Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Žydų papročiai ir tradicijos

No description
by

Karolina Šmitaitė

on 12 May 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Žydų papročiai ir tradicijos

Žydai - tauta, kilusi iš senųjų semitų genčių. Dažniausiai žydais vadinami judaizmo išpažinėjai, taip pat žydų tautybės ir kultūros atstovai. „Žydų tauta“ pačių žydų suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra labiau susijusi su tikinčiaisiais ir labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys.
Žydų tauta
Žydų šventės
Šabas
Chanuka
Purim
Šavuot
Pesach
ir kitos.
Šabas
Šabas – diena, kuomet kas savaitę yra atnaujinamas ryšys su Aukščiausiuoju ir primenami Jo nuopelnai visai žmonijai (pasaulio sukūrimas) bei Izraelio tautai atskirai (išėjimas iš Egipto). Draudimo dirbti šabo metu išimtis galioja tuo atveju, jei iškyla pavojus gyvybei ir sveikatai. Pirmiausia tai paaiškinama tuo, jog šabo dieną yra atnaujinami šeimos ryšiai, atsiveria erdvė bendravimui su artimaisiais ir draugais. Paruošusios šabo vakarienę, moterys uždega žvakes – arba dvi (dėl dviejų priesakų: „atsiminti“ ir „švęsti“ šabą) arba tiek, kiek yra šeimos narių.
Apie žydus
Žydai buvo gana išdidūs, nors ir kuklūs, draugiški, nuolaidūs, labai nuoširdūs žmonės. Tarp jų mažai būdavo girtuoklių, rūkalių, chuliganų. Dažnai žydai minimi kaip darbštūs, protingi, išsilavinę žmonės. Jų – aukšta kultūra. Jie labai pasitikėdavo žmonėmis – ne taip, kaip dabar. Dabar žmonės uždari, nepasitiki kitais. Seniau ir žydas buvo draugas, ir kunigas. Žydų namai mediniai, mūriniai. Aplink gėlynai, viduje keletas gražių baldų. Visur tvarka, švara.
Karolina ir Akvilė IIg. kl.
Žydų papročiai ir tradicijos
Chanuka
Šavuot
Purim
Pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena, aštuonias dienas yra švenčiama Chanuka (hebr. atsinaujinimas, apšvietimas), skirta pergalingam Judėjos sukilimui prieš helenistinę valdžią, kuris įvyko II a.pr.Kr., paminėti. Chanukos, kuri dar yra vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia Dievui ištikimos tautos pergalės aspektą. Kiekvieną dieną žvakės yra uždegamos specialioje aštuonių žvakių žvakidėje – chanukijoje: pirmąją dieną – viena, antrąją – dvi, kol aštuntąją dieną uždegamos visos aštuonios žvakės. Chanukos šventės dienomis yra įprasta valgyti sklindžius, spurgas ir kitus aliejuje pagamintus patiekalus.
Pirmąjį pavasario mėnesį, 14-ąją ir 15-ąją dieną, yra švenčiama linksma ir visų mėgstama Purim (hebr. „burtai“) šventė. Šventės istorija yra užfiksuota biblinėje Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie išnaikinimą, grėsusį Persijoje gyvenusiems žydams, bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Šventės ritualai atskleidžia žydų bendruomenės vieningumą: dalinamos dovanos vargšams, šventinės dovanos yra siunčiamos iš namų į namus. Purim šventės metu nepasninkaujama, o nešiojantys gedulą šią dieną jį atideda. Rengiamos puotos, kurių metu nebijoma padauginti alkoholio.
Šavuot šventės metu yra prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamas Toros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami. Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių. Ši šventė, panašiai kaip Sukot ir Pesach, turi ryšį su gamtine dykumos ir Izraelio žemės aplinka – šią dieną sinagoga yra puošiama žalumynais ir gėlėmis.
Pesach
Kiti „Pesach“ šventės pavadinimai: pavasario šventė, mūsų laisvės laikas, macos šventė. Visi šie epitetai žymi skirtingus septynerių dienų šventės aspektus. Visą šventės laikotarpį nevalgoma jokia rauginta duona arba raugo turintys produktai, todėl pasiruošimas šventei prasideda nuo macų kepimo – plokščių, neraugintos tešlos paplotėlių, kurie šventei suteikė dar vieną pavadinimą. Reikalavimas septynias dienas valgyti macas remiasi Biblijos fragmentu; tokiu būdu buvo įprasmintas prisiminimas apie greitą išėjimą iš Egipto, kai tešla duonai net nesuspėdavo iškilti.
Keletas įdomybių
•Žydų vestuvių ritualai, tradicijos gerokai skyrėsi nuo lietuviškų. Žydų tautybės merginos dar nepilnametės ištekėdavo už vyresnių vaikinų.
•Kai žydai laidodavo artimą žmogų, karstas visada būdavo atidengtas, o žmogų išimdavo. Ant jo galvos uždėdavo nors šuke, kad nesugrįžtų siela ir tik tada laidodavo.
•Jei mergina neištekėjusi, sakoma, kad neturi sielos. Kapinėse vyrai melsdavosi, o moterys verkdavo.
•Nuėję prie upelio, ant tilto išversdavo savo kišenes, tikėdavę taip atsikratę nuodėmių.

Pabaiga.
Full transcript