Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Saturnas

No description
by

Martyna Žukaitė

on 26 May 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Saturnas

Saturnas
Saturnas
Saturnas (senovės lietuvių vadintas Sėlija) – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano). Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės.
Saturnas- milžiniškas dujų ir skysčių rutulys su išsipūtusia pusiaujo sritimi ir vidiniu energijos šaltiniu.
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km.
Aplink Saulę apsisuka per 29,46 metus. Aplink savo ašį apsisuka per 10,66 valandos. Turi žiedų sistemą. Jo sukimosi ašis pasvirusi į orbitos plokštumą 26,7 ° truputį daugiau nei Žemės ašis.
Planeta plika akimi dangaus skliaute matoma kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0,4 iki 1,3 ryškio. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Po storu debesų sluoksniu prasideda 32 000 km storio skysto molekulinio vandenilio. Dar giliau yra 12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, o po juo — 16 000 km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatų bei vandens, metano ir amoniako ledų. Saturno centre temperatūra turėtų būti apie 20 000 °C.

Įdomiausias Saturno elementas — pusiaujo plokštumoje planetą juosiantys žiedai, kuriuos 1610 m. pastebėjo G. Galilėjus, bet manė, kad tai palydovai. 1656 m. Ch Huigensas įrodė, kad tai žiedai. Yra žinomi 7 pagrindiniai žiedai, sudaryti iš daugybės įvairaus dydžio ledo gabalėlių, kurie aplink planetą skrieja tarsi maži mėnuliukai. Bendras žiedų plotis siekia daugiau kaip 400 000 km, o storis — vos 1 km. Automatinė kosminė stotis „Voyager" pateikė informacijos, kad svarbiausi žiedai susideda iš siauresnių žiedų ir atrodo lyg ilgai grojanti plokštelė.

Orbitos charakteristikos
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas nuo Saulės 1 426 725 413 km
Perihelis 1 349 467 375 km
Afelis 1 503 983 449 km
Ekscentricitetas 0,054 150 60
Apskriejimo periodas 10 756,1995 d.
Sinodinis periodas 378,10 d.
Greitis orbitoje, km/s
min 9,137
vid 9,639
max 10,138


Pusiaujo skersmuo 120 536 km
Paviršiaus plotas 4,27×1010 kv.km
Tūris 8,27×1014 kub.km
Masė 5,6846×1026 kg
Vidutinis tankis 0,6873 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis 8,96 m/s²
Antrasis kosminis greitis 35,49 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas 10 val. 47 min. 6 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis 35500 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 23,73 °
Paviršiaus temperatūra,
min 82 K
vid 143 K
Palydovų skaičius 60

Atmosferos slėgis, MPa 0,14
Vandenilis >93 %
Helis >5 %
Metanas 0,2 %
Vandens garai 0,1 %
Amoniakas (NH3) 0,01 %
Etanas (C2H6) 0,0005 %
Fosfinas (PH3) 0,0001 %
Atmosferos charakteristikos
Fizinės charakteristikos
Jo pusiaujinis skersmuo 120000 km, ašigalinis – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens, ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
Palydovai
Saturnas turi mažiausiai 62 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: Titanas, Panas, Atlantas, Prometėjas, Pandora, Epimetėjas, Janas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, Rėja, Hiperionas, Japetas, Febė. Didžiausias jų — Titanas — dydžiu nenusileidžia Merkurijui.
Titanas
Tai vienintelis Saulės sistemos planetų palydovas, turįs 250 km storio atmosferą, sudarytą daugiausia iš azoto.Mokslininkai įsitikinę, kad jame pirmąkart pavyko užfiksuoti skysčio bangas už Žemės ribų. Raibulius jie pastebėjo Titano paviršiuje, jūroje, vadinamoje Punga Mare.
Tiesa, Titano jūrose teliūškuoja ne vanduo, o angliavandeniliai – tokie kaip metanas ir etanas.
Hiperionas
Febė
Japetas
Arielis
Oberonas
Miranda
Saturno žiedų plokštumo kitimas. Dėl šios priežasties Saturno žiedai iš Žemės ne visada matomi gerai.
Saturno simbolis

Kiekvienas iš septynių žiedų sudarytas iš tūkstančių dar plonesnių koncentrinių žiedelių. Pro teleskopą matomi tik ryškiausi trys žiedai, kurių bendras plotis apie 70000 km. Pagal nuotolį nuo Saturno žiedai išsidėstę taip:
D žiedas (67—73 tūkst. km nuo Saturno centro),
C žiedas (73—90 tūkst. km),
B žiedas (91,9—117,4 tūkst. km),
A žiedas (121,9—136,6 tūkst. km),
F žiedas (~140,5 tūkst. km, plotis ~100 km),
G žiedas (~170 tūkst. km),
E žiedas (180—480 tūkst. km).
Dionė
Rėja
Tetija
Šiauriniame poliuje pastebėta šešiakampė debesų sistema.
Planetos skersmuo didesnis negu Žemės 10 kartų, o masė — 95 kartus. Saturno rutulyje tilptų net 764 Žemės dydžio planetos. Vidutinis tankis 0,7 g/cm3. Taigi Saturnas vidutiniškai yra lengvesnis už vandenį. Vandenyje jis plūduriuotų.
Kintanti Pietų ašigalio pašvaistė
http://www.space.com/24648-saturn-s-auroras-dance-in-360-degree-nasa-video.html
Plika akimi saturną galima stebėti apie 10 mėn. per metus. Jis panašus į žvaigždę ir viename zodiako užtrunka maždaug 2,5 metų. Saturno žiedus galima pamatyti tik pro teleskopą.
Orai
Žiūrint į Saturną iš žemės, galima pastebėti , kad viršutiniuose atmosferos sluoksniuose kartais pasirodo dėmės - milžiniškos šviesaus amoniako ledo audros. Jos kyla maždaug kas 30metų, kai į šiaurės pusrutulį atkeliauja vidurvasaris, bet jų priežastis iki šiol nėra aiški.
Saturne gan dažnai vyksta audros. 2011 metais buvo kilusi viena iš didžiausių. Pačioje intensyvumo viršūnėje audra generavo daugiau nei po 10 žaibo išlydžių per sekundę.

Ačiū už dėmėsį :)
Keli didžiausi palydovai
Full transcript