Loading presentation...

Present Remotely

Send the link below via email or IM

Copy

Present to your audience

Start remote presentation

  • Invited audience members will follow you as you navigate and present
  • People invited to a presentation do not need a Prezi account
  • This link expires 10 minutes after you close the presentation
  • A maximum of 30 users can follow your presentation
  • Learn more about this feature in our knowledge base article

Do you really want to delete this prezi?

Neither you, nor the coeditors you shared it with will be able to recover it again.

DeleteCancel

Make your likes visible on Facebook?

Connect your Facebook account to Prezi and let your likes appear on your timeline.
You can change this under Settings & Account at any time.

No, thanks

Asmenybių teorija

No description
by

Judita juditux

on 1 October 2012

Comments (0)

Please log in to add your comment.

Report abuse

Transcript of Asmenybių teorija

Sigmund Freud
1856 – 1939 Teorijos pagrindas - neįsisamoninti seksualiniai bei agresyvūs instinktai. Id - primityvūs igimti instinktai, suteikiantys mūsų elgsenai energiją.
Ego - psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą.
Superego - įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą, remiantis moraliniais standartais. Carl Gustav Jung
1875 – 1961 Teorijos pagrindas - žmogaus elgesį lemia ne tik individuali bei rasinė istorija, bet ir to žmogaus tikslai, t.y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ateitis. Asmenybės tipologija:
Ekstraversija - psichinė energija, nukreipta į išorę, į objektyvų pasaulį.
Introversija - psichinė energija, nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį. Alfred Adler
1870 – 1937 Teorijos pagrindas - socialinis interesas, kaip žmogaus elgesį motyvuojanti jėga.
Žmogus - tai unikalių motyvų, bruožų, interesų, vertybių sistema. Psichikos struktūra:
Sąmonė. Susideda iš pojūčių ir išgyvenimų, kurie suvokiami tam tikru momentu.
Priešsąmonė. Susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ar valingai.
Pasąmonė. Primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų talpykla, kurie yra nepriimtini sąmonei ir buvo išstumti į pasąmonę. Vystimosi stadijos:
Oraline (iki 18mėn.)
Analinė (18 mėn - 3m.)
Falinė (3 - 6m.) Edipo ir Elektros kompleksai. Asmenybės struktūra:
Sąmonė - tai psichikos dalis, kuri yra žinoma individui: dabarties mintys ir jausmai, dabartyje iškilę prisiminimai. Sąmonės centras yra ego - atsakingas už asmenybės vientisumą ir valią.
Asmeninė pasąmonė - tai talpykla, kaupianti tą psichinį turinį, kuris dėl įvairiausių priežaščių buvo nuslopintas.
Kolektyvinė pasąmonė - nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Yra paveldėti tam tikri psichiniai dariniai iš protėvių. Latentinė (6 - 12m.)
Genitalinė Asmenybės tipai:
Valdantis tipas - žmogus nesirūpinantis kitais, problemas sprendžiantis priešiškai, asocialiai, pasitikintis savimi.
Imantis tipas - pagrindinis rūpestis, kuo daugiau gauti iš kitų nedarant nieko pačiam.
Vengiantis tipas - bėgantis nuo problemų sprendimų, negalintis pasirūpinti savimi , bijantis nesekmės.
Socialiai naudingas tipas - rūpinimasis kitasi, linkęs bendrauti, aktyviai sprendžiantis problemas. Kūrybiškasis Aš - pats žmogus yra atsakingas už tai, kuo jis taps ir kaip elgsis. Asmenybės vystymasis pagal gimimo eiliškumą:
Pirmagimis
Vienintelis vaikas
Antras (vidurinis) vaikas Paskutinis vaikas
Vienintelis berniukas tarp mergaičių
