XX a. lietuvių romanų. Parašytas 1954 m. Praėjus pusei amžiaus „Balta drobulė” yra vienas labiausiai mėgstamų lietuvių literatūros kūrinių.
Žanras
(1910-1961)
Lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, aktorius, režisierius, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje.
Gyvenimas ir kūryba
Gimė
1910
m. (pagal gimimo liudijimą – 1911 m.) Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Voroneže (Rusija), vėliau – Ukrainoje.

1921
m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą,
1931
m. perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą.
1940–1944
m. Vilniaus miesto teatro aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose.
1941
m. buvo Birželio sukilimo dalyvis.
1944
m. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose.
1949
m. pa­sitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus, vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse, dalyvavo kultūrininkų sambūriuose.
Asmenybė
A. Škėmos charakteris buvo sunkus, vidinę įtampą ir nesaugumo jausmą stiprino baimė, kad nebūtų pa­veldėjęs motinos psichinės ligos
Kaip aktoriui ir režisieriui jam buvo būdingas tam tikras artis­tiškas noras provokuoti visuomenę, vaizduoti ciniką.
Rašytojui skausmingai rūpėjo kūryboje įprasminti gyvenimą – „pa­likti savo egzistencijos ženklus popieriuje”.
Paskutiniųjų metų koresponden­cijoje ryškėja depresijos ir nevilties ženklai:
„…kai žmogus pradeda nebeatlaikyti, jis įtaria per save visus ir visą vi­satą, jis visur ieško juodos spalvos, tuo tik sau pakenkda­mas, dar labiau prarasdamas save ir draugus”
.
Škėma nebaigė universiteto ir humanitarinį išsilavinimą įgijo pats,jo gausios žinios liko chaotiškos ir nepakankamai gilios.
Bene geriausias Škėmai buvo Vokietijos periodas. Tada jis atrado prancūzų siurrealistus ir kitą Europos moderniąją literatūrą. Nuo tų laikų didžiuliu autoritetu jam tapo intelektualusis poetas Henrikas Radauskas.
Radauskas švietė Škėmą ne tik literatūros, bet ir muzi­kos srityje.
Škėma artimai draugavo su modernios pakraipos išeivijos menininkais, dalyvavo ir žemininkų, ir bežemių literatūrinėje spaudoje.
Škėma mėgo ir aistringai propa­gavo modernistinį meną, dažnai būdamas neatlaidus sa­vo oponentams iš konservatyviojo fronto.
Rašytojas visuomet kalbėjo iš širdies, įsi­tikinęs savo tiesa, neveidmainiaudamas ir nebijodamas atkirčio.
Škėmos asmenybėje ryški menininko, aktoriaus prigimtis. Jis ne­siekė karjeros- gyvenimo tikslu laikė kūrybą.
Savo kūriniuose mėgo efektingas detales, aštrius vertinimus, nevengė šokiruoti, šiurpinti konservatyvų suvokėją. Tuo jis artimas
avan­gardistiniams rašytojams.
Į rašytojo sąmonę giliai įsirėžė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų patirtys, kuriose atsiskleidė žmogaus gyvenimo trapumas, tragizmas ir menkystės ribos sampynos.
Antrojo pasaulinio karo metais parašė pirmą pjesę „Julijana” (1943)
Išleido novelių ir apysakų rinkinius:
„Nuodėguliai ir kibirkštys”
(1947),
„Šventoji Inga”
(1952),
„Čelesta”
(1960); romaną
„Balta drobulė”
(1958);
dramas
„Pabudimas”
(1956),
„Žvakidė”
(1957).
Kūrybai būdinga
ironija
,
autoironija
,
groteskas
,
siurrealistinė poetika
(iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom)
rodo psichologinę ir filosofinę neviltį
.
Pagrindinės rašytojo kūrybos temos – žmogaus išbandymas ribinėje situacijoje ir žmo­gus, gyvenantis sudužusių iliuzijų pasaulyje, pasaulyje po katastrofos.
Kančią ir mirtį rašytojas vadino „reikšmingiausia tikrove”, kurios akivaizdoje atsiskleidžia tikroji būties esmė, tikroji visų verty­bių reikšmė. Rašytojas stengiasi priblokšti suvokėją atvirais smurto, fiziologinio žmogaus gyvenimo vaizdais, priversti jį kentėti.
Škėmos žmogus aistringai ilgisi tiesos ir Dievo. Jo kūryboje daž­ni pragaro, apokalipsės vaizdiniai.
Škėma yra žymiausias vadinamojo sąmonės srauto technikos atstovas lietuvių literatūroje.
Rašytojo kūryboje jaučiama Vakarų kultūros įtaka.
Škėma yra nelengvai skaitomas rašytojas: jo kūrybą gerai suvokti gali tik išsilavinęs skai­tytojas, supratęs modernios kūrybos principus, pažįstantis klasikinę Europos kultūros tradiciją, pakantus šokiruojantiems, tradicinį pa­saulėvaizdį sukrečiantiems požiūriams bei vaizdiniams.
Romane vaizduojami: šeštojo dešimtmečio Amerika, Nepriklausomybės laikų Lietuva, rusų okupacija ir karas, pabėgėlių stovyklos Vokietijoje.
Roma­nas nepateikia gyvenimo prasmės formulės ir verčia skaitytoją patį spręsti tuos klausimus, kurie kankina pa­grindinį personažą.
Šis kūrinys
romanas
, nes išplėtota viena siužetinė linija, apimamas ilgas laiko tarpas, kelios erdvės, nemaža apimtis.
Romano tipas: a)
psichologinis
, nes gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį; b)
filosofinis
, nes keliami būties klausimai.
Pavadinimas
Pavadinimas orientuoja į dvi kultūrines sistemas –
1. krikščioniškąją ( ryšys su Turino drobule ) ir 2. lietuviškąją mitologinę.
Romano rankraštis turėjo antraštę „Keltuvas”, bet 1955 m. „Keltu­vas” virto „Balta drobule”.
Temos ir problemos
Būties prasmės, meilės, kūrybos, beprotybės, istorijos temos suda­ro romano problematiką.
Romano simboliai
Romanas turi ne tik išorinę, siužetinę, bet ir vidinę, simbolinę liniją.

Vienas esmingiausių motyvų yra viešbučio keltuvas, kitas – romano pavadinime nurodyta balta drobulė.
Dėkoju už dėmesį
Agata Gabrielė Gornatkevič
IV B klasė
Full transcript