Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Valstybės kūrimas Renesanso LDK

No description
by

Ineta Balciukynaite

on 10 December 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Valstybės kūrimas Renesanso LDK

Tikslas
Pristatyti, kaip buvo kuriamas Lietuvos valstybės įvaizdis LDK Renesanso kultūroje.
Vėlai priimtas krikštas.
Laukinė, menkai žmogaus paveikta gamta ir klimato atšiaurumas.
Atoki geografinė padėtis bei tikresnių žinių apie Lietuvą trūkumas.
Mokyklų kūrimasis
Kodėl Vakarų Europoje buvo neigiamas požiūris į Lietuvą ir lietuvius?
Image by Tom Mooring
Gedimino sapnas ir laiškai
Valstybės įvaizdžio kūrimas Renesanso LDK kultūroje
Gedimino laiškai
Gedimino sapnas
Turinys
Priežastys, kodėl Vakarų Europoje į Lietuvą ir lietuvius buvo žiūrima neigiamai;
Gedimino sapnas ir laiškai;
Lietuvos literatų šalies ir tautos įvaizdžio formavimas;
Mokyklų kūrimasis;
Išvados;
Šaltiniai.
Brandžiausias pagoniškojo valstybingumo etapas yra Gedimino laiškai.
Jie siejami su pirmu Vilniaus paminėjimu rašto šaltiniuose.
Gediminas išsiuntė laiškus Popiežiui Jonui XXII , kuriuose jis pareiškė pageidavimą krikštytis.
Lietuvos literatų šalies ir tautos įvaizdžio formavimas
Mikalojus Husovianas
„Giesmė apie stumbrą“
Giesmė apie stumbrą buvo parašyta popiežiaus užsakymu, siekiant pakeisti vakariečių požiūrį į Lietuvą.
Buvo pasistengta „miškais apžėlusią“ Lietuvą pristatyti, kaip kraštą, be galo patrauklų pirkliams.
Šioji tauta miškų gėrybes labiau ir už gelsvąjį auksą brangina,
Ir iš tiesų jai nėra nieko vertesnio už jas,
Nors daugybė laivų prie josios krantų ir atplaukia,
Lig pat viršaus prikrautų begalės prekių brangių.
Nors ši tauta ir labai turtinga visokių gėrybių,
Bet ji už viską labiau vertina savo girias.
Medžiai čia auga vešliai, ir niekad mes nesame matę
Vietoj kurioj nors kitoj tokio didumo, kaip čia.
Husovianas pabrėžia, kad tradicinės lietuviškos medžioklės buvusios mirtinai pavojingos, tikras jėgų bei vyriškumo išbandymas kiekvienam jų dalyviui.

Ypač daug dėmesio skiriama Vytautui. Vytautas išaukštinamas kaip Lietuvos krikštytojas, suteikęs savo valdomam kraštui galimybę prisijungti prie europinės civilizacijos.
Jis virš žmonių reikalų aukščiau dangiškuosius iškėlė
Ir nuolankia širdimi garbino Dievą karštai.
Pats su savąja tauta įstatymus priėmė Kristaus
Ir sugriovė senas dar stabmeldžių šventyklas,
Dievui aukščiausiajam jis šventovių pristatė, tarnus jų,
Būdamas toks pamaldus, apdovanojo turtu.
Jis ir senųjų dievų stabus iš šventovių išmėtė,
Taipgi savąsias klaidas pats pripažino tada.
Jonas Radvanas
„Radviliada“
Jono Radvano lotynų kalba sukurtame herojiniame epe
„Radviliada“
(1592m.) Lietuvos įvaizdžiui skiriama ypač daug dėmesio.

Kūrinyje aprašyti M. Radvilos Rudojo gyvenimas ir žygiai žadino valstybinį visuomenės patriotizmą, kėlė LDK savarankiškumo idėjas.

Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė
čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus –
motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti.
Sako, kad ją kitados nukariavo Italijos sūnūs –
vyrai karingom širdim. (Ar yra toks žmogus, kurs nežino
šiandien Libono[17] tremties, Palemono didvyriškų žygių?)
Virtine ilga iš jos atsiranda ainybė lietuvių –
šita valdovų gentis; juk nuo Baltijos iki Juodosios
valdo lietuviai žemes, o šlove ir Olimpą pasiekia.
Ginklais patenkintiems, jiems išmintinga gamta pašykštėjo
klonių Kampanijos, kur Cerera, įstatymų motė,
varžos gausa su Bakchu, nepaskyrė Panchajos Tempėjų
nei Alkinojo miškų, bei derlingojo Pesto rožynų,
nedavė persų laukų ar upokšnių, turtingų metalo.
Derlių, kokį šventi dovanoja Gargarai, skyrė
jiems užtatai ir žemes, kur per amžius lengva išmisti.

Kur kas detaliau Lietuvos istorija papasakojama III-ojoje poemos dalyje, kur nemažą teksto atkarpą (III, 81–195 eil.) sudaro Radvilos skydo aprašymas, sukomponuotas nusižiūrėjus į Enėjo skydo aprašymą, – herojaus skyde esą reljefiškai pavaizduoti žymiausi šalies istoriniai įvykiai bei asmenybės.

