Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Lietuvių rašytojų slapyvardžiai

No description
by

Goda Levinskaitė

on 25 March 2015

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Lietuvių rašytojų slapyvardžiai

Lietuviškieji slapyvardžiai
Jonas
Jablonskis
Vydūnas
Šatrijos Ragana
Solomėja Nėris
Maironis
Liūnė Sutema
Alfonsas Nyka - Niliūnas
Vytė Nemunėlis
Bitė
Balys Sruoga
Putinas
Vaižgantas
Gyveno ir kūrė spaudos draudimo metais.

Klierikas Jonas Mačiulis pirmąjį savo eilėraštį "Lietuvos vargas" išspausdino 1885 metais, pasirašydamas slapyvardžiu
Zvalionis.

1891 metais
Stanislovo Zanavyko
slapyvardžiu pasirašyta Tilžėje išeina jo "Lietuvos vistorija arba apsakymai apie Lietuvos praeigą".
"Terp skausmų į garbę" - poemą baigęs 1893 m. balandžio 23 d., pasirašė nauju slapyvardžiu
St. Garnys
.
1895 metais "Pavasario balsų" I-oji laida pasirašyta
St. Maironio
slapyvardžiu. (
St
čia yra inicialai autoriaus mėgiamo Stanislovo, kuriuo jis buvo "birmavotas").
Prigijo
Maironio
slapyvardis, biografų siejamas su poeto gimtinės vietovardžiais – Maironių, Maironiškių kaimų vardais.

1907 m. pasirinkta
Vydūno
literatūrinė pavardė atspindi didįjį tikslą – atskleisti visos tautos žmonėms tai, ką esmingo mąstytojas ir menininkas yra suvokęs, išvydęs.
Jo dramų pagrindinių veikėjų varduose taip pat pasikartoja dalelytė „vyd“ (Tautvyda, Milvydas, Vidė, Grožvyda).
Juozas Tumas neatsitiktinai slapyvardžiu pasirinko
Vaižganto
vardą. Lietuvių mitologijoje Vaižgantas yra žemės dievybė, augalijos atsinaujinimo, gaivališkojo prado reiškėjas.
Kartu tai dievybė, tarpininkaujanti tarp Gamtos ir Kultūros (Algirdas Julius Greimas).
Toks yra ir
Tumas-Vaižgantas
, – „žemės ir prigimties jėgų poetas, o kartu dvasinio prado, žmogiškos kūrybos, tautos kultūros aukštintojas“ (Vanda Zaborskaitė).
Parengė: Goda Levinskaitė IIc kl.
Gyveno spaudos draudimo laikotarpiu.
Turėjo daugiau kaip 50 slapyvardžių.

Jam būdingi tikrieji pseudonimai, kuriuos įvairiausiais būdais susikurdavo pats:
Populiariausias –
Rygiškių Jonas
– sudarytas iš tikrojo vardo ir vaikystės kaimo pavadinimo (geonimas).
Pirmoji publikacija „Aušroje“ 1883 m. pasirašyta kriptonimu
K.J.
Slapyvardžiai
Obelaitis Kaz., Obelaitis K., Jonas Obuol.
, yra pavardės pažodinis vertimas iš rusų kalbos.
Užfiksuotas etnonimas (slapyvardis susijęs su tautybe ar etnine grupe) –
Ant. Žemaitis.
Gausu frenonimų (slapyvardžių, nusakančių charakterio bruožus) –
Nenuorama, Pikčiurna, A. Pipiras, Peštukas, Kibilda, Gerulaitis.

Yra pasirašęs patronimais (slapyvardžiais, pasidarytais iš tėvo ar mamos pavardžių), socialiniais arba profesiniais pseudonimais (
Mokytojas, Kalbos mokytojas, Nemoksleivis
); pseudoginimais (slapyvardžiai, kai vyrai pasirašo kaip moterys), taip pat iš pravardės kilusiu slapyvardžiu.

