Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Verslumo ugdymas aktyviai ir linksmai

Asta Sakalienė www.astosklase.lt
by

Asta Sakalienė

on 15 February 2014

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Verslumo ugdymas aktyviai ir linksmai

"To talk in an excited
or nervous manner."
A micro-blogging service that allows people to type in short messages or status updates that can be read by people following them
Verslumo ugdymas
aktyviai ir linksmai
Verslumas, finansinis raštingumas, ekonomikos pagrindai yra integruojami ne tik į įvairių dalykų pamokas, bet jų mokomasi ir neformalaus švietimo užsiėmimų metu, kai teorinės žinios įtvirtinamos praktinėje veikloje.
seminarų medžiaga, metodinė literatūra (pvz.: „Pirmieji finansiniai įgūdžiai“, „Pasirinkimų šalis“, „Žingsnelis į ekonomiką“ ir kt.) - šaunios idėjos pamokoms ir ne tik...
Maloni staigmena
Išsiaiškinome, kas yra laisvė rinktis, aptarėme reklamos poveikį vaikams, vaikų apsisprendimo pirkti prekes motyvus. Kūrėme piniginės reklamą.
ASTA SAKALIENĖ
pradinių klasių mokytoja metodininkė,
Panevėžio ,,Vilties" pagrindinė mokykla

2012-08-30
Ačiū už dėmesį!
Finansinio raštingumo olimpiada
,,Spalviukai"
I etapas
II etapas
III etapas
Neformalaus švietimo užsiėmimai
„Žingsnelis į ekonomiką“
vyksta kartą per savaitę 2-4 klasių mokiniams.
„Kaip taupyti pinigus?“
Užsiėmimų metu daug kalbame apie pinigus ir jų taupymą. Todėl išrinkti penkis populiariausius taupymo būdus buvo nesudėtinga.
Visi mokiniai savo mintis išdėstė lapeliuose, po to rinkome bendras, pasikartojančias idėjas, diskutavome, kokius penkis taupymo būdus pristatysime.

Sukūrėme filmuką.
„Kaip užsidirbti pinigų?“

Šią užduotį teko atlikti per mokinių atostogas ir šalčius. Problema, kaip gi mums susitikti?

Sukūrėme antrąjį filmuką.

