Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Samanos

8 kl
by

Aurutė Stasiulienė

on 18 December 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Samanos

Vasaros viduryje gegužlinio viršūnėje užauga dėžutės. Jose subręsta sporos, kuriomis samanos dauginasi. Sporas išnešioja vėjas. Patekusios į palankias sąlygas sporos sudygsta.
Samanos – paprastos sandaros augalai
Miško samana gegužlinis
Stiebas 20-30 cm aukščio, status, tankiai apaugęs mažais žaliais lapeliais. Apatinė stiebo dalis apaugusi rudos spalvos rizoidais. Jais gegužlinis tik įsitvirtina dirvoje, o vandenį siurbia stiebais ir lapais.
Samanos yra paprastos sandaros augalai.Jos turi netikras šaknis – rizoidus, stiebą ir lapus, kuriuose yra pigmento chlorofilo. Samanos neturi vandens ir rėtinių indų, todėl vanduo ir jame ištirpusios neorganinės medžiagos skverbiasi iš ląstelės į ląstelę.
SAMANOS
Samanos – tai pirmieji augalai, kurie apsigyveno drėgname plikame dirvožemyje. Kadangi įsišaknyti joms reikia nedaug arba visai nereikia jokio dirvožemio, jos geba augti ant plikos uolos, medžių žievės ir netgi pastatų
Lietuvoje labai dažnas. Auga puriomis tankiomis žaliomis vejomis įvairių tipų miškuose ir aukštapelkės
Samanų įvairovė
Kiminai
Stiebas gausiai šakotas. Viršutinėje dalyje šakutės labai tankios ir sudaro galvutę. Lapai begysliai, sudaryti iš dvejopų ląstelių.
Kiminai auga įvairių tipų pelkėse, dažniausiai puriomis, šviesiomis vejomis. Kiminai neturi nei šaknų, nei rizoidų. Atmosferinį vandenį sugeria visu kūno paviršiumi, todėl sukaupia 20-30 kartų daugiau vandens, negu patys sveria.
Lapeliai sudaryti iš dvejopų ląstelių: chlorofilinių (jos labai siauros, žalios spalvos) ir vandeninių (platesnės ir bespalvės, įsiterpusios tarp chlorofilinių). Žaliosiose ląstelėse vyksta fotosintezė. Tarp žaliųjų ląstelių išsidėsčiusios didelės ir skaidrios ląstelės. Jos negyvos ir jose kaupiamas vanduo.
skaidriosios ląstelės
žaliosios ląstelės
Kiminų viršūnėlės auga aukštyn, o apatinės dalys apmiršta. Samanos išskiria rūgščių, kurios neleidžia vystytis puvimo bakterijoms. Mažai deguonies turinčioje aplinkoje apmirusios kiminų dalys visai nesuskaidomos ir pamažu slūgsta. Ilgainiui susidaro durpės.
Samanų reikšmė
Samanos ir kerpės ardo uolenas, todėl yra svarbios dirvodarai.
Samanos sulaiko drėgmę ir saugo nuo išdžiuvimo grybieną.
Smulkūs gyvūnai samanose randa prieglobstį, iš jų lizdus suka voverės, miško paukščiai.
Kimininės pelkės pavasarį sugeria drėgmę, o vasarą ją po truputį atiduoda.
Full transcript