Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

green

No description
by

Mante S

on 29 January 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of green

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Finansų inžinerijos katedra

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ EKONOMINĖ ANALIZĖ IR VERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas

Darbą rengė: Skirmantė Spruntulytė VPV-7
Darbo vadovas: Doc. dr. Rima Tamošiūnienė
Darbo konsultantas: Asist. Skirmantas Šidlauskas

2013 Baigiamojo darbo struktūra Lietuvoje labiausiai paplitusių atsinaujinančių energijos išteklių apžvalga Atsinaujinančių energijos išteklių projektų vertinimo metodu analizė Pasirinktų atsinaujinančios energijos išteklių projektų ekonominė analizė ir vertinimas Darbo aktualumas ir problematika Teoriniai darbo rezultatai PRAKTINIAI DARBO REZULTATAI IŠVADOS IR PASIŪLYMAI AČIŪ UŽ DĖMESĮ! Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir naudojimas Lietuvoje yra puiki galimybė mažinti aplinkos užterštumą, padidinti energijos pasirinkimą, sumažinti energijos nepastovumo galimybę, gauti finansinę naudą, užtikrinti ekonominį šalies stabilumą, mažinti nedarbą, didinti BVP ir labiau išnaudoti šalies ekonominį potencialą.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. biodegalų dalį bendrame šalies transporto kuro balanse padidinti iki 15 proc., o iki 2025 m. – iki 20 proc., ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį pirminės energijos balanse pakelti ne mažiau kaip 20 proc. Lietuva labai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių - Norvegija pagamina 61,1% energijos iš AEI, tuomet seka Švedija – 47,9% ir Latvija pagaminanti 32,6% , o Lietuvoje AEI bendroje energijos pagaminimo sumoje tik pagaminama 19,7% energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

AEI projektų pradinės investicijos yra gerokai didesnės, nei naudojant iškastinį kurą, todėl AEI energijos savikaina yra didesnė, nors patys ištekliai nieko nekainuoja (saulė, vėjas, vanduo), arba yra pigesni nei iškastinis kuras (biomasė). Investuojant į AEI projektus susiduriama su eile problemų, tokių kaip: Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių investicinių projektų vertinimo bazės trūkumai, informacijos prieinamumas ir teisingumas, vertinimo metodo pasirinkimas, asmeninio vertintojo požiūris, daromų prielaidų tikrumas ir kt. Investicinių AEI projektų finansinio efektyvumo rodiklių reikšmės Ateityje vertinant investicinius projektus būtina teisės aktuose ir metodinėse priemonėse nurodyti vienodą visiems projektams taikytiną efektyvumo kriterijų skaičiavimo metodiką.
Siekiant efektyviai įvertinti visus projekto elementus ateityje būtina investicinius projektus vertinti pagal šiuolaikinę metodiką, kuri yra paremta sinergetikos metodologija (kompleksiškai vertinami projekto ekonominiai, finansiniai, socialiniai, ekologiniai, technologiniai ir kt. kriterijai).
Siūlau skatinti atsinaujinančių energijos išteklių projektų, kaip mokslinės disciplinos, plėtrą mokymo įstaigose, rengiant kvalifikuotus specialistus, rengiant mokslinius darbus ir metodinę medžiagą.
Siūlau projektų vertinimo procese naudoti kompiuterines programas, leidžiančias optimaliai ir racionaliai įvertinti tiek finansinę tiek ekonominę projekto vertę, naudojant kaip galima mažiau išteklių. Atlikus literatūros analizę, išskirti keturi patys populiariausi AEI projektai Lietuvoje – saulės šviesos, vėjo, biodujų ir biomasės energijos.
Išanalizavus atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimą, didžiausią potencialą turi biodujos, biodegalai, biomasės ir geoterminė energija, kuriuos galima panaudoti elektros, šilumos ir kuro gamybai.
Analizė parodė, jog pagrindiniai AEI projektų rizikos veiksniai susiję su pačiomis technologijomis ir jų panaudojimu, investuotojais, energijos sektoriaus išorinėmis kliūtimis, finansų sektoriumi ir nepakankamomis priemonėmis skatinti AEI projektų plėtrą.
Projektų analizė ir finansinių rodiklių apskaičiavimas parodė, kad Lietuvoje pelningiausia plėtoti vėjo energijos projektus, tačiau didelį potencialą turi biomasės ir biodujų gamybos projektai dėl jų teikiamos finansinės naudos ir žaliavų apimčių Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti atsinaujinančios energijos potencialą Lietuvoje ir nustatyti šiandieninius investicinių projektų, įgyvendinamų atsinaujinančios energijos gamybos sektoriuje, efektyvumo vertinimo kriterijus, jų taikymo privalumus ir trūkumus, taikymo sritis ir pasiūlyti praktinius sprendimus subalansuotam investicinių projektų efektyvumui įvertinti.

Darbo uždaviniai:
1.Apžvelgti Lietuvoje egzistuojančius atsinaujinančios energijos šaltinius ir jų plėtros potencialą;
2.Išanalizuoti teorinius ir praktinius atsinaujinančių energijos išteklių projektų ekonominius aspektus;
3.Išskirti atsinaujinančių energijos išteklių projektų ekonominius vertinimo būdus;
4.Atlikti pasirinktų šaltinių finansinę analizę ir vertinimą. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2013 Klausimai ir pastabos 1
Full transcript