Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Untitled Prezi

No description
by

Akvilė Jurgelėnaitė

on 4 March 2013

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Untitled Prezi

Maironis Užmigo žemė Šaltiniai:
galerija.speleo.lt Tezių ir antitezių kaita atskleidžiamas kontrastas – pagrindinis temos pamatas – supriešinama mieganti žemė ir negęstančios dangaus akys ir vėliau gamta ir žmogus. Aušra saulėtekio nušvis,
Ir užsimerks nakties šviesybės; Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės, Visame eilėraštyje plėtojamas nuoseklus perėjimas nuo vidaus prie išorės. Eilėraštis „Užmigo žemė“ atskleidžia jauno žmogaus širdies troškimus, atsiminimus, vilties perspektyvas bei lyrinio subjekto būseną. Iš šio eilėraščio galime suprasti, kad eilėraščio autorius buvo romantizmo srovės atstovas, nes: 1. Gamta eilėraštyje padeda išsakyti jausmus.

2. Iššryškinama stipri, savarankiška, maištinga, kenčianti asmenybė. Analizė Pats eilėraščio pavadinimas rodo tylą, tamsą, ramybę, gamtos harmoniją. Kaip kontrastas visam tam yra eilėraščio žmogaus vidinis pasaulis ir jausmai. Lyrinis „aš “ ramiame nakties fone jaučia vienišumą. Tamsoje jis nieko neregi, tyloje nieko negirdi, nėra, kas atliepia jo neramios, maištingos širdies ilgesį, troškimus ir viltis.
Eilėraščio žmogui nesvetimas gamtos pajautimas, tačiau nebūdingas atvirumas visam tam grožiui ir harmonijai. Gamtoje viskas vyksta darniai: naktį keičia diena, dieną – naktis.
Gamtos ritmui nepaklūsta tik jaunas žmogus. Jo širdis ieško, viliasi, svajoja, trokšta, prisimena, jaučia, išgyvena, myli, todėl ir kenčia.
Gamta jam neteikia paguodos. Jo širdis pilna nevilties: Neras tik atilsio širdis:
Viltis nežvelgs į jos gilybes!.. Didelę reikšmę turi minimi žvaigždės, širdies, jaunos krūtinės simboliai. Maironio eilėraštyje jie reiškia nepasiekiamus troškimus, jaunystės vertę, širdis – meilę, kančią, neapykantą, džiaugsmą, viltį, skausmą (vėlgi nuoroda į tragiškumą, nes žmogus ir gamta čia visai nepanašūs, neharmoningi): Neužmigdys naktis žvaigždės,
Nenuramins širdis troškimų; Teksto laikas konkretus – naktis, tačiau ne bet kokia: šviesi, žvaigždėta – tai aukštesnių idealų simbolis, reiškiantis aukštybę, siejamą su nepasiekiamu. Galimos dvi erdvės: reali ir transcendentinė. Reali – visa žemės erdvė, o transcendentinė – lyrinio „aš“ vidinė erdvė, kurią galima būtų įvardyti vienu žodžiu „širdis“. Palyginimas su A.Baranausko kūryba Maironio kūrybą galima lyginti su A.Baranausko kūryba.
1.Abiejų autorių kūriniuose gamta – ne tik gražus fonas, bet priemonė, kuria išreiškiami lyrinio subjekto jausmai ir išgyvenimai.
2.Kaip atsvara nykiai dabarčiai iškeliama vaizduotės, jausmo galia.
Maironio eilėraštį „Užmigo žemė“ galima lyginti su A.Baranausko „Anykščių Šileliu“.

Yra panašu...
Abiejuose eilėraščiuose išryškinamas vidinės ir realios erdvės kontrastas, nes abiejų eilėraščių lyriniai subjektai nėra patenkinti realiu pasauliu, todėl gyvena savo svajonėse. Skiriasi...
Nors gamtos - nakties ramybė abiejų eilėraščių lyriniams subjektams sukelia skirtingų jausmų antplūdį. Anykščių Šilelyje nakties ramuma lyriniui subjektui atneša ramybę. O eilėraštyje „Užmigo žemė“ naktis atneša neramumą, maištą į lyrinio subjekto išgyvenimus. A.Baranauskas „Anykščių Šilelis“:
Vidurnaktyj teip tyku,- kad girdi, kaip jaunas
Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas<...>
Dėl to širdyj visos pajautos nutilsta ,
Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta. Maironis „Užmigo žemė“:
Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės<...>
Neužmigdys naktis žvaigždės,
Nenuramins širdis troškimų... Išvada Maironis niekada nežaidžia forma – žodis tarnauja jausmui, svajonės, idealams, maištui išreikšti. Poetinėmis priemonėmis jis neužtemdė minties aiškumo, kas ir nebūdinga romantizmui. „Maironio poezija yra nepasiekiamo grožio ieškojimas.“
V. Daujotytė http://lietuviukalbairliteratura.lt/maironio-eilerascio-uzmigo-zeme-analize/;
Daina - Aistė Tomkevičiūtė. Aranžuotė - Einius J. Plėtojamos žmogaus ir gamtos bei idealo siekiamybės temos.
Full transcript