Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Kas? Kas? Avangardas!

No description
by

Indrė Str

on 5 May 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Kas? Kas? Avangardas!

Avangardas

Avangardizmas (pranc. avat – garde – priešakinis būrys), terminas nusakantis bendra estetinį maišto, vertybių perkainavimo ir radikalaus atsinaujinimo judėjimą XX a.

Šio judėjimo pagrindu turėjo vykti ištisas revoliucijų kompleksas.

Lietuvoje avangardizmas pasižymėjo būtinumu atsinaujinti, išreiškė gaivališką atkurtos Nepriklausomos Lietuvos jaunystę.

Keturvėjininkai
Avangardas pasaulyje
• Rašytojai, poetai, plėtoję avangardizmo koncepciją: Šarlis Bodleras, Artūras Rembo, Polis Verdenas.

• Avangardizmo estetikos principai ryškūs Gijomo Apolinero, Polio Eliuaro, Džeimso Džoiso, Marselio Prusto kūryboje.

• Avangardizmo apraiškų yra ir XX a. pab. postmodernizmo literatūroje.

Avangardo aplinkybės
• Milžiniška mokslo pažanga

• Intensyvus kapitalizmo vystymasis, jo prieštaringumai

• Pasaulis buvo giliai dramatiškas

• Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintos įprastos gyvenimo normos

Apibendrinimas

Juozas Tysliava
Kas? Kas? Avangardas!
3-iojo dešimtmečio lietuvių literatūroje iškilo dvi avangardizmo bangos: ankstyvoji – Keturių vėjų sąjūdis (1922 – 28), vadovaujamas K. Binkio ir J. Petrėno; vėlesnioji – K. Borutos kūryba ir Trečio fronto sąjūdis (1930 – 31).

Keturvėjininkai supriešino modernumą su tradicija, šokiruodami gyvino, atnaujino lietuvių literatūrą.

J. Tysliava 1925 – 26 Paryžiuje įsitraukė į tarptautinius avangardizmo sambūrius, bandė lietuvišką Avangardizmą įjungti į pasaulinį kontekstą.

Daug vakarietiškų naujovių Lietuvon perkėlė K. Boruta.

Avangardistai stengėsi pakeisti ne tik literatūrą, bet perauklėti žmogų ir visuomenę, sukurti naują pasaulį.

Ekspresionizmas (pranc. expressionisme, iš expression 'išreiškimas, išraiškingumas, išraiška') – XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė Vakarų Europos dailės, literatūros, muzikos, architektūros ir teatro srovė.


Jai būdinga atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.


Ekspresionizmas
Lietuvių žymiausi rašytojai ekspresionistai
Jurgis Savickis
Petras Cvirka
Kazys Boruta
Avangardo ypatumai
• Labai ryški laisvės dvasia

• Avangardizmas – permainų griūtis, naujovės tampa sistema

• Neregėtų formų ieškojimas, apstulbinimas
• Jį sudarė daug įvairių atšakų
(ekspresionizmas, futurizmas, kubizmas...)

Avangardistinis judėjimas įvairiose šalyse ieškojo išeities visai Vakarų civilizacijai, imponuodamas sintezuojančiu mąstymu ir kolektyvine jėga.
Rusų kubofuturizmas
Kubofuturizmas - XX a. 2 dešimtmečio rusų futurizmo atšaka, kuriai būdinga praeities kultūros, papročių neigimas, antiburžuazinis maištingumas, revoliucijos aukštinimas, poezijos socialinio veiksmingumo skelbimas, formos ekspresyvumas, oratoriškumas, kalbos normų nepaisymas, gausūs naujadarai.
Būdingas gramatikos taisyklių, sintaksės ar logikos nepaisymas, naudoti keiksmažodžiai, dažnos onomatopėjos.
Žavėjosi mašinų ir miesto greičiu, dinamiškumu. Peikė statiškus praeities autorius ir poetus.
Avangardui būdinga:

1. Miesto tema
2. Kuria naujadarus
3. Eksperimentuoja su naujais žodžiais
4. Ironija
5. Šokiravimo maniera

Ekspresionizmui būdinga:

1. Stiprus jausmo reiškimas, emocinis santykis su tikrove
2. Pabrėžė veiksmą ir stiprų dvasios proveržį
3. Riksmas, šaižus, garsus skambesys
4. Groteskiškumas
5. Spalvų sureikšminimas (ypač juoda, raudona)
6. Miesto tema; miestas tolygus pragarui
7. Visuomenės kritika
8. Nėra polinkio į meditaciją, nepoetizuojama meilė
9. Pabrėžiamas atotrūkis nuo gamtos, gamta daugiau komiška, buitiška nei romantiška
10. Atkreipiamas dėmesys į neigiamus socialinius reiškinius
11. Ieškoma išraiškingų meninų formų

KETURI VĖJAI (1922–1928) – XX a. 3-iojo dešimtmečio avangardistinis meno sambūris, susibūręs apie to paties pavadinimo literatūros žurnalą.

Šie lietuvių rašytojai siekė nustumti į šalį romantinius tautos mitus, simbolistinį kosminį peizažą ir sukurti šiuolaikinio miesto urbanistinę bei industrinę panoramą.

„Keturvėjininkų“ sąjūdžio pradžia - leidinys „Keturių vėjų pranašas“, išleistas 1922 m. vasario 16 d. 1924–1928 m. grupuotė leido avangardistinį žurnalą „Keturi vėjai“.

„Keturvėjininkų“ sąjūdžio iniciatorius – Kazys Binkis.
Kas būdinga?
Keturvėjininkai kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą, maištavo pries savo meto vyresniąją rašytojų kartą.
Piktinosi turtingąja miesčionija, išorine prabanga. Keturvėjininkai įvedė į lietuvių poeziją miesto temą, aukštino techniką, didmiesčių buities dinamiką ir gyvenimo tempą.

Neatitinka visam avangardizmui būdinga nuostata kurti meną nuo utopinio nulinio.
Krupnikas iš lyrikos
Receptas

Paėmus litrą lyrikos,
Atskiesti minčių prakilniųjų gramą
Ir senmergės dūšioj virinti,
Ir paprašyti, kad palaimintų mama.
Persunkti per Jakštą ar Vaižgantą,
Ir, kad nesurūgtų į girą,
Skubiai jaunimą vaišinti,
Smarkumui įdėjus pusę pipiro.
Išeina skanus nekenksmingas skystimas,
Papuošimas lietuviško stalo.
Poetiškai bręstąs jaunimas
Jį mėgsta be galo. (Binkis 1973; 126)
Keturvėjininkų manifeste "Žengte marš!" ateities
menas atsiremia į liaudies kūrybą:

Darbą pradedam iš pat pamatų. Liaudies kūri­nių primitingas paprastumas tai ir yra tas sveikasis grūdas, iš kurio mes ugdysime ateities meną.
Trumpai gyvavo Lietuvoje knygose rašomas žodžio menas. Pabrėžiam, kad skiriam žmonių žodžio meną, kuris mus moko ir mokys, ir lite­ratų kūrybą.

Vokiškas pavasaris

Berlynas aukštyn kojom drybso,
O mėnuo, senas idiotas,
Elektros viela pažabotas,
Šypso.
Gatvėse medžiai apkarpyti
Nežino, ar jiem sprogt ar ne...
Tiktai už lango vazone
Svaigių, skanių kvapų pilni
Narcizai pradeda šaipytis,
Lyg vaikas alkanas sapne.
Žvėryne miega krokodilai,
Liūtai, beždžionės ir gyvatės.
Šalia Žvėryno savo viloj
Jau rengias gult aristokratės:
Juk metas jau - nakties antra.



Tramvajai ir automobiliai,
Pabaigę gatvėse kadrilį,
Senai po urvus išsislapstė,
Pralenkdami kuris katrą.
Jau vietoms merkias elektra.
Pakilo mėnuo dar aukščiau.
Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų,
Pakreipęs savo snukį plokštų,
Jis išsižiojo dar plačiau
Ir atsiduso. Pūstelėjo.
Ir šiltos srovės minkšto vėjo
Užliejo knarkiantį Berlyną.
Mėgino mėnuo kopti į Žvėryną,
Bet staiga pro stiklus pamatęs,
Kaip rėdosi aristokratės,
Paraudo senis ir už bokštų
Užrito savo veidą plokštų.