Nusprendėme bendrauti virtualiai. Reikėjo gerai apgalvoti ir savo idėjas, kaip galėtume užsidirbti pinigų, pateikti mokytojai elektroniniu paštu.
„Planas, kaip per tris mėnesius klasei sutaupyti 1000 litų“
Pirmiausia teko visiems susitarti šiais klausimais:
Kaip uždirbti?
Kaip taupyti?
Kaip apskaičiuoti?
Kaip bendradarbiauti taupant?
Išsikėlėme tikslą, atlikome apklausas, numatėme galimas kliūtis, susiplanavome veiklą ir pasiryžome įgyvendinti naują idėją.
Su planu supažindinome ir tėvelius. Gavome jų pritarimą!
Atlikome namų darbą - sukūrėme filmuką.
Smagu, kad idėja nesprogo it muilo burbulas. Mes planą įgyvendinome sėkmingai. Sutaupėme tūkstantį litų!
Kartu su tėveliais vykome į Tėrvetės parką Latvijoje.
Panevėžio apskrities pradinių klasių mokinių projektinių darbų konferencijoje „Mūs duonelė kasdieninė“ pristatytas klasės projektas „Prašydamas sveikatos – duonos prašyk“.
Kalbėjome apie sveikos mitybos įpročius.
Rinkome informaciją apie AB „Vilniaus duonos“ produkciją, jos naudą, paklausą, apklausėme visų klasės mokinių šeimas, išsirinkome vieną produktą.
Atlikome tyrimą „Ką rinktis: bulvių traškučius ar duonos traškučius?“.
Sudarėme penkių žingsnių sistemą, tai yra stengėmės priimti geriausią sprendimą. Pirmiausia užrašėme problemą, išvardinome alternatyvas. Po to nustatėme kriterijus, kuriais remiantis įvertinome kiekvienos alternatyvos gerąsias ir blogąsias savybes. Suskaičiavome pliusus ir minusus bei padarėme išvadą, kad sveikiau yra valgyti duonos traškučius.
Ūkio banko Panevėžio Žaros klientų aptarnavimo skyriuje dalyvavome pamokėlėje apie banko veiklą.
Nagrinėjome valiutų kursų lentą, apžiūrėjome ir išbandėme pinigų skaičiavimo, tikrinimo, rišimo aparatus, bandėme skaičiuoti specialia skaičiavimo mašinėle. Sužinojome, kokios yra banko funkcijos.
Pamokėlės pabaigoje mums įteikti jaunojo bankininko diplomai ir skirta „Saldžioji bankininko užduotis“ – per vasaros atostogas sugalvoti, kokiam daiktui norėtumėme taupyti ir kaip tai galėtumėme padaryti.
Pirmiausia nusistatėme finansinį tikslą, sugalvojome, kokį daiktą norėsime įsigyti ir jam taupėme. Smagu, kad daugeliui mokinių iš tiesų pavyko susitaupyti, o vėliau ir norimą daiktą įsigyti.
Taip pat atlikome ir kūrybinį darbą, rašėme rašinėlius.
http://aivaweb.lt/content/page.php?go=go&pg_kodas=.000007251.000080063.000006473.000079333&user_id=3720&protectid=637892419604326831&preview=preview&article=more
Savo patirtimi ir įspūdžiais pasidalinome klasės svetainėje:
Susipažinome, kokios yra vaikų ir jaunimo mokėjimo kortelės, kur jas galima išsiimti, kaip jos padeda valdyti dienpinigius ar santaupas, kokie yra jų privalumai ir trūkumai.
Po to fantazavome, kokio dizaino banko korteles norėtumėme turėti, jas dekoravome, piešėme.
Lankėmės meninio stiklo studijoje, UAB „Glasremis“, kur apžiūrėjome įvairių dydžių, formų ir savito dizaino dekoratyvines stiklo formas, stiklo skulptūras.
Susipažinome su dizainerio, stiklapūčio profesija.
Stebėjome, kaip stiklapūčiai formavo gaminį rankiniu būdu, tempė lydytą stiklą, išpūtė reikiamą jo formą, parinko spalvą.
Vykome į JAV stiklo menininko Marko Eckstrand kūrybines dirbtuves Panevėžyje. Čia jau patys gaminome darbelius iš stiklo mamytėms.
Kadangi stiklas labai brangus, atvežtas net iš JAV, menininkas prašė jį taupyti.
Susipažinome ne tik su stiklo savybėmis, bet ir su saugaus elgesio su stiklu ir darbo įrankiais taisyklėmis.