Vienintelė mergaitė tarp berniukų Erich Fromm
1900 – 1980 Teorijos pagrindas - žmogaus elgesį galima suprasti tik konkrečiu istoriniu momentu egzistuojančios kultūros kontekste.
Asmenybė - įgimtų poreikių bei socialinių normų saveikos produktas. Igimtų ir įgytų psichinių savybiu suma. Socialiniai charakterio tipai:
Imantis tipas - įsitikinęs, kad viskas, kas gerai yra ne jame, o išorėje ir vienintelis kelias kažką gauti tai iš išorės.
Eksplotuojantis tipas - įsitikinęs, kad viskas, kas gerai, yra ne jame, o išorėje, tačiau nesitiki pagalbos, o viską, ko jam reikia, pasiima jėga ar išradingumu.
Kaupiantis tipas - stengiasi kaupti ir saugoti tai, kas sukaupta.
Rinkos tipas - į save ir kitus žiūri kaip į prekę, kurią galima parduoti ar iškeisti.
Produktyvus charakteris - realizuojantis savo potencialias galimybes. Karen Horney
1885 – 1952 Teorijos pagrindas - moterys jaučiasi menkavertės, nes jų gyvenimas yra pagrįstas ekonomine, politine ir psichosocialine priklausomybe nuo vyrų. Nori būti panašios į vyrus dėl daugiau laisvių ir teisių visuomenėje.
Asmenybės vystymuisi didelę įtaką daro sociokultūrinė aplinka. Asmenybės vystymasis:
Pasitenkinimo poreikis - biologiniai poreikiai, kurie nėra pagrindiniai vaiko asmenybės vystymuisi.
Saugumo poreikis - poreikis būti mylimam ir apgintam nuo išorinio pasaulio. Harri Stack Sullivan
1892 - 1949 Teorijos pagrindas - asmenybę įmanoma suprasti tik tyrinėjant tarpasmeninius santykius, be kitų žmonių mes neturėtumėme asmenybės.
Asmenybė - tai palyginti ilgai trunkantis periodiškai atsirandančių tarpasmeninių situacijų, charakterizuojančių žmogaus gyvenymą, modelis. Asmenybės struktūra:
Dinamizmai - tai beveik tas pats, kas įprotis ar savybė - bet kokia pasikartojantipanašioje situacijoje reakcija.
Aš sistema - nepriklausoma nuo likusios asmenybės. Jos funkcija yra neleisti, kad informacija, neatitinkanti asmenybės esamos situacijos, pasiektų asmenybę. Sudaryta iš "Aš geras" ir "Aš blogas".
Personifikacija - individualus, vidinis savęs ir kito vaizdas - jausmų, vaizdinių kompleksas, atsirandantis kaip patirtis tenkinant poreikius. Asmenybės vystymasis. Stadijos:
1. Kūdikystė - nuo gimimo iki artikuliuotos kalbos atsiradimo.
2. Vaikystė - nuo artikuliuotos kalbos iki poreikio bendrauti su bendraamžiais atsiradimo.
3. Juvenilinė stadija - apima didžiąją mokyklinio amžiaus dalį. Tai socializacijos periodas. 4. Prie-jaunystė. Šioje stadijoje atsiranda poreikis artimai bendrauti su tos pat lyties draugais, pirmieji platesni socialiniai santykiai.
5. Ankstyvoji jaunystė tęsiasi tol, kol žmogus neranda stabilaus seksualinio elgesio modelio.
6. Vėlyva jaunystė tęsiasi iki visiško subrendimo. Šioje stadijoje pereinama prie suaugusio gyvenimo privilegijų, pareigų, malonumų ir atsakingumo. Erik Erikson
1902 - 1994 Teorijos pagrindas - palietė tik ego vystymąsi ir teigė, kad jo idėjos yra Froido psichoseksualinio vystymosi teorijos tąsa. Skiriasi keletu punktų. Eriksono ir Froido teorijos skirtumai:
Akcento nuo id perkėlimas į ego. Žmogus matomas kaip labiau racionalus ir sąmoningai galintis spręsti gyvenimo problemas.
Ego vystymuisi turi įtakos ne tik individo santykiai su tėvais, bet ir platesnis socialinis - luktūrinis kontekstas.
Ego vystymosi teorija nesibaigia genetaline stadija, o apima visą gyvenimą nuo kūdikystės iki senatvės.
Akcentavo teigiamias ego savybes, ėgyjamas skirtingais vystymosi periodais. Vystymosi stadijos:
1. Kūdikystė (atitinka oralinę stadiją pagal Froidą).
2. Ankstyvoji vaikystė.(atitinka analinę stadiją pagal Froidą).
3. Vidurinioji vaikystė (atitinka falinę stadiją pagal Froidą).
4. Pradinis mokyklinis amžius (atitinka latentinį perioda pagal Froidą). 5. Paauglystė.
6. Jaunystė.
7. Branda.
8. Senatvė. Eric Berne
1910 - 1970 Teorijos pagrindas - žmogui bendraujant keičiasi jo pozos, balsas, vartojami žodžiai, kartu keičiasi ir emocinė būsena - tam tikras elgesys yra susietas su tam tikra emocine būsena. Ego būsenos. Kiekvienoje bendravimo situacijoje dominuoja viena iš jų:
Vaikas - iš žmogaus vaikystės likęs jausmų, minčių ir elgesio modelių rinkinys.
Suaugęs - kontroliuoja Vaiką ir Tėvą. Viską pasveria ir priima racionalų sprendimą, objektyviai vertina realybę.
Tėvas - jausmų, minčių ir elgesio modelių rinkinys, primenanatis tėvų jausmus, jausmus ir elgesio modelius. Asmenybės vystymasis:
Gimimo situacija. Ar vaiko gimimas buvo laukiamas.
Kaip buvo pradėtas vaikas.
Gimimų eiliškumas. Šeimoje iš kartos į kartą persiduoda tradicijos.
Gimdymas.
Vardai ir pavardės. Wilhelm Reich
1897 - 1957 Teorijos pagrindas - praplėtė Froido libido teoriją, įjungdamas į ją visus pagrindinius biologinius ir psichologinius procesus, tačiau jo įdėjos Froido nebuvo priimtos.
Į asmenybę žiūrėjo kaip į vientisą gynybinę struktūrą. Reich teigimu, bet kuris charakteris susideda iš dviejų pagrindinių komponentų:
Įgimtų nuostatų pasaulio atžvilgio.
Reakcijų į įvairias situacijas. Asmenybės vystymasis:
Kudikystė.
Brendimo periodas.
Brandus amžius. Burrhus Frederic Skinner
1904 - 1990 Teorijos pagrindas - visas dėmesys telkiamas ties išoriniais aplinkos ir elgesio aspektais. Atmetė bet kokias idėjas apie tai, kad žmogaus elgesį įmanoma paaiškinti tam tikromis vidinėmis jėgomis, tokiomis kaip instinktai, vidinės būsenos, motyvai, emocijos ir pan. Bendri principai:
Elgesys priklauso tik nuo aplinkos sąlygų. Žmogaus elgesys formuojasi prisitaikant prie tam tikrų sąlygų.
Pritarė, kad elgesiui turi įtakos fiziologiniai ir genetiniai veiskniai, bet nesigilino į šią sritį, del neturėjimo objektyvių tyrimo metodų.
Žmonės yra labai sudėtingos mažinos, todėl jų elgesį galima paaiškinti dėsniais, kurie tinka kitiems gamtos mokslams.
Asmenybė - reakcijų į stimulą rinkinys.
Subjektyvūs reiškiniai, vidinės žmogaus būsenos neturi lemiamos įtakos žmogaus elgesiui.
Žmogus nėra nėra automatiškas ir jo elgesys yra determinuotas aplinkos ir išmoktų reakcijų į ją.
Žmogus yra aktyvus tiek, kiek reaguoja į aplinkos poveikius, pats neveikia, o yra veikiamas.
Visas žmogaus elgesys yra išmoktas. Albert Bandura
1925 Teorijos pagrindas - žmogaus elgesys priklauso nuo asmenybinių veiksnių, aplinkos ir elgesio nenutrūkstamos tarpusavio sąveikos. Žmonių elgesį veikia aplinka, tačiau ir elgesys gali keisti aplinką.
Asmenybė - tai socialinė to žmogaus padėtis, biologinės charakteristikos bei psichika, iš kurios išskiriami pažintiniai procesai. Julian B. Rotter
1916 Walter Mischell
1930 Pagrindiniai mokymosi stebint procesai:
Dėmesio procesai. Mokosi stebėdamas, įsisavindamas elgesį žmonių, kurių elgesys labiausiai asocijuojasi su norimu elgesiu.
Išsaugojimo procesai. Kad elgesio stebėjimas būtų efektyvus turi būti įsimintas.
Motyvaciniai procesai. Kad žmogės kažkaip elgtųsi, jiems reikalingas pakankamas stimulas (paskatinimas: netiesioginis paskatinimas ir savęs paskatinimas). George A. Kelly
1905 - 1967 Gordon W. Allport
1897 - 1967 Abraham Maslow
1908 - 1970 Carl Rogers