Kazys Binkis
Žymiausi keturvėjininkai:
Kazys Binkis
Salys Šemerys
Juozas Tysliava
Teofilis Tilvytis
„kultūringas barbaras iš Suvalkijos lygumų“
Gimė 1902 m. Vilkaviškio apylinkėse.
Mirė 1961 m. JAV, 1962-aisiais perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse

Poetas ir žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, avangardinių eilėraščių autorius ir tarptautinio literatūrinio gyvenimo dalyvis

Futurizmo įkvėpti Tysliavos tekstai aukština modernybę, greitį ir techniką

Skatina lietuvius priimti nuostabų šiuolaikinį pasaulį, kurio centre – paties poeto-jaunojo genijaus figūra
Būrė įvairių šalių literatus ir menininkus daugiakalbio žurnalo Muba leidybai

Ketvirtajame dešimtmetyje Tysliava išvažiuoja į JAV, redaguoja emigrantų spaudą. Po ilgo tylos laikotarpio parašyta poema Tawa nouson (pirma publikacija 1954 m.) gerokai skiriasi nuo ankstesnės poezijos- jame nebelieka avangardizmo.

PIENIŠKA DAINA

Pieno, pieno visos gatvės laukia,
Karvės pienas žydi saldumu.
Pienas šiltas, pienas balto plauko,
Jis iš lauko plaukia j namus.

Jei turėčia savo laimės karvę,
Jai bučiuočia žydinčius ragus.
Savo sieloj šaukčia: salve, salve!
Mano sieloj linksma ir smagu.

Jai pietums aš duočia apelsinų,
Vakarienei — vyno paragaut.
Ji nešiotų grandį sidabrinę.
Ir mokėtų šokti bei juokaut.

Būčia indas, nors ir be turbano.
(Vieno pieno man dar negana).
Kūne džiaugsmas, sieloje nirvana,
Tai skambėki, pieniška daina.

LIETUVI

Lietuvi, mano mylimas lietuvi,
Užaugęs pievose ir girių duburiuos,
Kviečiu tave dabar į naują būvį —
Kur radio lakštingalos tau amžių amžiais suoks.

Tau duosiu ilgą asfaltuotą gatvę,
Liktarnos vakarais tave čia palydės.
Lietuvi, užsimiršk — ką giriose esi praradęs,
Tramvajų giriose tau naujos girios pražydės.

Rytais mašinų, fabrikų švilpukai
Tau šičia tokius koncertus supūs,
Kad tu nebežinosi kas įbruko
Į atmintį tau pievas ir laukus.


Lietuvi, mano mylimas lietuvi,
Nenusimink, jei oralaivis tavęs dar neklausys.
Atsimeni, kai tavo tėvui kliuvo
Ratu per strėnas — kad bailus arklys.

Tave čia traukinys juoduos tuneliuos
Išmokys geležinį langą uždaryt,
O kai į bokštą būsi pasikėlęs,
Tai pažiūrėk, kas reikia padaryti ryt.

Rytoj ketvirtą valandą tau kino radio
Parodys tavo tėvą danguje.
Nudžiugsi tu ir būsi susiradęs
Be vado Eldorado savyje.

Salys Šemerys
• Saliamonas Šmerauskas, vėliau pasivadinęs Saliu Šemeriu, gimė 1898 metais Vilkaviškyje, mirė 1981 metais Klaipėdoje.
• Buvo Lietuvos poetas avangardistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis, laisvalaikiu buriavo.
• Dirbdamas Klaipėdoje mokytoju nuo 1927 m. Ir vėliau kūrė eilėraščius, pasakėčias, taip pat prozą, balades, poemas, rinko Klaipėdos krašto padavimus, vertė iš vokiečių kalbos Mažosios Lietuvos sakmes ir legendas, savo kūrybą vertė į rusų ir esperanto kalbas, parašė libretą operai.