Vykome į Panevėžio centrinį paštą.
Pirmiausia nusipirkome pašto ženkliukus, juos užklijavome ant vokų, taisyklingai užrašėme gavėjo ir siuntėjo adresus.
Darbuotoja papasakojo apie laiško kelią, sužinojome, kiek ilgai jis turi keliauti, kol pasiekia reikiamą adresatą, kas sudaro pašto ženkliuko kainą.
Tuomet aprodė ir pašto patalpas. Buvo smalsu pamatyti, kaip yra rūšiuojami laiškai, siuntiniai, kaip jie pakuojami į didelius maišus, kaip antspauduojami. Mokiniai turėjo galimybę užsidėti kalėdinį antspaudą ir voką įdėti į Šilutei skirtą langelį.
Vykome į Kėdainiuose įsikūrusią UAB „Vikeda“. Susipažinome su įmonės produkcija, sužinojome, kaip gaminami „Dadu“ ledai, iš kur kilo toks ledų pavadinimas, į kokias šalis yra eksportuojami ledai, kaip kuriami nauji ledų skoniai, kiek įmonėje dirba darbuotojų, kiek ledų pagaminama per parą ir t.t. Apžiūrėjome gamybos, pakavimo, surinkimo linijas, šaldytuvą, sandėlius.
Mokykloje kasmet tradiciškai šurmuliuoja Kaziuko mugė.
Koridoriuose įsikuria pradinukai tautodailininkai ir amatininkai, kurie siūlo įvairiausius gaminius: nuo rankų darbo papuošalų, medžio drožinių, pintinių, nėrinių, molinukų, žaislų, atvirukų, lankstinių iki medumi ir cukrumi gardintų meduolių, pyragų, sausainių, vaflių, saldainių.
Visi laukia savo pirkėjų. Mokiniai kruopščiai ruošiasi renginiui, gamina ne tik prekes, bet ir kuria reklamas savo prekėms. O mugės metu jas giria, kūrybiškai kviečia pirkti.
Į šventę ateina tėveliai ir seneliai!
Po mugės skaičiuojamas pelnas.
Dalyvavome edukaciniame projekte „Pažink banką“.
Žaisdami, atsakinėdami į Danske banko darbuotojų į klausimus, atlikdami įvairias užduotis, dalyvaudami viktorinose mes susipažinome su pinigų atsiradimu, įvairia šalių valiuta, bankų kilme, jų veikla, funkcijomis.
Įvairūs susitikimai, praktiniai, darbai, renginiai, tyrimai, apklausos, ekskursijos, projektai, konferencijos, konkursai ir olimpiados tobulina asmenines, socialines, vadybines, dalykines, pažinimo, komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei mokėjimo mokytis kompetencijas, moko, kaip turimas žinias galima pritaikyti kasdieniame ar profesiniame gyvenime.
Mokinių noras lankyti ekonomikos būrelį, jų kūrybinės idėjos, aktyvumas, iniciatyvumas, veiklumas, savarankiškumas, gebėjimas stebėti, analizuoti, planuoti, daryti išvadas, pasitikėjimas savimi ir komanda, bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant užsibrėžto tikslo rodo, jog jie žengia pirmuosius žingsnius link verslumo, link sėkmingo darbo ateityje ir savo profesijos išmanymo.
Ačiū už dėmesį!
Verslumui ugdyti tinka visi aktyvūs mokymo(si) metodai ir būdai. Yra organizuojami pokalbiai, grupiniai darbai, susitikimai, išvykos, ruošiami spektakliai ir renginiai. Vykdomi projektai, dalyvaujama konkursuose, konferencijose.
pvz.
Visos užduotys ugdė mokinių kūrybingumą pateikiant kuo įdomesnius pasiūlymus, atsakomybę už prisiimtas veiklas, už numatyto tikslo siekimą, mokė argumentuotai išreikšti savo poreikius, realiai vertinti aplinkybes, rizikuoti priimant sprendimus, individualiai ir kolektyviai planuoti, organizuoti ir kokybiškai įgyvendinti numatytus darbus, suteikė galimybę patirti sėkmės skonį.
Apie verslą, verslumą, profesijas plačiau, giliau ir įdomiau padeda susipažinti susitikimai su bankų atstovais, verslininkais, menininkais ir kitų profesijų atstovais, lankymasis įmonėse.

Skaitėme pasaką „Pirštinėlė“. Aptarėme pagrindinę ekonomikos problemą - stygių. Gaminome pasakos veikėjus: senelę, Simą, mamą, varlytę, pelytę, kiškutį, katiną, lapę, vilką ir mešką. Po to linksmai vaidinome.
Aiškinomės, kad mūsų norai yra labai dideli, tačiau visko turėti neįmanoma, todėl esame priversti rinktis: atsisakyti viena, kad gautume kita. Susipažinome su naujomis sąvokomis: alternatyvos (visi galimi pasirinkimai), alternatyvusis pasirinkimas (pati naudingiausia alternatyva), alternatyvieji kaštai (geriausia atsisakyta alternatyva).
Po to skaitėme pasakojimą „Šis tas iš nieko“. Nagrinėjome, ką Simukas prarado, kai močiutė iš antklodėlės pasiuvo švarką, iš švarko - liemenę, iš liemenės - kaklaraištį, iš jo - nosinę ir iš nosinės - sagą. Visas iškirptas detales suklijavome ant lapo.
Gaminame prekę
Skaitėme pasakojimą ,,Pepės pasirinkimas", aptarėme jos pasirinkimo variantus ir visus sprendimus, kuriuos turėjo padaryti Pepė. Rašėme Pepei laišką, kuriame patarėme, ką ir kodėl ji turėtų pasirinkti.
Išsiaiškinome, ką reiškia ,,leisti" ir ,,taupyti", kas yra išlaidos ir santaupos, alternatyvieji kaštai, pildėme ,,penkių žingsnių" kelią.
Kūrėme ir gaminome taupykles.
Vykome į UAB „Panevėžio spaustuvė“. Susipažinome su spaustuvės teikiamomis paslaugomis ir produktais. Stebėjome, kaip yra gaminamos pakuotės, plakatai. Ekskursiją pradėjome užsakymų priėmimo skyriuje, susipažinome su dizainerio darbu. Toliau vykome į popieriaus sandėlį. Įdomu buvo apžiūrėti visas didžiules mašinas, kurios dirba labai greitai ir tiksliai. Tai spausdinimo, pjaustymo, lankstymo, klijavimo, karpymo, įrišimo ir kitos mašinos. Ekskursijos vadovė Reda pabrėžė, jog šias mašinas valdyti gali tik išsimokslinę ir labai gerai įvairias kalbas mokantys žmonės.
Prisiminėme išteklių rūšis. Išsiaiškinome, kad mokiniai, prekių gamybai naudodami išteklius, tampa gamintojais. Gaminome atšvaitus, organizavome parodą.
Apibrėžėme, kas yra prekės ir paslaugos. Nagrinėdami Pelėnų miesto verslo įmonių katalogą nusprendėme, kuri verslo įmonė teikia paslaugas, o kuri tiekia prekes.
Išsiaiškinome, kas yra logotipas, kam jis reikalingas, koks jis turi būti. Grupėse kūrėme įvairių įmonių logotipus.