1902 - 1987 Teorijos pagrindas - poreikių hierarchija. Teorijos pagrindas - bandymas paaiškinti, kaip žmonės mokosi elgesio sąveikaudami su kitais žmonėmis ir aplinka. Socialinio išmokimo tikslas prognozuoti žmogaus elgesį sudėtingose situacijose. Reikalinga analizuoti keturių kintamųjų sąveiką:
1. Elgesio potencialas - kiekvienas elgesys turi tikimybę, kad bus atliktas. Elgesys kurio potencialas stipriausias ir bus atliktas toje situacijoje.
2. Lūkestis - tai subjektyvi tikimybė, kad konkretus paskatinimas bus po specifinio elgesio. Lūkestis ne visada atitinka realybę.
3. Paskatinimo vertė - teikiama pirmenybė vienam, o ne kitam paskatinimui, kai jų gavimo tikimybė yra vienoda todėl, kad vieno paskatinimo vertė yra didesnė.
4. Psichologinė situacija individo požiūriu - socialinės situacijos yra tokios, kokias įsivaizduoja stebėtojas. Ludwig Binswanger
1881 – 1966 Teorijos pagrindas - teigė, kad kiekvienoje asmenybėje egzistuoja asmeninis bruožų rinkinys.
Situacija ir asmenybė yra tarpusavyje susiję - žmogaus elgesys dalinai kuria situacijas, į kurias žmogus papuola, o situacijos veikia žmogaus elgesį. Asmenybės struktūra. Kognityviniai - afektiniai vienetai:
1. Kompetencijos ir savireguliacinės strategijos. Stebėdamas savo ir kitų elgesį žmogus mokosi ką galima ar ko negalima daryti tam tikroje situacijoje. Savireguliacinė sistema leidžia planuoti, formuoti ir realizuoti tam tikrą elgesį, net jei išorinė parama nedidelė arba jos nėra.
2. Kodavimo strategijos. Skirtingi žmonės skirtingai koduoja tuos pačius įvykius.
3. Lūkesčiai ir įsitikinimai. Tipai: Elgesio rezultato lūkesčiai ir stimulo pasekmių lūkesčiai.
4. Tikslai ir vertybės. Žmogus yra aktyvus ir siekia tikslo, vertingumas lemia palyginti aukštą tikslų, interesų ir kt. stabilumą.
5. Emocinės reakcijos. Žmogaus samprata apie save, jo kompetencijos lūkesčiai bei įsitikinimai ir tikslai yra lydimi emocinių reakcijų. Teorijos pagrindas - teigė, kad žmogus iš prigimties yra tyrinėtojas. Visus gyvenimo įvykius, visą patirtį interpretuoja pagal savo vidinę sistemą. Tyrinėdamas aplinką aktyviai kuria savo pasaulį ir save.
Asmenybė - tai konstruktų, kuriuos žmogus panaudoja, kad interpretuotų savo išgyvenimus ir numatytų būsimus įvykius, sistema. Medard Boss
1903 - 1990 Victor Frankl
1905 - 1996 Konstruktų tipai:
Nepralaidus konstruktas.
Pralaidus konstruktas.
Paskirstymo konstruktas.
Prielaidos konstruktas.
Verbalinis konstruktas.
Ikiverbalinis konstruktas.
Centriniai konstruktai.
Priferiniai konstruktai. Teorijos pagrindas - teigė, kad žmogus ne tik prisitaiko prie aplinkos, bet ir įprasmina ją bei sąveikauja su ja taip, kad aplinka yra priversta prisitaikyti prie žmogaus.
Asmenybė - tai vidinė dinaminė individo psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų elgesį ir mąstymą. Propriumas apima visus asmenybės aspektus. Nuo jo priklauso asmenybės unikalumas. 7 savasties aspektai, kurie dalyvauja vystantis nuo kudikystės iki brandos:
1. Savo kūno suvokimas. Kūdikis pradeda save atskirti nuo kitų objektų.
2. Asmeninis indentitetas. Vystanti kalbai, vaikas suvokia save kaip tam tikrą, nekintantį asmenį.
3. Savigarba. 3m išdidumo jausmas, 4-5m svarbu nugaleti
4. Savasties plėtra. 4-6 m vaikas pradeda suprasti, kad jam priklauso daugiau nei jis pats sau, bet ir tam tikri aplinkos daiktai ar žmonės.
5. Savęs vaizdas. 5-6m pradeda vystyti savęs vaizdą. Pradeda suprasti tarp "aš blogas" ir "aš geras".