• Šokiruojantys eilėraščiai
• Išprovokavo daug triukšmo
• Sulaukė labai daug kritikos
• Skandalingiausias literatūrinis debiutas – eilėraščių rinkinys „Granata krūtinėj“.
• Čia tradicinį lyriškumą keičia brutalūs riksmai, deformuoti vaizdai, alogiški junginiai.

Vėlė be vietos

Aš – griaučiai, iš po žemių atsikloję,
Aš plaukioju ore kaip aitvaras
Ir vieno kaulo rankom kojom
Aš gąsdinu mergų skaras.
Ir valkatos į mane svaido akmenim,
Ir pamazgom ant manęs lieja pertukusios moterys;
Vienok, nežiūrint to, aš niekam nepavydžiu –
Vadina mane smuklės į išžiotas savo goseres,
Ir savo skreitėj kekšės džiaugiasi manim...
Po kapines tolydžio
Aš landžioju, baugindamas lavonus.
Išgąsdinęs numirėlius, lyg tokius, kaip ir aš patsai,
Jau prisiruošęs aš esu visai
Prasmegti nors kiaurai pro žemės šonus.
Bet žemė atstumia mane
Nuo savo žėlusios barzdos,
Aplietosios laikų ugne...
Ir, būdams be pastogės visados,
Aš nardau po gelmes perdėm.
Sukempėjusia sauja grasinu aš žemei ir erdvėm.
Ir, kalnus sau iš kelio nusispardęs,
Miškus išrovęs iš po kojų,
Per jūres ir žemes
Ir per žvaigždynų kartis
Aš traukiu, moju
Į pažadėtąsias ertmes...


Baladė I

Pykšt, pykšt, pykšt!
Triokšt, triokšt, triokšt!
Pokšt, pokšt, pokšt!
Po pasaulio pakampius prožektoriai pliplykst, pliplykst!
Žemės ir dangaus platums
Bumt, bumt!
Liepsnų lūžtvėj
Chaoso karuselė čiūžt, čiūžt!
Ugnies žalčių dryžiai
Viską lyžt, lyžt!
Staiga
Visatos eiga
Kojom keberiokšt!
Ir kraujo šniokšty
Kulkosvaidžiai takt, takt, takt!
Patrankų goserės au, au!
O ten, aukščiau.
Marmurinėj erdvių alėjoj
Su granatomis susikabinę šrapneliai
Švyst, švyst, švyst!
Pastirę pagaikščiai
Baikščiai
Džiakt!

Štai kaip aš lakstau oru

Kas man ir fizikos, ir chemijos?
Žiūrėkite!
Užsimaniau –
Ir jau,
Kelius nutėmijęs,
Plasnoju su delnais
Kaip su sparnais.
Pakaušiu
Kiečiausią orą prasigraužiu.
Žinot,
Oryne tai ne taip, kaip ant žemės. –
Išėjęs
Ir vaikščiok.
Čionai mėlymėj
Jau reikia aiškiai
Įsivaizduoti
Ir save esant vėją,
Ir alkūnėm
Smarkiau mosuoti,

Nei tūkstantis vėjinių malūnų.
Geidžiu –
Sustoju ties dienovidžiu.
Kad pailsėjus,
Ar kad nuplasnavus?
Įsisiūbavęs
Atsimušiau blauzda
Į Sietyno saitą.
Tada,
Apšvaitos įkarščiu įkaitus,
Jei noriu,
Tai galiu
Meteoru
Žybtelti
Į kokį nors Marsą.
Eižvaigždžių šyberi,
Užgriežk paskutinį maršą
Žemei,
Nykstančiai anapus horizontų.
Tik aš, iš prietarų tvirtovės
Vienas įsibrovęs
Krūvon tų,
Kur pasakas tikrybėmis remia,
Pro mėnulį ir žvaigždes
Leidžiuos į erdves,
Šalin užbėgusį man už akių Sietyną!
Šalin Paukščių kelius, kurie po kojų pasipynę!

Teofilis Tilvytis
1923 m. išspausdino pirmuosius eilėraščius. 1924–1925 m. mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje, vaidino „Vilkolakio“ teatro spektakliuose.
Nuo 1926 m. bendradarbiavo su keturvėjininkais, vėliau dirbo redaktoriumi.