Tėveliams vaidinome spektaklį „Naujasis paršelio kaklaraištis“, kurio metu apibendrinome neformalaus švietimo užsiėmimų „Žingsnelis į ekonomiką“ metu išmoktas ekonomines sąvokas: ekonominiai poreikiai, vartotojai, prekės, paslaugos, gamintojai, ištekliai, darbo ištekliai, gamtiniai ištekliai, kapitaliniai ištekliai, išteklių stygius, pasirinkimas, alternatyvieji kaštai, specializacija, tarpusavio priklausomybė, mainai, natūriniai mainai, pinigai, rinka.
Spektaklio metu aktoriai kreipėsi į tėvelius, uždavė įvairius klausimus. Po spektaklio patikrinome, kaip tėveliai suprato kai kurias sąvokas. Smagu, kad ne tik paršelis šio to išmoko savo naujojo kaklaraiščio dėka, bet ir tėveliai prisiminė ekonomikos mokslą.

Aptarėme pono meškino nutikimą. Po to pagal instrukciją gaminome kėdes.
Pirmą kartą buvome amatininkai - gamintojai, kurie prekę gamina vieni nuo pradžios iki galo.
Antrą kartą pasidalijome darbais, todėl kiekvienas atlikome tik tam tikrą darbo dalį, t.y. vienas gamino kojas, kitas - nugarėlę, trečias ją dekoravo, o ketvirtas - klijavo. Šiuo atveju buvome specialistai.
Rezultatus surašėme lentoje. Gavome išvadą, jog darbą pasidalijus darbo našumas (pagamintų kėdžių kiekis) yra didesnis. Po savaitės tęsėme temą. Pagal eiliškumą rikiavome darbus. Po to kartu su ponu meškinu kūrėme savo kėdę, ją pristatėme draugams. Tuomet visi turėjome po vieną balsą ir galėjome nuspręsti, kieno kėdę norėtume pirkti, t.y., kieno kėdė yra paklausiausia.
Pono meškino kėdė

Aptarėme tris išteklių rūšis, naudojamas prekių ir paslaugų gamybai. Mokėmės jas apibūdinti ir atskirti pagal tam tikrus požymius.
Individualiai gaminome įvairias prekes. Po to reikėjo išvardinti, kokius išteklius naudojo prekių gamybai.

Per nurodytą laiką grupelėse iš duotų priemonių gaminome malonią staigmeną - lėkštę, pilną vaisių. Mokiniai turėjo nupiešti visų vaisių kontūrus ir juos nuspalvinti, pasakyti, kam ta lėkštė skirta. Po to pildėme ,,Gautų ir reikalingų išteklių lentelę", diskutavome, kodėl skyrėsi darbo sparta ir galutinio gaminio kokybė.
Skaitėme pasakojimą ,,Pieštuko istorija", piešėme pieštuko gamybos kelią, suskirstėme išteklius pagal išteklių rūšis.
Full transcript