Svarbus Lietuvos pristatymo fragmentas yra tos eilutės, kuriose kalbama apie upes:

Kiekgi čia upių, kurias vis skirtingi šaltiniai pagirdo?
Štai Boristenis sravus: prasiveržę pro kaukarus, duslūs
vandenys jo su triukšmu neapsakomu krinta į plačią
jūrą ir sūrias bangas vilnimis atmiešia saldžiausiom.
Štai Dauguva, aukštupy upeliu į kelionę išbėgus,
Polocko žemėm veržliais sūkuriais sūkuriuodama skuba,
kol pagaliau taip plati į Venedų marias[18]įsilieja.
Tik ne mažesnė už ją ta lietuvių skaidriausioji upė –
Vilija, tekanti ten, kur kadai iglionams priklausė
žemės ir našūs laukai; pasiėmusi seserį Vilnią,
Vilija leidžias žemyn į brolelio Nemuno glėbį,
Nemuno – to, už kurį gražesnės mes neturime upės!

Neapeitas tylomis ir medus – didžiausias Lietuvos turtas, pasididžiavimas ir simbolinis atributas

Čia ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro:
medžiais tyriausias medus putodamas bėga, valstiečiai
gauna korių dovanai, čia rasoja ir patys kamienai,
ir ant vaivados skobnių kvepėdamos sklidinos taurės.


Įsidėmėtina, kad Lietuvos gamtos gėrybių poetas „nereklamuoja“ kaip užsienio pirklių geidžiamų prekių, kaip materialios naudos, jam turtinga tėvynės gamta yra savaiminis pasididžiavimo šaltinis.


Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta žemės grožybė –
girių aukštų karūna; jos viršūnėmis šičia žvaigždynus
remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.


Martynas Mažvydas
„Katekizmas“
Martynas Mažvydas išlaisvino agrarinės kultūros žmogų, pakylėjo jį virš buities ir priartino prie Europos civilizacijos vertybių.

„Katekizmą“
sudaro:
lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei”,
lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė”,
eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump”,
nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti”,
katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai),
giesmynėlis su gaidomis.

Prakalba atskleidžia autoriaus pažiūras ir siekimus - jo pastangas šviesti bei kultūrinti žmones, kovoti su
pagonybės liekanomis, įtvirtinti protestantų tikėjimą.

Martyno Mažvydo „Katekizmui“ suteikta pirmosios lietuviškos
knygos garbė. Pirmoji spausdinta knyga kiekvienos tautos istorijoje žymi ir pradeda naują etapą.

Mikalojus Daukša
„Postilės Prakalba“
Iš „Prakalbos“ postilės M.Daukša išryškėjo kaip vienas žymiausių Lietuvos patriotų, gynęs pilietines ir kultūrines gimtosios lietuvių kalbos teises, kovojęs prieš lietuvių bajorijos nutautėjimą (lenkėjimą), už Lietuvos valstybinio savarankiškumo išsaugojimą ir stiprinimą.
Prakalboje išreikšta gili tautos samprata, pagal kurią tautos esmę sudaro teritorijos, papročių ir kalbos bendrumas. Būdingos humanistinės idėjos ir renesansinė argumentacija.
Paklusdamos prakalbos dėsniams - išsaugodamos gimtąją kalbą, išliko pasaulio tautos ir valstybės.
Savo stiliumi prakalba yra ryškus renesansinės iškalbos pavyzdys lietuvių literatūroje.

Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki pat debesų, norėdami išgarsinti savo vardą? Kalbų nesantaika. Kas daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje? Kalbų skirtingumas. Visos nesantaikos tarp tautų, visi šmeižtai, vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo iš kalbų skirtingumo, kaip iš visokio sąmyšio šaknų.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
„Kelionė į Jeruzalę“
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis - tyrinėtojas, lankydamasis po įvairias pasaulio vietoves jas kritiškai aprašė, įdomiai pateikė skaitytojui.
Taip pat buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Renesanso LDK valstybėje buvo sukurtas patrauklios, civilizuotos ir patriotiškos valtybės įvaizdis.
Šaltiniai
google.lt
youtube.com
vikipedija.org
šaliniai.info
antologija.lt
Projektą parengė
Justina Kleizaitė
Kamilė Bandonytė
Greta Šataitė
Ineta Balčiukynaitė
Išvados
Mokyklos kūrėsi prie pagrindinių bažnyčių.
Mokykla į Lietuvą atėjo kartu su krikštu
Mokyklose buvo mokoma gramatikos, retorikos, dialektikos (filosofija ir logikos pradmenų), aritmetikos, muzikos, geometrijos, astronomijos, taip pat lietuvių ir lenkų kalbomis aiškinama evangelija.
Mikalojus Husovianas
Gimė 1480 m.
Mirė 1533 m.
M. Husovianas buvo daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis ir jos patriotas. Remiantis poema apie stumbrą, galima manyti, kad poetas buvo gimęs LDK.
Jonas Radvanas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, evangelikas, reformatas.
Martynas Mažvydas
Lietuvių rašytojas, žymus lietuvių kultūros veikėjas, kunigas bei pirmosios lietuviškos knygos autorius.
Mikalojus Daukša
Gimė ~ 1527 ar 1538 m.
Mirė 1613 m.
Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Gimė 1549 m.
Mirė 1616 m.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pilietis, karinis veikėjas, kartografas.
Kad žmonės galėtų skaityti knygą, jie turėjo mokėti skaityti. Tad po eiliuotos prakalbos, skirtos skaitytojams, eina elementorius – mokymas slebizuoti, t. y. tarti garsų junginius, iš kurių paskui galima sudėti žodžius.
Gimė 1510m.
Mirė 1563m.
Full transcript