1941 m. užėjus vokiečiams, kalintas Pravieniškių koncentracijos stovykloje.
1944–1945 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. 1958–1969 m. Lietuvos SSR taikos gynimo komiteto pirmininkas. 1947–1963 m. LSSR AT deputatas. [2][3]
Populiarumo susilaukė literatūrinėmis parodijomis – rinkiniais „Trys grenadieriai“ (1926), „Nuo Maironies iki manęs“ (1929).
Jo kūrybai būdinga efektinga parodijos ir satyros žanrų plėtotė, komizmo raiškos įvairovė.
ANYKŠČIŲ ŠILELIS

Parodija

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę,
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo,
Kai pardavimas viešas prasidėjo?
Ir senos pušys svyravo, braškėjo
O iš to viso štai kas paaiškėjo:
Visa prapuolė, tik ant lauko pliko
Vienas eigulys su urėdu liko.

***

Miškan, būdavo eina, tai net akį veria:
Girininkas medžioja, eigulys pusbonkį geria,
Kad net, širdžiai apsalus, nekartą dūmoji,
Kiba šilelį koks kipšas apstojo?
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna,
Kur tik uostai, vis miela: kyšiai nosį trina.
Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia,
Kur tik eini vis matai – šamarlioką spaudžia.


Teofilis Tilvytis. Poema „Artojėliai“
(1930)

Grįžo mylimasis,
Grįžo nebe tas.
Verkia geltonkasės
Skindamos rūtas.

Geltonkase, būk gera —
Petro gyvo nebėra.
Petro žemėj nebėra —
Tra - ra - ra, tra - ra - ra.

Tak - tak - tak!
Bum - bum - bum!
Petras keliasi dangun.
Petras skubina dangun —
Bum - bum - bum!
Bum - bum - bum!


MAIRONIŠKAI

Kur šiandiena jisai?
Pasakysiu drąsiai —
jis vaikšto po senąjį miestą.
Jis lig tol nedainuos,
kol Skvireckas neduos
kokios vyskupijos, ar sviesto.

Kas iš tos Lietuvos,
jei ji laikosi vos —
kunigų neprileidžia prie vairo.
Voldemaras gabus
dar ilgokai pabus —
nuliūliuos mūs tėvynę į kairę.


Ar nebenumanau,
o gal jau pasenau,
nejau taip ir žus idealas?
Nebe tie jau laikai,
nebe tie klierikai,
nebeklauso vyresnio ir galas.

Ar giedra, ar palys —
miega bočių šalis,
užmigo štai Jakštas, Maironis...
Kur šiandiena jinai? —
Gal ir ji laikinai,
kaip šneka dabar visi žmonės?..
Avangardui būdinga
1. Miesto tema
2. Kuria naujadarus
3. Eksperimentuoja su naujais žodžiais
4. Ironija
5. Šokiravimo maniera

Keturvėjininkai kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą, maištavo pries savo meto vyresniąją rašytojų kartą.
Keturvėjininkai − XX a. 3 dešimtmečio Lietuvos rašytojų avangardistų grupė.
• Labai ryški laisvės dvasia
• Naujų formų ieškojimas, apstulbinimas
• Avangardą sudarė daug įvairių atšakų (ekspresionizmas, futurizmas, kubizmas...)

„Tai buvo laikas, kai literatūra tampa gyvenimu“- M.Martinaitis
Šaltiniai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekspresionizmas#Lietuvi.C5.B3_.C5.BEymiausi_ra.C5.A1ytojai_ekspresionistai
http://www.mokslas.net/lietuviu-kalba/ekspresionizmas-ir-jam-budingi-bruozai/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekspresionizmas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Futurizmas
http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1416

http://www.tekstai.lt/tekstu-naujienos/7461-saulius-keturakis-avangardistineje-poezijoje
http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1270
http://lt.wikipedia.org/wiki/Teofilis_Tilvytis
http://www.tekstai.lt/component/content/category/202-keturi-vejai.html
http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Juozas_Tysliava_skaito_eil%C4%97ra%C5%A1t%C4%AF_Naktis_i%C5%A1_okeano.LHP814.mp3
Full transcript