6. Racionalus savęs valdymas. 6-12m vaikas pradeda suprasti, kad jis gali rasti racionalų problemų sprendimą.
7. Veržimasis į savastį. Prasideda paauglystėje. Pagrindinė problema - išsirinkti karjerą ir gyvenimo tikslus.
8. Propriumo aspektas - tai savęs pažinimas. Žmonės yra motyvuoti asmeninių tikslų paieškai ir tai suteikia jų gyvenimui prasmę. Žmogus retai pasiekia visišką poreikių pasitenkinimą - jei vienas poreikis būna patenkintas, tai jo vietą užima kitas poreikis.
1. Fiziologiniai poreikiai. Tai patys pagrindiniai poreikiai išgyventi fiziškai.
2. Saugumo poreikis. Tai organizuotumo, stabilumo, įstatymo ir tvarkos, įvykių numatomumo, laisvės nuo ligų, baimės ir chaoso poreikiai.
3. Priklausomybės ir meilės poreikiai. Noras priklausyti kokiai nors grupei, nesijausti vienišam ir atstumtam.
4. Savigarbos poreikia. Skirstomas i savigarbos ir kitų pagarbos poreikius.
5. Savęs aktualizacijos poreikis. Žmogaus noras tapti tuo, kuo jis nori. Teorijos pagrindas - asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą. Visiškos savirealizacijos siekiantis individas. Henry Murray
1893 – 1988 Kurt Lewin
1890 - 1947 Raymond B. Cattell
1905 – 1998 Visavertiškai fukcionuojantis žmogus:
1. Atvirumas išgyvenimams. Tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.
2. Egzistencinis gyvenimo būdas. Gyventi kiekvieno momento pilnatve. Atvirumas naujiems išgyvenimams.
3. Organizminis pasitikėjimas. Kaip žmogus elgsis tam tikroje situacijoje, dažniausiai priklauso nuo socialinikų normų, kitų žmonių vertinimo arba nuo išmokto elgesio.
4. Empirinė laisvė. Jausmas, kad gali gyventi taip, kaip nori, be apribojimų.
5. Kūrybiškumas. Siekis gyventi konstruktyviai ir adekvačiai savo kultūroje, patenkinti pačius giliausius savo poreikius. Teorijos pagrindas - būtis pasaulyje (Dasen). Da - ten, sein - būti. Dasen nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui, buvimas pasaulyje, egzistencinės situacijos neišvengiamybė ir betarpiškumas. Būtį pasaulyje sudaro trys modusai:
Biologinė arba fizinė aplinka - nuo mūsų nepriklausantis objektų ir daiktų pasaulis.
Žmogiškoji aplinka - apima visuomeninį elgesį kitų žmonių atžvilgiu.
Pats žmogus - savųjų išgyvenimų pasaulis ir prasmė, savęs identiškumo jausmas. Tarpusavio sąveikos būdai:
Anonimis būdas. Žmogus neparodo savo individualumo.
Singuliarinis modelis - kai žmogus viską priskiria sau
Pliuralinis modelis. Žmogus palaiko kontaktus su kitais, bet tik siekdamas kokios nors naudos.
Dualus modelis - kontaktas, besiriamiantis abipusiškumu. Teorijos pagrindas - būtis pasaulyje (Dasen). Da - ten, sein - būti. Dasen nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui, buvimas pasaulyje, egzistencinės situacijos neišvengiamybė ir betarpiškumas. Charakteristikos būdingos kiekvieno žmogaus egzistavymui - egzistencialai:
Erdviškumas. Žmogus egzistuoja neribotoje erdvėje. Erdvė yra tai, kam žmogus yra atviras, su kuo susiliečia, ką atsimena, ką mato, apie ką mąsto ir t.t.
Laikiškumas. Tai subjektyviai suvoktas laikas. Laikas, skirtas kam nors, kad būtų panaudotas.
Kūniškumas. Tai žmogaus egzistavimo kūniška erdvė, ne tik tai kas po oda.
Žmogaus egzistavimas padalytame pasaulyje. Žmogaus egzistencija - tai pasaulio dalijimasis su kitais.
Nusiteikimas (suderintumas). Tai, ką žmogus suvokia ir į ką reaguoja, prilauso nuo jo nusiteikimo tuo metu. Teorijos pagrindas - tai, kad neįmanoma suprasti žmogaus, tyrinėjant vien tik somatinius ir psichinius reiškinius. Įvedė dvasinį matmenį, Frankl manymu, svarbų visaverčiam žmogaus gyvenimui. Prasmės ieškojimas - svarbiausia motyvacinė jėga žmogaus gyvenime. Gyvenimo prasmę galima pasiekti 3 būdais:
1. Kažką duoti gyvenimui kuriant ar dirbant.
2. Kažką imti iš gyvenimo jį patiriant. Galima patirti kito žmogaus unikalumą jį mylint.
3. Paklūstant likimui, kurio negalima pakeisti. Negalint pakeisti situacijos, galima pakeisti save. ASMENYBĖS TEORIJA Teorijos pagrindas - atskiras individo gyvenimas, kuriame visi epizodai yra susiję ir sudaro vieningą nenutrūkstamą seką. Todėl individo asmenybė apima viso jo gyvenimo įvykių seriją, t.y. asmenybės istorija ir yra asmenybė.
Asmenybė - organizuojanti ir valdanti individo jėga. Jos funkcija - integruoti vidinius konfliktus, tenkinti poreikius ir planuoti ateitį. Asmenybės pagrindai:
Id - primityvių impulsų, energijos, vidinės motyvacijos talpykla. Skirtingai nei Froidas, Murray patalpino ir teigiamus impulsus.
Ego - ne tiek slopina id impulsų pasireiškimą sąmonėje, kiek organizuoja, kontroliuoja ir planuoja šių impulsų pasireiškimą.
Superego - internalizuota kultūra. Superego funkcija yra reguliuoti asmens elgesį pagal visuomenės normas ir kultūros reikalavimus.
Ego idealas - savęs paties idealizuotas vaizdas. Tai asmenybės siekiai ir ambicijos. Teorijos pagrindas - asmenybės išreiškimas matematiškai. Apibrėžiant žmogų kaip struktūrą, pirmiausia reikia jį įvertinti kaip visumą, atskirtą nuo viso likusio pasaulio. Asmenybės struktūra sudaryta iš asmenybės pavaizduotos kaip apskritimas, psichologinės ir gyvenimo erdvių, fizinio pasaulio, taip pat iš percepsinio-motorinio ir vidinio regionų. Pagrindinės vystymosi sąvokos:
Difereniacija - visumos dalių skaičiaus didėjimas.
Ribų savybės. Augant didėja ribų. Ribos tampa vis tvirtesnės.
Intergracija. Kūdikiui įtampa pasiskirto per visus regionus, todėl į poreiki reaguoja visu kūnu. Suaugusiam įtampa viename regione gali valdyti kitą regioną.
Vystymosi stadijos. Levinas manė, kad vystymasis yra ištisinis procesas, kuriame sunku išskirti stadijas.
Retrogresija. Perėjimas prie elgesio formų, kurios buvo būdingos jaunesniam amžiui.
Regresija. Perėjimas prie primityvių elgesio formų, nepriklausomai ar žmogus vaikystėje taip elgėsi. Teorijos pagrindas - tai, kad asmenybės teorija turi kreipti dėmesį į sudarančius individualybę bruožus, į tai, kokiu laipsniu tuos bruožus sąlygoja paveldimumas ir aplinkos poveikis, bei į tai, kokią įtaką turi elgesiui genetinių ir aplinkos faktorių sąveika. Gana pastovi tendencija reaguoti tam tikru būdu įvairiuose situacijose įvairiu laiku tai - asmenybės bruožai:
1. Paviršiniai bruožai. Elgesio charakteristikų visuma, kurios stebint visada būna kartu, tai atsitiktinai sutampantys bruožai.
2. Baziniai bruožai. Bazinės struktūros, iš kurių lyg iš plytu yra sudaryta asmenybė. Nuo jų priklauso žmogaus elgesio pastovumas. Skirstomi į gabumus, temperamento bruožus ir dinaminius bruožus (elgesio motyvacija). Pagal "ASMENYBĖ IR SVEIKATA: TEORIJŲ SĄVADAS"
Aidas Permintas
Antanas Goštautas
Auksė Endriulaitienė Genetalinė asmenybė - tai žmogus, gebantis atsiduoti bioenergijos srautui, išlaisvinti užblokuotą energiją. Toks žmogus elgiasi pagal savo polinkius ir jausmus, bet aklai neseka primestais jam moralės kodeksais. Genetalinis charakteris - tai žmogus, perdirbęs savo Edipo kompleksą taip, kad nebereikia kreipti į jį dėmesio ir nebereikia jo išstumti. Atsiranda harmonija tarp Superego ir Id.
Full transcript