Jonas Jablonskis (1860-1930)- kalbininkas, bendrinės kalbos kūrėjas
Jonas Mačiulis (1862–1932) –
Maironis
- poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius.
Juozas Tumas -
Vaižgantas
(1869–1933) -viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas
Gabrielė Petkevičaitė -
Bitė
(1861-1943) – viena iš pirmųjų ir ryškiausių besikuriančios lietuviškos visuomenės veikėjų, publicistė, lietuviškų laikraščių bendradarbė, rašytoja, pedagogė, filantropė
Zinaida Nagytė-Katiliškienė (1927-2013) -
Liūnė Sutema
-išeivijos poetė
Vincas Mykolaitis-
Putinas
(1893–1967) – vienas žymiausių lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas ir teoretikas
Vilhelmas Storosta (1868–1953) -
Vydūnas
– didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas
Bernardas Brazdžionis (1907–2002) – vienas populiariausių lietuvių poetų
Vytės Nemunėlio
literatūrinį slapyvardį poetas pasirinko savo parašytoms vaikiškoms knygelėms (žymiausia -Meškiukas Rudnosiukas). Vytė – pagal kunigaikštį Vytautą, o Nemunėlis – pagal Šiaurės Lietuvos upę, čia turinčią 151 km ilgį. (Latvijoje šios upės tęsinys vadinamas Memele.)
Kritikinius literatūros straipsnius poetas pasirašydavo
J.Brazaičio ar J.Stebeikio
slapyvardžiais.
Dar sutinkami
B.Nardžio Brazdžionio
bei
Jaunojo Vaidevučio
slapyvardžiai.
Salomėja Bačinskaitė-Bučienė (1904–1945) –
Salomėja Nėris
- lietuvių lyrikė, subtiliausiai perteikusi moteriškąjį pasaulio jutimą, gyvenimo džiaugsmą ir skausmą
Iš pradžių Salomėja pasirinko
Liūdytės
slapyvardį - liūdesio, liūdnumo, liūdinčiosios ženklą.
Vėliau poetė Salomėja Bačinskaitė rašėsi
Neris, S. Neris, Saliomėja Nėris, Salomeja Neris, Salomeja Nerys,
kol pagaliau surado grynuolį, atitinkantį jos kūrybines aspiracijas ir turiniu, ir forma, -
Salomėja Nėris.
Be abejonės, tai Lietuvos upės Neries vardas.
Neries vardas lietuvių kultūroje turi daug asociacijų– ir kalbinių, ir mitologinių. Kalbininkų nuomone, Neries daryba susijusi su „nerti“ (grimzti į vandenį, plaukti vandenyje). Kūryba yra gramzdinanti; galia, kuria žmonija siekiasi savo pradžios, kad ji nebūtų užmiršta.
Marija Pečkauskaitė (1877–1930) –
Šatrijos Ragana
- rašytoja, pedagogė, labdarė
Balys Sruoga (1896-1947) – poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas.
Alfonsas Čipkus (1919-2015) -
Alfonsas Nyka-Niliūnas
– poetas, kritikas, vertėjas, vienas iš svarbiausių lietuvių emigracijos rašytojų
Gimė ir subrendo nepriklausomoje Lietuvoje, o kūrė karo, okupacijų ir emigracijos sąlygomis.
Istorinės aplinkybės: besitęsianti Lietuvos okupacija, užkertanti kelią grįžti į tėvynę ne tik fiziškai, bet ir savo kūriniais, išeivių bendruomenės amerikonėjimas, bičiulių ir bendražygių mirtys, žinoma, ir laikas, blukinantis prisiminimus.
Šio pasaulėvaizdžio žodžiai raktai – išnykimas ir nihil arba
nyka
ir
nil
(gal iš čia truputį per status poeto slapyvardis).
Savo kūrinius publikavo
Liūnės Sutemos
slapyvardžiu, kuris puikiai apibūdina atšiaurų jos eilėraščių gamtovaizdį.
Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja.
Šatrijos Raganos
slapyvardžiu debiutavo 1896 m., laikraštyje „Varpas" su trijų prozinių miniatiūrų ciklu „Margi paveikslėliai“.
Pasirinkti tokį slapyvardį paskatino Povilas Višinskis.
Slapyvardis kildinamas iš pravardės - autorė artimųjų buvo vadinama „raganėle".
Seinų kunigų seminarijoje parašė pirmą savo eilėraštį „Putinai“.
Nuo 1911 m. ėmė spausdinti savo kūrybą
Putino
slapyvardžiu.
1885-1886 m. mokėsi bitininkystės kursuose Deltuvoje (iš čia ir slapyvardis
Bitė
).
1891 m. „Varpo“ 7-ajame nr. pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu.
Balys Sruoga turėjo per 100 slapyvardžių.
Prisidengęs jais, polemizavo pats su savimi: gyrė, kritikavo, šaipėsi.
Visą savo gyvenimą Sruoga jautė aistrą įvairiausioms teatralizuotoms mistifikacijoms, ekstravagantiškoms išdaigoms, žodžiu: gyvenimui – teatrui.
Jo pasirinkti slapyvardžiai turbūt irgi savotiška mistifikacijos forma (teatras, kaukės). Štai keletas jų:
Sirakuzinas, Padegėlis Kasmatė, Ašigalis, Mucius Scevola, Svajus, Akėčkuolis, Tut-Anch-Amonas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Homunculus.
Full transcript